Siekiama uždrausti rišti šunis prie būdos

Siekdama pokyčių gyvūnų gerovės srityje – uždrausti laikyti šunis pririštus prie būdos – nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) kviečia pasirašyti peticiją.

Peticijoje teigiama, kad grandinė – tai ne globos, o smurto forma. Ją pasirašiusieji kategoriškai pasisako prieš šunų laikymą juos pririšus prie grandinės dėl šių priežasčių:

• Nuolatinė žūties grėsmė. Pririštas gyvūnas nėra saugus, apribojama jo laisvė pabėgti nuo pavojaus, gintis. Pririštus šunis atokesnėse vietovėse pjauna laukiniai gyvūnai.

• Traumuojami fiziškai. Pririšti šunys kenčia ar net žūva nuo šalčio, bado, dehidratacijos, prastų laikymo sąlygų sukeltų ligų, į kaklą įaugusios grandinės sužalojimų.

• Sužalota psichika. Šuo, kaip socialus gyvūnas, nuolat pririštas prie būdos išgyvena kontakto su žmogumi, kitais gyvūnais stoką. Šie šunys kenčia nuo didelio nuobodulio ir nerimo, gali išsivystyti stereotipinis elgesys.

• Apribojama gyvūno judėjimo laisvė. Gyvūnas neturi jokių galimybių laisvai judėti, tyrinėti jį supančią aplinką, išreikšti savo natūralų elgesį. Dėl žiaurių laikymo sąlygų pririšti šunys dažnai tampa agresyviais ir nutrūkę puola gyventojus.

• Nepriežiūra. Ilgametė nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” darbo su gyvūnų nepriežiūros atvejais patirtis rodo, kad prie būdos gyvenantiems šunims dažnai nesuteikiamas gydymas, jie nėra reguliariai šeriami ir girdomi, neturi Lietuvos klimatui pritaikytos būdos.

Pokyčiai skinasi kelią lėtai, bet sustoti neketinama

2024 m. jau buvo siūlyta į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą įtraukti pataisą, numatančią, kad pririštus šunis būtų galima laikyti vedant juos pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais, bet ne ilgiau kaip dvi valandas. Kitu atveju tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais.

Įstatymo pataisa nebuvo priimta, ji grąžinta iniciatoriams tobulinimui.

„Nors prieš metus svarstytas įstatymas ir nebuvo priimtas, GGI, kaip organizacija, siekianti geresnių gyvūnų laikymo sąlygų, sustoti neketina. Planuojame ir toliau dirbti, kad būtų įgyvendintas įstatyminės bazės koregavimas, griežtinant gyvūnų laikymo taisykles ir uždraudžiant rišti šunis. Todėl kviečiame visus, kuriems rūpi šis klausimas, pasirašyti peticiją“, – sako nevyriausybinės organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Anot organizacijos vadovės, pokyčiai gyvūnų gerovės srityje neatsiranda per naktį.

„Reikalinga nuolatinė visuomenės edukacija, kai galų gale transliuojama informacija tampa savaime suprantamu dalyku. Tikriausiai pamenate laikus, kai buvo visiškai normalu nesegėti saugos diržų vairuojant? Tik reklaminių ir informacinių kampanijų dėka buvo paveiktas žmonių sąmoningumas ir tuo pačiu nelaimių ir nusižengimų statistika“, – teigia B. Vaitiekūnaitė.

Laikyti šunis pririštus pažangiose šalyse – atgyvena

Iš GGI parengto šunų rišimo draudimo Europos Sąjungos šalyse žemėlapio matyti, kad toks draudimas jau galioja Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Čekijos Respublikoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Maltoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Kipre. Prieš metus draudimas rišti šunis prie būdos įstatymu priimtas kaimyninėje Latvijoje. Pavyzdį parodė ir Lenkija, kur visai neseniai Seimo dauguma nubalsavo už šio draudimo įvedimą.

Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Danijoje, Airijoje, rišti šunis įstatymu nėra uždrausta, tačiau ten apskritai tokios tradicijos laikyti šunis pririštus prie būdos nėra. Šunys dažniausiai laikomi namuose, todėl jiems ir draudimas rišti šunis prie būdos nėra tiek aktualus kaip Lietuvoje, kur tokia gyvūnų laikymo tradicija vis dar gaji.

„Nors Lietuvos miestuose pririštus prie būdos šunis pamatysime jau retai, tačiau rajonuose šunys dar labai dažnai laikomi prie būdų, tvartų, pašiūrių. Dirbdami su šia problema mes labai aiškiai matome, kad šunų, kurie laikomi prie būdos, ne tik apribojama judėjimo laisvė, tačiau jie dažnai nėra reguliariai šeriami ir girdomi, jiems nėra suteikiama tinkama veterinarinė priežiūra, jie neturi tinkamos pastogės. Kai net baziniai poreikiai nėra patenkinami, apie gyvūnų gerovę išvis negali būti jokios kalbos“, – situaciją komentuoja B. Vaitiekūnaitė.

Dažnai prie būdos pririštais šunimis nesirūpinama, ir stipriai padidėja rizika, kad bus apribotos visos 5 pamatinės laisvės, įtvirtintos tarptautiniuose susitarimuose: nejausti alkio ir troškulio; nepatirti diskomforto; nejausti skausmo, sužeidimų ir nesirgti; reikšti įprastą elgesį; nepatirti baimės ir streso.

Svarbu pažymėti, kad šios penkios pamatinės gyvūno laisvės yra plačiai taikomos tarptautinėse organizacijose. Europos Sąjunga taip pat yra įtraukusi 5 gyvūnų laisves į vyraujančius teisės aktus, numatančius gyvūnų gerovės užtikrinimą ES valstybėse. 

Šunys negali gyventi nuolat pririšti prie būdos

Daugeliui akivaizdu, kad šunys, laikomi prie būdos, kenčia. Šuo – tai socialus, jaučiantis ir emocijas patiriantis gyvūnas. Laikant jį nuolat pririštą, ne tik apribojama jo fizinė laisvė, bet ir traumuojama psichika. Šunys, kurie neturi galimybės laisvai judėti, žaisti ar bendrauti, dažniau tampa nervingi, patiria stresą ir neretai ima rodyti agresiją. Toks šuo gali būti pavojingas aplinkiniams – nutrūkęs nuo grandinės jis gali pulti žmones ar kitus gyvūnus.

Prie grandinės dažniausiai laikomi pririšti neveisliniai šunys, kurie yra neatsakingo gyvūnų dauginimo pasekmė, todėl jie tarsi niekam nereikalingi, jais tinkamai nesirūpinama. Dažnai pririšti šunys taip pat neturi tinkamos pastogės, jų laikymo vietos būna nešvarios, gyvūnai priversti tuštintis toje pačioje vietoje, kur valgo ir miega.

Pasitaiko atvejų, kai grandinės ar antkakliai įauga į odą, o šunys kenčia skausmą. Pririštiems šunims neretai veterinarinė priežiūra, net sunkiai susirgus, nėra suteikiama.

Be to, pririštas šuo neturi galimybės pabėgti nuo grėsmės – pavyzdžiui, nuo gaisro, potvynio, agresyvaus žmogaus ar kito gyvūno. Jo galimybės apsiginti yra beveik nulinės.

Džiugu, kad Lietuvoje pradėta diskusija ir daromi žingsniai, kad būtų priimtas draudimas šunis laikyti pririštus prie būdos. Toks žingsnis reikštų ne draudimą apskritai laikyti šunį lauke – jis galėtų būti laikomas voljere ar aptvare, kuriame turėtų pakankamai vietos judėti, žaisti ir ilsėtis, tačiau būtų reguliariai vedžiojamas, socializuojamas. Svarbiausia – kad gyvūnas nebūtų izoliuotas, fiziškai apribotas ir paliktas be galimybės patenkinti bazinius poreikius.

Deja, bet dalis visuomenės nesupranta, kad šuns laikymas pririšus prie būdos yra žiaurus elgesys su gyvūnu, o dabartinio LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo šiems gyvūnams apsaugoti nepakanka. Todėl reikalinga įstatymo pataisa, numatanti draudimą laikyti šunis pririštus prie būdos.

Anot GGI vadovės B. Vaitiekūnaitės, kad įvyktų taip ilgai lauktas pokytis, vien nevyriausybinių organizacijų pastangų neužtenka.

„Iniciatyvos turėtų imtis valstybinės institucijos, atsakingos už gyvūnų gerovę, - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos ministerija, savivaldybės. Visuomenė jau pribrendusi pokyčiams, dauguma išsilavinusių Lietuvos žmonių yra sąmoningi ir supranta, kaip žiauru ir archajiška laikyti šunis nuolat pririštus. Todėl metas žengti dar vieną žingsnį gyvūnų gerovei užtikrinti bei, pasekus kaimynių Latvijos ir Lenkijos pavyzdžiu, uždrausti šunis rišti prie būdos ir Lietuvoje“, – ragina GGI vadovė.

Priimtas draudimas leistų išgelbėti šunų gyvybes, sudarytų sąlygas šunims gyventi jų prigimčiai, fizinei ir psichologinei gerovei palankesnėje aplinkoje, žymiai sumažintų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių. Tai būtų milžiniškas žingsnis į priekį gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje.

Sakydami NE šunų rišimui prie būdos ir pasirašydami šią peticiją, esate balsas tų, kurie patys kalbėti negali. Šuo – šeimos narys, o ne grandinės kalinys. Su peticijos tekstu susipažinti ir peticiją pasirašyti galima čia: Bitly | bit.ly/4hIAHiv

Daugiau informacijos apie gyvūnų gerovę galite rasti www.ggi.lt. Prisidėti prie gyvūnų gerovės galite www.ggi.lt/parama.

VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" informacija