Šešerius metus iš eilės į Lietuvą grįžta daugiau piliečių, nei išvyksta

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pažymi, kad ilgalaikė tendencija patvirtina stiprėjantį piliečių ryšį su Tėvyne:

„Tai, kad tautiečiai grįžta į Lietuvą, yra piliečių pasitikėjimo savo valstybe išraiška. Ši tendencija yra dėsningas rezultatas, pasiektas per nuoseklų valstybės institucijų, savivaldybių, verslo bendruomenės darbą bei glaudų ryšį su diaspora. Vis daugiau mūsų žmonių renkasi ateitį kurti čia, nes Lietuvoje mato sėkmingos karjeros perspektyvas, saugią aplinką šeimai ir plačias galimybes inovacijoms bei verslui“, – teigia K. Budrys.

2025 m. statistika rodo, kad daugiausia piliečių grįžta iš šalių, kuriose įsikūrusios didžiausios lietuvių bendruomenės: Jungtinės Karalystės (7 429), Norvegijos (2 119), Vokietijos (1 680), Airijos (1 345), Nyderlandų (880).

Užsienio reikalų ministerijoje, kuri koordinuoja Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimą nuo 2024 m., veikia konsultacijų centras „Grįžtu LT“. Grįžtantiems, atvykstantiems ar apie sugrįžimą į Lietuvą svarstantiems diasporos atstovams teikiama aktuali informacija interneto svetainėje www.griztu.lt, telefonu, elektroniniu paštu ir internetinio pokalbio būdu. Konsultacijų centro „Grįžtu LT“ paskyras taip pat galima rasti socialiniuose tinkluose „Facebook“, „LinkedIn“ ir „Instagram“.

Grįžtantys į Lietuvą tautiečiai dažniausiai ieško praktinės informacijos, padedančios sklandžiai planuoti sugrįžimą ir (re)integraciją: apie trečdalis tų, kurie kreipiasi į Užsienio reikalų ministerijos konsultacijų centrą, teiraujasi dėl pirmųjų grįžimo žingsnių, nemaža dalis domisi socialinės ir sveikatos apsaugos klausimais, taip pat dėl darbo, švietimo bei pilietybės klausimų.

Nuo konsultacijų centro „Grįžtu LT“ įkūrimo pradžios suteikta beveik 3 tūkst. konsultacijų.

„Globalios Lietuvos“ informacija