Šiemet neteisingai pasodinę rožę, kitais metais sulauksite erškėtrožės

Interneto svetainės edaigai.lt kūrėja S. Stanislavičė pasakoja, kad kai kurie rožių mėgėjai negailestingai apgeni gražuoles, pamatę šakeles su 7 lapais – mat yra įsitikinę, kad tai erškėtrožės atauga. „Tai visiškai netiesa ir neskubėkite jų išpjauti. Pirmiausia sulaukite žiedo, nupjauti visada spėsite! Po 7 lapus turi visos istorinės ir iš jų išvestos pilnavidurės rožės!“ – perspėja daug patirties turinti gėlininkė.

Daržininkai jau sausį pradėjo pirmuosius darbus. Kada raitotis rankoves gėlių mėgėjams, planuojantiems sodybą papuošti rožėmis?

Nelygu, kokių sodinukų įsigys. Rožių galima nusipirkti vazonėliuose, kuriuose jos ir buvo auginamos, arba plikomis šaknimis. Nusipirkę vazonėliuose, galite sodinti nors ir visus metus, svarbu, kad žemė nebūtų įšalusi.

Plikašaknių sodinukų sodinimo laikotarpis trumpesnis – nuo lapkričio iki balandžio. Joms galioja tos pačios taisyklės, kaip ir iš dirvos iškastiems medeliams ar dekoratyviniams krūmams. Sodinamos ir persodinamos, kol dar neprasidėjusi vegetacija: kol nesipumpuruoja, kol nepradeda žaliuoti lapeliai. Pradėjus sprogti lapams, augalai gyvybinę energija skiria augimui, todėl stipri intervencija į šaknų sistemą, tai stabdo, silpnesnis sodinukas gali ir neprigyti.

Taigi pagrindinė taisyklė – iš grunto iškastos rožės, sodinamos vėsiuoju metų laiku joms miegant. Sodinti galima, jei tik eina į žemę įsmeigti kastuvą. Prisimenu, prieš kelerius metus buvau labai nustebusi, kad Kauno botanikos sodo darbuotojai rožes sodino sausio 26 d.!

Ir iš tiesų tai įmanoma. Rožės skiepas įskiepijamas į erškėtrožės šaknį, kuri puikiai atlaiko didžiausius speigus, net 40 ar 45 °C šaltį. Jeigu rožė pasodinama į dirvą ir skiepo vieta užkasama 5–10 cm, tai net ir po sodinimo užėjus žiemos šalčiams ar žemę sukausčius gruodui, augalas tai atlaiko.

Kokiame gylyje užkasti skiepą, priklauso nuo augalų atsparumo šalčiui zonos, kurioje yra sodyba. Lietuva patenka į 4, 5 ir 6 zonas – kuo skaičius mažesnis, tuo žemesnėje temperatūroje augalas gali išgyventi.

Ar verta susigundyti parduotuvių nuolaidomis, kai siūloma įsigyti vegetaciją jau pradedančių augalų?

Nuolaidos visada gerai, tai mūsų variklis. Tik tokiam augalui reikės daugiau laiko prigyti, teks skirti daugiau priežiūros, dažniau palaistyti. Sulapojusį sodinuką būtina pridengti balta agroplėvele nuo saulės ir šalnų.

Bet kurį augalą svarbu sodinti teisingai. Kokių taisyklių patariate laikytis sodinant rožes?

Jeigu pirkote plikašaknį sodinuką, grįžus namo būtina iškart jį išpakuoti, patiesinti šaknis ir pamerkti kibire. Paprastai jų šaknys būna įpakuotos su saujele durpių. Jos ilgai išbuvo šiose sausose durpėse, todėl vanduo padės augalui atsigauti, šaknys taps elastingesnės, labiau išsities.

Kibirą pastatykite šaltai: atvirame balkone, terasoje, nešildomame garaže, malkinėje, galų gale tinka ir vėsesnė, nesaulėta vieta kieme. Taip pamerktos rožės laikomos apie parą, jei reikia, galima laikyti ir 2–3 savaites iki galėsite pasodinti.

Rožėms iškaskite gerokai didesnes duobes nei yra jų šaknys ir įberkite kompostinės žemės arba perpuvusio mėšlo. Trąšų dėti nereikia. Tuo metu jos ne tik nepadės, bet gali nudeginti šaknis ir augalui bus daug sunkiau prigyti. Patręšti jaunąjį augalą bus galima kitais metais. Be to, nereikėtų pamiršti, kad trąšoms tirpti reikia 15 °C šilumos. Todėl jei trąšų bersime sodindami rudenį arba šiuo metu, kai vis dar laikosi žemesnė temperatūra, visos trąšos nutekės į dirvą ir nukeliaus į Baltijos jūrą, neduodamos jokios naudos augalui.

Prieš sodinant augalą reikia labai gerai prilieti duobę. Nesvarbu, kad bus neseniai lyta, žemės paviršius drėgnas, bet po žiemos giliau nei 5 cm gylyje žemė tikrai sausa kaip parakas. Gali tekti sodinuką kartkartėmis palieti ir vėliau, tai priklausys nuo oro. Jeigu žemę padrėkina tik lengva dulksna, laikosi šilta sausa arba net ir šalta, bet sausa savaitė, tokiu atveju, žinoma, būtina sodinuką palieti. O nulijus gerai liūčiai dėl laistymo galvos sukti nereikės. Neverta skubėti lieti ir sunkesnės, užmirkti linkusios dirvos.

Labai svarbu sodinant rožę jos šaknis duobėje ištiestumėte. Kad būtų greičiau ir paprasčiau, jas patrumpinu žirklėmis – augalas dėl to nenukenčia.

Tada susirandame rožės skiepą. Tai toks gumbelis tarp šaknų ir šakelių. Jis turi likti po žeme 5–7 cm, kitaip jau pirmą žiemą skiepas nušals, ir pavasarį sulauksite ne rožės, o erškėtrožės.

Visada rekomenduoju pavasarį pasodintą rožės sodinuką pridengti balta agroplėvele. Ji jaunus pumpurėlius apsaugos ir nuo tiesioginių saulės spindulių, ir nuo vėlyvųjų gegužės šalnų.

Užsiminėte, kad žemę reikia praturtinti kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Bet jeigu žemė molinga arba smėlinga, ar galima svajoti sodyboje sukurti rožyną?

Jokių abejonių. Tik reikės daugiau pastangų. Mūsų šeimos sodyba yra Molėtų rajone, aplink vien tik smėlis, visai toks, kaip pajūryje, bet auginu ir rožių.

Iškasu gerokai didesnę duobę ir įpilu daug kompostinės žemės. Žinoma, per kokius dvejus metus smėlis jį sugeria, tad jeigu rožė spėja per šį laiką įsitvirtinti ir prisitaikyti prie vietos, tai ir toliau auga. Silpnesnis sodinukas vargsta ilgiau, ypač jei įpilta mažiau komposto.

Be to, šiuo atveju darau išimtį ir sodindama beriu trąšų. Naudoju ilgo veikimo – priešingai nei kitos, jos nepradeda veikti, kol oras vėsesnis nei 15°C.

Kai žmonės sako, kad sodyboje molinga dirva arba smėlis, žvyras, visada rekomenduoju duobę rožei ruošti dviem metams, per kuriuos ji įsitvirtins, prisitaikys ir išmoks tokioje vietoje gyventi. Užmirkstančioje molingoje dirvoje dar reikia įrengti drenažą: į duobės dugną pilti smėlio arba žvyro, į kompostinę žemę papildomai įmaišyti smėlio.

O kaip sodinami vazonėliuose užauginti ir parduoti rožių sodinukai? Gal taikomos kitokios taisyklės?

Visiškai tokios pat, kaip ir plikašakniams sodinukams. Duobė paruošiama taip pat, skiepas įkasamas į 5–7 cm gylį po žeme.

Vazonėliuose augantys augalai gali šiek tiek suklaidinti, mat jų skiepas matomas virš žemės. Tačiau persodinant dirvos paviršiuje jo palikti negalima. Pasodinę rožę taip, kaip ji augo vazonėlyje, šiemet pasidžiaugsite gražiais žiedais, o kitais metais jau turėsite erškėtrožę, nes žiemos šaltis nušaldys rožės skiepą.

Kai taip nutinka, kai kurie žmonės galvoja, kad „rožė išsigiminė“ arba kas ji vienmetė, paruošta vieniems metams ir panašiai. O iš tiesų, tai sodinimo klaida. Deja, mažiau patyrusių rožių augintojų kartojama gana dažnai.

Sandros STANISLAVIČĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.