Paukštininkystės sektoriaus profesionalai lengviau atsikvėpė, kai sausio pabaigoje pareigūnai atskleidė šešėlinį paukštienos perdirbimo verslą, kuriame galimai dalyvavo 17 ūkio subjektų. Tokios veiklos egzistavimas buvo vieša paslaptis. Pigaus verslo išvengiant mokesčių sumanytojų ir dalyvių vardai dar neįvardyti. Dirbantieji skaidriai laukia, kada gi jie bus paviešinti. Gali tekti ilgokai palaukti, nes, laikantis nekaltumo prezumpcijos, įtariamųjų, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, duomenys neskelbiami. Tiesa, turgaus prekeiviams ir dabar jau viskas aišku, jie vardija susitepusias įmones ir asmenis, kurie linksniuojami internete.
Įtariamųjų sąrašas gali plėstis Kriminalinės policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir prokuratūros jėgomis sausio pabaigoje buvo išaiškinta penkerius metus nelegalų verslą „sukusi“ grupė, kuri, manoma, realizavo apie 2 tūkst. t neapskaitytos mėsos produkcijos, nuslėpė pardavimų už 6,5 mln. Eur, valstybei nesumokėjo maždaug 2 mln. Eur mokesčių. Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos regionuose veikusio šešėlinio verslo dalyvių įžūlumas pribloškiantis. Kretingos rajone registruota įmonė lenkišką paukštieną realizavo kaip Lietuvos ekologinio šeimos ūkio produkciją. Vilniuje veikė nelegalus cechas, kuriame vyko gamyba, produktai laikyti antisanitarinėmis sąlygomis. Be sąžinės graužaties į dešras buvo kemšama ir pasibaigusio galiojimo laiko mėsa. Po daugiau nei dviejų šimtų kratų įtarimai pareikšti bent 36 asmenims, dar 80 buvo apklausta. Dešimt – sulaikyta. Pareigūnai perspėjo, kad įtariamųjų sąrašas gali ilgėti. Įdomu, kad į veiklą buvo kviečiami įsitraukti ir kai kurie šalies ūkininkai. Vienas „Ūkininko patarėjo“ kalbintas šeimos ūkio šeimininkas prisipažino, kad buvo šnekinamas lengviau užsidirbti, bet atsisakė – nenori teptis.
Prekybai skandalas neatsiliepė Sostinės Kalvarijų turgavietėje, mėsos paviljone, iš toli matyti užrašai didelėmis raidėmis: „Prekiaujame lietuviška paukštiena“. Tie užrašai, tvirtinama, atsirado dar prieš penkerius metus. Niekam ne paslaptis, kad pirkėjai ieško būtent lietuviško produkto, jį laiko kokybiškesniu, šviežesniu. Dvidešimt trejus metus šiame paviljone prekiaujanti Vlada net pyktelėjo man pasiteiravus, ar „vištienos skandalas“ turėjo įtakos prekybai. Esą ji buvo tikrinta visų pareigūnų – ir STT, ir VMI. Dokumentai tvarkingi, produkcija – tik lietuviška, iš vieno žinomo paukštyno. Pas Vladą lankosi nuolatiniai klientai. Argi ji galėtų piktnaudžiauti jų pasitikėjimu? Prekybai anas skandalas neturėjęs jokios įtakos. Tą patį patvirtino ir paukštininkystės sektoriaus lyderio – „KG Group“ vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Laima Staknytė-Patinskienė. Pasak jos, Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų produkcijos realizavimas išliko koks buvęs. Vienintelis pokytis – firminėse parduotuvėse, siekiant išsklaidyti pirkėjų abejones, atsirado informaciniai plakatai. Šešėlinio verslo demaskavimas lėmė, kad pastarosiomis savaitėmis televizija ir kita žiniasklaida ypač daug dėmesio skyrė vištienos kokybės temai. Lietuvos paukščių augintojams išsakyta daug gerų žodžių. Tiesa, nė iš vieno sektoriaus dalyvio neišgirdau pastebėjimo, kurio galima buvo tikėtis – kad lietuviškos paukštienos paklausa padidėjo. Lūžis neįvyko ir ūkininkų bei vartotojų bendravimo internetu tinkle „Kaimas į namus“. Alytaus rajono ūkininkas Arvydas Volungevičius buvo atviras ir neslėpė nusivylimo: nuo užsiregistravimo šioje platformoje pradžios nesulaukė nė vieno užsakymo. Masiniam vartotojui, net ir gerai žinančiam, kas yra aukščiausia kokybė, svarbus pasirinkimo rodiklis – kaina. O nežinantieji kuriam laikui sutriko, dieną kitą paukštienos nepirko apskritai.
VMVT dirba savo darbą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) po „paukštienos skandalo“ buvo pateikta įvairių pastabų, įtarimų. Net ir iš teisėsaugos institucijų. O štai paukštininkystės sektoriaus profesionalai šioje situacijoje linkę palaikyti VMVT: ji atliekanti savo darbą, ir tai daranti gerai. Oficialiais duomenimis, 99 proc. šalyje realizuojamų maisto produktų yra saugūs. Tai geresnis rodiklis nei vidutiniškai ES. Pro inspektorių akis neprasprūsta tonos nesaugios mėsos ir jos gaminių. Pernai neleista realizuoti 19 t, 2014 m. – 14 t tokios produkcijos. Kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos skaidrumo, informuojamos atitinkamos tarnybos. VMVT bendradarbiaujant su policija ir VMI, per pastaruosius penkerius metus buvo išaiškinta 18 nelegalia veikla užsiimančių mėsos perdirbimo cechų. Tarnybos direktorius Jonas Milius kviečia nespekuliuoti šešėlinio verslo istorija, nes tai neatsakinga vartotojų atžvilgiu, gali pakenkti eksporto plėtrai. Potencialūs eksportuotojai mato ir vertina, kas vyksta rinkoje.
Augintojas augintojui nelygu Paukštiena – antra pagal apimtis daugiausia į Lietuvą įvežama mėsos rūšis. Vienas Dievas težino, kiek jos atgabenama neapskaitytos, tegul ir po apsipirkimo turistų bagažinėse. Profesionalai siūlo neskirstyti paukštienos į lietuvišką ir lenkišką. Pataria domėtis, kas yra augintojas. ES reglamentai reikalauja nurodyti tik kilmės šalį, tačiau esamomis sąlygomis, ekspertų manymu, garbingi pardavėjai protingai elgtųsi, jei savo iniciatyva deklaruotų augintoją, produkcijos gavimo datą. Taip tik padidintų savo pirkėjų pasitikėjimą. Dietologai vieningai sutaria, kad vištiena – dietinė, vertinga mėsa. Sultinys – pirma priemonė po sunkios ligos sveikstantiems ligoniams. Mūsų televizijos laidose pasirodančių „ekspertų“ mėginimus auditoriją įtikinti priešingai paukštininkystės sektoriaus profesionalai vadina kliedesiais. Pvz., ko vertas teiginys, kad viščiukams į snapelius lašinami antibiotikai, kai fermoje – apie 40 tūkst. paukščių? Deja, „vertintojai“ niekada gyvenime nėra matę, kaip šiais laikais auginami paukščiai, ir linkę tikėti bei skleisti labiausiai neįtikėtinus gandus. Lenkijoje yra labai modernių paukštynų, tiekiančių puikų produktą. Tačiau yra ir mažųjų sektoriaus dalyvių, kurie mėgina išsiversti mažiausiomis sąnaudomis. Paukštienos skonio savybėms, kokybei įtakos turi du svarbiausi veiksniai: lesalai ir laikymo sąlygos. Pasitaiko smulkiųjų augintojų, kurie sąnaudas mažina rinkdamiesi pigiausią kraiką, pigesnius lesalų komponentus, taupo šildymo išlaidas. Ant šiaudų, šlapio kraiko laikomiems paukščiams atsiranda pragulų, todėl būna prastos krūtinėlės. Netinkamai šildant aplinkoje didėja drėgmės lygis. Visa tai turi įtakos mėsos kokybei, skonio savybėms. Mūsų didieji gamintojai, nenorėdami iškristi iš rinkos ir išlaikyti pirkėją, atlieka paukštienos skonio testus.
Drakonas žuvo, tegyvuoja drakonas? Šalies paukštininkystės sektorius, nuolat jaučiantis šešėlinį verslą, numano ir jo veikimo schemą. Lenkijoje yra 352 skerdyklos. Tarp jų yra dalis smulkiųjų. Kaip tik į tokias įmonėles veikiausiai patenka pigiausiomis sąnaudomis užauginti broileriai. Iš jų produkciją paima greito pelno ieškantys sukčiai iš Lietuvos, ją parsivežę paskirsto į skirtingas prekybos vietas, realizuoja turguose. Vargu, ar demaskuota grupuotė yra vienintelė. Verslo profesionalai stebi, ar teisėsaugininkai tęs pradėtą darbą. Tačiau iš tiesų, matyt, atėjo metas kalbėti apie šio šešėlinio verslo priežastis. Kai kaimyninėje šalyje produktą galima įsigyti daug pigiau, visuomet atsiras kažkas, kas tuo susigundys.
Jonas JAGMINAS Kooperatinės bendrovės „Agroaves group“ vadovas
Kiekvienas, užsiimantis paukštininkystės verslu, negali nejausti šešėlinio verslo. Apgaudinėjami žmonės. Antra, paukštiena įvežama nelegaliai. Mes, augintojai, atsiduriame nelygiose konkurencijos sąlygose. Turguje numušamos kainos, tos mėsos kokybė yra tragiška. Manau, čia didelis mūsų teisėsaugos tarnybų – pasienio, muitinės – aplaidumas. Teisėsaugininkams tai turi būti kasdienis darbas, griežta kasdienė kontrolė. Juk parašiutu nenuleido tų vištų, jas gabeno mašinomis, gal šaldytuvais. Jų niekas netikrino. Visiems, kurie stengiasi vartotojui pateikti aukščiausios kokybės produktą, tokie veikėjai meta purviną dėmę. Šešėlinio verslo mastas didžiulis – Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje. Tai prasidėjo ne šiandien, dešimtimis tūkstančių tonų tokios paukštienos įvežama. Paviešinta informacija apie demaskuotą grupuotę turėjo paskatinti šešėlinius veikėjus bent susimąstyti. Pagal gamybos apimtis Lietuvoje esame antri, paukščiai auginami mažose fermose, šešiuose rajonuose. Į pašarus įterpiama 15 proc. grynų kviečių. Paukštidės kreikiamos samaninėmis durpėmis, įrengta pati geriausia šildymo ir vėdinimo įranga, kompiuterizuota valdymo sistema. Nieko moderniau ES ūkiuose nėra. Išauginame kokybišką produktą, išeiga gera – apie 2,5 kg. Paukščiai sveiki. Kai nuvežėme į Lenkiją, jie nustebo – nėra matę taip gražiai užaugintų paukščių. Paukštininkystės sektoriaus įmonės, nuolat investuojančios į produkcijos kokybę, konstatuoja: Lenkija, gaminanti 12 proc. daugiau paukštienos, daro įtaką mūsų rinkos kainodarai, mažesnis PVM kelia pagundų pseudoverslininkams.
Vytautas TĖVELIS Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius
Tokie skandalai kenkia visam sektoriui, žmonėms sukelia abejonių dėl produkto apskritai – nesvarbu, kas gamintojas. O mūsų įmonės nuolat investuoja į produktų saugumą, įpakavimą. Dalis paukštienos iš Lenkijos įvežama oficialiai, dalis – buitiniu keliu ir per šešėlinį verslą. Lemia skirtingi PVM šviežiai mėsai – 5 ir 21 proc. Kainų skirtumas kai kuriuos skatina kurti verslą arba pseudoverslą. Lietuvos paukštininkystei poveikis dvigubas. Viena, kad dėl kainų skirtumo prarandame dalį rinkos. Antra, įtaka paukštienos kainoms Lietuvoje. ES pigesnė paukštiena negu Lietuvoje yra tik Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Lenkijoje pagaminama apie 12 proc. daugiau paukštienos negu Lietuvoje. Jie įtaką daro ir kainodarai. Grūdų kaina – europinė, energijos kainos, atlyginimai sektoriuje – taip pat panašūs. Gamybos savikaina Lietuvoje ne mažesnė kaip Lenkijoje. Tačiau mokesčiai – daug didesni. O produkcijos kaina viena mažiausių tarp ES šalių. Vietos rinkoje Lietuvos paukštynai realizuoja apie 60 proc. pagaminamos paukštienos, apie 40 proc. importuoja į Latviją, Estiją, kitas ES šalis.
Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė
KG Group nuotrauka