Siekiant tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu – svarbūs agroekosistemų specalistai

Europa siekia tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu

Europos Parlamento narys prof. dr. L. Mažylis pasakoja, kad tikslas labai konkretus – iki 2050 metų siekiama tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, o iki to laukia ilgas kelias.

„Aktuali teisėkūra, konkretūs teisės aktai yra įvairiose fazėse, dalis teisės aktų dar tik ruošiama, svarstoma, dalis dar tik suderėta. Neturėtų stebinti, kad siekiant tokio tikslo reikės didelių pokyčių ir naujovių, technologijų ir inovacijų, kurių mes savo rinkose dar neturime. Turime diskutuoti, kokiomis priemonėmis mes galime pasiekti ambicingų tikslų. Svarbu, kad nebekyla klausimų, kodėl mums to reikia. Dabartinė situacija rodo, kad turime didinti išteklių naudojimo efektyvumą. Švarios žiedinės ekonomikos kūrimą, stabdyti klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, mažinti taršą”, – apie laukiančius iššūkius kalba profesorius.

Anot prof. dr. L. Mažylio, siekiama, kad 2050 metais grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, ko neįmanoma pasiekti be laipsniško ekonomikos augimo ir išteklių naudojimo atsiejimo. „Prieš kelis metus, kaip viena iš strategijų, sutarta dėl Europos klimato teisės akto, jame apibrėžti teisiškai privalomi tikslai, o kas dar svarbiau – tarpinis tikslas chronologine prasme – iki 2030 metų ES siekiama grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 procentais, lyginant su 2020 metų lygiu“, – pasakoja Europos Parlamento narys.

Tikslas – perpus sumažinti maistinių medžiagų nuostolius ir pesticidų naudojimą

Prof. dr. L. Mažylis pastebi, kad bus reikalingi pokyčiai ir pasiekimai daugelyje ekonomikos sektorių ir institucijų – turės keistis gyventojų, vartotojų, gamintojų, rinkos veikėjų įpročiai, čia prisideda ir geopolitinis kontekstas, pirmiausiai dėl energinių išteklių krizės, neprognozuojamos infliacijos.

„Nuo lauko iki stalo strategijai įgyvendinti skirti pasiūlymai jau ir viduje sulaukia gana aiškių diskusijų. Pirmas punktas – iki 2030 metų turėtume per pusę sumažinti pavojingesnių pesticidų naudojimą. Taip pat bent per pusę sumažinti maistinių medžiagų nuostolius, kad nemažėtų dirvožemio derlingumas. Dėl to iki 2030 metų trąšų naudojimas turėtų sumažėtų bent 20 procentų. Turėtume iki kitų metų sumažinti ir ūkių gyvuliams ir akvakultūroms skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir pasiekti, kad net žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui“, – įžvalgomis dalijasi profesorius.

Europos parlamento narys atkreipia dėmesį, kad 2030 metai jau visai arti, o cheminių pesticidų sumažinimas pareikalaus itin didelių pastangų.

„Siekiama, kad ūkininkams ir kitiems maisto grandinės dalyviams už tokias pastangas būtų atlyginama, o sukurta sistema turėtų motyvacinį pradą. Aš pats visuose kontekstuose pasisakau, kad versti žmones ir verslą keistis turime duoti suprantamas paskatas, atitinkamai investuoti į tas inovacijas. Valstybės narės turės įgyvendinti ir turės pasiekti, kad būtų ir pakankamai įperkamo maisto, o gamintojai turėtų atitinkamas pajamas“, – apie pokyčių skatinimo priemones kalba politikas ir pastebi, kad tuo pačiu reikia užtikrinti ES žemės ūkio konkurencingumo išlaikymą.

Biologinės įvairovės išsaugojimui – ekologinė žemdirbystė

Profesorius pasakoja, kad kita svarbi strategija orientuota į biologinės įvairovės išsaugojimą, tai svarbi ES žaliojo kurso dalis. Pasak jo, niekam nekyla klausimų dėl ES žaliojo kurso reikalingumo, taip pat sutariama ir dėl šios strategijos aktualumo.

„Pasauliniu lygiu milijonui rūšių gresia išnykimas, o ES tik 16 procentų natūralių buveinių ir tik 23 procentai saugomų rūšių gali būti pripažintos, kaip pakankamai geros būklės. Nuo gamtos priklauso 40 trilijonų eurų pasaulinio Bendras vidaus produktas. Siekiant išsaugoti biologinę įvairovę reikia judėti sparčiau, ji nyksta ir to negalima nuvertinti. Ją išsaugojant galima padėti užtikrinti ir žemės ūkio našumą. Be siekio išplėsti saugomų teritorijų iki 30 procentų dar biologinės įvairovės strategijoje kalbama ir apie pesticidus, jų sumažinimą, platesnio masto ekologinę žemdirbystę“, – apie planuojamas priemones kalba prof. dr. L. Mažylis.

Agroekosistemų specialistai – tvaresnės ateities kūrėjai

Profesorius pastebi, kad visos 27 valstybės turi ieškoti resursų, planuoti ir siekti išdėstytų tikslų įgyvendinimo. Siekiant įgyvendinti agrosektoriaus laukiančius pokyčius Europoje reikės dar daugiau kvalifikuotų agroekosistemų specialistų, turinčių gilių teorinių agroekologijos, ekologinės ir darniosios žemdirbystės srities žinių, gebančių vertinti ir formuoti sąlygas, darančias įtaką žemės ūkio augalų vystymuisi ir produktyvumui, formuoti racionalias intensyviosios, tausojančiosios ir ekologinės žemdirbystės sistemų technologijas, vertinti agroekologiniu požiūriu ūkininkavimo poveikį aplinkai ir agroklimatinių veiksnių įtaką agroekosistemoms. Šias kompetencijas apima VDU ŽŪA magistrantūros studijų programa „Agroekosistemos“.

Studijų programos „Agroekosistemos“ absolventai gali dirbti agrarinio mokslo ir mokymo, kokybės kontrolės įstaigose, žemės ūkio verslo įmonėse, ekologinio maisto žaliavų gamybos ir vadybos bei ekologinio žemės ūkio sertifikavimo sistemose, konsultavimo ir ekspertizės tarnybose, natūralių išteklių valdymo bei agroaplinkosaugos srityse, su jomis susijusiose institucijose bei organizacijose. Studijas galima tęsti agronomijos bei kitose artimose gyvybės mokslų krypčių grupės doktorantūros studijų programose.

VDU ŽŪA informacija