Siautėja vapsvos

Mažos, bet labai pavojingos

„Nuo pavasario iki rudens šalnų, kol gyva, vapsvų motinėlė prideda gausybę kiaušinėlių. Dauguma jų virsta vapsvomis darbininkėmis, kurios vėliau visą vasarą praleidžia maitindamos savo jaunesnius brolius ir seseris: medžioja smulkius vaba­liukus, vikšrus, bando nugriebti maisto iš mūsų salotų dubens ar mėsainio porcijos. Kad išaugintų kiaušinėlius, dirbti ir ieškoti maisto turi būriai vapsvų, todėl vasarą su jomis susiduriame išties dažnai“, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.

Pasaulyje suskaičiuojama apie 30 tūkst. vapsvų rūšių. Lietuvoje sutinkamos 13 rūšių bendruomeninių vapsvų atstovės. Būtent tos, kurios gyvena kolonijomis, ir gali įgelti. Dažniausiai susiduriama su paprastosiomis vapsvomis, pasidabinusiomis ryškiais juo­dais ir geltonais dryžiais. Jos lizdus renčia palėpėse, pašiūrėse, pastogėse, medžių drevėse, sienų plyšiuose ir panašiai.

Lizde gyvena net apie 10 tūkst. šių vabzdžių, būriu puolančių kiekvieną, besiartinantį prie jų tvirtovės. Nors vapsvos, kaip ir bitės, gelia tik pajutusios pa­vojų arba gindamos lizdą, visgi yra daug agresyvesnės ir geluonį naudoja kaip medžioklės priemonę.

„Vapsvos lervas augina maitindamos jas baltymais ir angliavandeniais. Lervos daugiausia minta sugautais vabzdžiais, o suaugėlės vapsvos labiausiai mėgsta žiedų nektarą, pernokusius vaisius, medų, uogas, tačiau mielai ragauja ir saldėsių nuo mūsų stalo, ypač tuomet, kai iškylaujame lauke. Kita vertus, vapsvos nėra visiškos vegetarės, tad nenuostabu, kad jos gali nutūpti ir prie kepsnio, kai pietausite sode“, – vapsvų gyvenimo būdą komentuoja specialistas.

Negalima ardyti lizdų

Didžiausias pavojus – būti sugeltiems vapsvų, kurių įgėlimai labai skausmingi. Stipri alerginė reakcija gali grėsti gyvybei. Susidūrus su pavienėmis vapsvomis, tiesiog nereikėtų jų vaikyti, erzinti. Jei pastebite daugiau šių vabzdžių arba radote jų lizdą, – jokiu būdu nebandykite jo patys nuimti ir jų išbaidyti.

„Pajutusios grėsmę, vapsvos puola visu būriu. Priešingai nei bitės, įgėlimo vietoje nepalieka geluonies, tad gali gelti pakartotinai. Taigi, susidūrus su didesniu spiečiumi, reikėtų iš tos vietos pasišalinti, o lizdui naikinti rekomenduotina kviesti specialistus. Vapsvai įgėlus, būtina stebėti savijautą. Jei jaučiate silpnumą, sunku kvėpuoti, pykina – nedelsiant kreipkitės į medikus“, – pataria L. Grigaliūnas.

„Kasmet sulaukiame daugybės nusi­skundimų dėl vapsvų, pasitaiko atvejų, kai gyventojai patys bando liaudiškomis priemonėmis kovoti su šiais nemaloniais vabzdžiais. Nei saldintas vanduo, nei pi­gūs purškikliai nuo vapsvų neapsaugos, o gali tik dar labiau pakenkti. Naudojant netinkamas priemones, vapsvų antpuolis gali baigtis itin liūdnai“, – perspėja spe­cialistas.

Verta žinoti:

• sodo namelio (patalpų) langus ar duris nuolat laikote pravirus, priden­kite juos apsauginiais tinkleliais, kad vabzdžiai nepatektų į gyvenamąsias patalpas.
• vilioja vaisiai, uogos, saldūs gėrimai ir patiekalai, todėl poilsiau­jant gamtoje maistą būtina pridengti.
• mėgsta ryškias spalvas ir stiprius kvapus, dažnai geria drėgmę nuo šlapių drabužių, tad būkite atidūs.
• lizdų gali būti tiesiog pievoje, todėl labai atsargiai vaikščiokite basomis.
• vapsvų lizdą, neleiskite artintis vaikams ir gyvūnams, patys jo nelieskite, nekrapštykite ir nepurkškite jokiais purškalais.
• pašalinti vapsvų lizdą, kreipkitės į specialistus, kurie moka saugiai atlikti darbus.

123rf nuotrauka

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.