Sigito Dimaičio ir Arūno Svitojaus fiasko

ŪP 2023 m. gegužės 22 d. gavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) elektroninį laišką, kuriuo redakcijai buvo pasiūlyta per dvidešimt kalendorinių dienų nuo VIEK laiško gavimo dienos pateikti rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo ŽŪR pateikto skundo.

Pareiškėjas nurodė, kad ŪP, paskelbdamas straipsnius: Eimanto Pranausko publikacija „Dvidešimt dvi keistenybės, ištrauktos iš „žemės ūkio keistenybių maišo“ (ŪP, 2023-03-28); publikacija „Skandalas“ (ŪP, 2023-03-30); Stasio Bielskio ir Vidos Tavorienės publikacija „Pūlinys. Nei sėja, nei akėja, bet milijonus į savo aruodus susipila. Kas?“ (ŪP, ukininkopatarejas.lt, 2023-04-22), pažeidė Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

Prašė nubausti žurnalistus

ŽŪR prašė VIEK įvertinti, ar nurodytais straipsniais ŪP ir jo korespondentai S. Bielskis ir V. Tavorienė nepažeidė teisės aktų nuostatų bei profesinės etikos normų ir, nustačius pažeidimus, reikalavo juos nubausti, taip pat įpareigoti redakciją paskelbti VIEK sprendimą.

Kaip pažymėjo ŪP advokatas dr. Algimantas Šindeikis, pareiškėjas, kreipdamasis į VIEK, nenurodė konkrečių ŪP publikacijose paskelbtų teiginių, kurie pažeidžia skunde nurodomas konkrečias Kodekso nuostatas. Šiuo atveju pareiškėjas tik formaliai išvardijo, jo vertinimu, pažeistas Kodekso nuostatas, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais teiginiais ir kaip konkrečiai atitinkamos Kodekso nuostatos buvo pažeistos.  Taigi, ŽŪR konkrečiai nenurodžius, kokie ŪP paskelbtuose straipsniuose konkretūs teiginiai pažeidžia konkrečias Kodekso nuostatas, redakcija neturėjo galimybės pateikti išsamių paaiškinimų dėl pareiškėjo skundo ir todėl jos galimybės apsiginti nuo ŽŪR pretenzijų buvo iš esmės suvaržytos.

Pagal pateikto skundo reikalavimus, ŪP buvo iš esmės priverstas įrodinėti, kad kiekvienas jo paskelbtas teiginys minėtuose straipsniuose atitinka Kodekso nuostatas. Akivaizdu, jog įrodinėjimo naštos, kad minimuose straipsniuose nėra Kodekso pažeidimų, perkėlimas laikraščiui yra negalimas, todėl pareiškėjui tinkamai nesuformulavus skundo reikalavimų, vadovaujantis VIEK Darbo reglamento 20 p., skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

ŽŪR ir jo vadai – viešieji asmenys

ŽŪR ir jo vadovas S. Dimaitis bei pirmininkas A. Svitojus yra viešieji asmenys. ŽŪR priklauso asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, kategorijai. Pareiškėjas yra asociacija, kuri, vykdydama viešąsias funkcijas, reguliariai iš valstybės biudžeto gauna finansavimą, todėl yra pagrįstai laikomas viešuoju juridiniu asmeniu, inter alia atliekančiu ir viešąsias funkcijas, kurios yra apibrėžtos ŽŪR įstatyme bei Statute.

Nors įstatyme viešieji asmenys yra apibrėžiami tik kaip fiziniai asmenys, tačiau šiuo atveju dėl pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens atliekamų funkcijų, ŽŪR, jo vadovai, kurių atžvilgiu reiškiama kritika, taip pat gali būti vertinami kaip viešasis asmuo, turintis plačias galimybes pats skleisti apie save ir savo veiklą viešąją informaciją, atsikirsti į jo atžvilgiu pareikštą kritiką bei pripažinti tai, kad dėl jo veiklos jis turi būti pakantus jo atžvilgiu pareikštai kritikai.

Nėra jokių pagrįstų abejonių, kad ŽŪR vadovai, kurie yra atsakingi už asociacijos kasdienę veiklą, jos vykdomų projektų įgyvendinimą, yra priskiriami viešiesiems asmenims, kaip tai nustatyta VIĮ.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Taigi viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę.

ŽŪR privalo viešai skelbti apie gaunamas lėšas

Vadovaujantis ŽŪR įstatyme nustatyta asociacijos paskirtimi, būtent ŽŪR tenka pareiga telkti ir vienyti Lietuvos žemės ūkio veikloje dalyvaujančius subjektus, juos įtikinti savo veiklos skaidrumu ir sąžiningumu. Žemės ūkio bendruomenės nariams turint kitokią nuomonę apie ŽŪR veiklą, jie turi daug galimybių savo nuomonę pareikšti viešai. Vadovaujantis ŽŪR Statuto 5 str. 1 dalimi, ŽŪR viena iš pagrindinių veiklų yra įvardijama viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla (70.21 – veiklų klasifikacija). ŪP advokatas dr. A. Šindeikis atkreipė VIEK dėmesį į tai, kad ŽŪR vykdomos programos, kurioms naudojamos ES paramos ir Lietuvos biudžeto lėšos, dažnai yra susijusios su įvairios informacijos viešinimu, todėl ŽŪR turi plačias savarankiškas galimybes apie savo veiklą skleisti informaciją, atsikirsti į pareikštą kritiką.

Vadovaujantis ŽŪR Statuto 29 str. 3 dalimi, lėšoms, gaunamoms iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų, panaudoti turi būti sudaryta išlaidų sąmata. Tokiu būdu ŽŪR turi jos Statute nustatytą pareigą sudaryti ir skelbti viešai lėšų, gaunamų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų, sąmatas. Akivaizdu, kad tokias sąmatas paskelbus viešai, jas išsamiai paaiškinus, supažindinus su įvairių programų pasiektais rezultatais, žurnalistų reiškiama kritika dėl ŽŪR veiklos skaidrumo nebūtų kvestionuojama.

Todėl, vadovaujantis tiek ŽŪR įstatyme, tiek Statute įtvirtinta ŽŪR misija, patiems ŽŪR tenka atsakomybė už jų veiklos skaidrumą ir informacijos apie jų veiklą prieinamumą visai visuomenei.

Kaip matoma iš paskelbtų ŪP straipsnių turinio, šiuo atveju paskelbtomis publikacijomis būtent ir buvo siekiama sąžiningai informuoti visuomenę apie ŽŪR veiklą, skatinti diskusiją visai visuomenei svarbiais klausimais. Pareiškėjas savo skunde VIEK neneigia, kad jis reguliariai dalyvauja įvairių projektų, susijusių su žemės ūkio veikla, vykdyme ir gauna dideles pinigines lėšas iš valstybės biudžeto šiems projektams įgyvendinti. Tokia pareiškėjo veikla neabejotinai yra priskirtina prie viešųjų interesų tenkinimo, todėl ŪP turi teisę tiek kelti klausimus, tiek pasisakyti, ar tokios piniginės lėšos yra naudojamos efektyviai ir tikslingai. Lygiai taip pat visuomenės informavimo priemonės turi teisę kritikuoti viešųjų asmenų veiklą ir reikšti nuomonę apie viešuosius asmenis (šiuo atveju apie ŽŪR vadovus ir jų priimamus sprendimus, veikimą ar neveikimą), ypač tais atvejais, kai šie patys aktyviai veikia viešojoje erdvėje, t. y. pareiškėjo atstovai žemdirbių mitingo metu dalijo interviu žurnalistams, reiškė savo nuomonę dėl paramos reikalingumo pieno sektoriui. Tokiu būdu pats pareiškėjas aktyviai veikdamas viešojoje informacinėje erdvėje negali tikėtis, kad dėl savo veiklos sulauks tik palankių, pritariančių ŽŪR veiklai žurnalistų publikacijų.

Tai, kad ŽŪR veikla buvo ir yra kritikuojama, nereiškia, kad nuomonė apie pareiškėjo veiklą buvo reiškiama neetiškai, pažeidžiant jo dalykinę reputaciją, siekiant kaip nors sumenkinti jo vaidmenį. Kaip matoma iš ŪP paskelbtų straipsnių turinio, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jis nėra įžeidinėjamas ar kitaip menkinamas. Šiuo atveju tiesiog buvo paskelbta kritiška nuomonė apie ŽŪR veiklą viešojoje erdvėje, o vien dėl to, kad ši nuomonė apie pareiškėjo veiklą yra kritiška, nereiškia, kad redakcija veikė netinkamai, pažeisdamas Kodekso nuostatas.

Bandė įbauginti ŪP

ŽŪR skundas, kuriuo prašoma pripažinti ŪP straipsnius profesiniu pažeidimu, neabejotinai yra kišimasis į redakcijos žurnalistų nepriklausomumą, bandymas jiems atkeršyti už pareikštą kritiką, juos įbauginti (Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) terminas chilling effect) ir taip apriboti jų žodžio laisvę ir atgrasyti nuo kritiškos informacijos apie ŽŪR skelbimo.

EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma ir padariniai.

Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad žinios ar nuomonės apie asmenį paskleidimas visuomenės informavimo priemonėje formuoja visuotinę nuomonę apie šį asmenį, todėl, nors nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, ir išreikšta nepažeidžiant tuo metu visuomenėje priimtinų elgesio normų; ji negali būti naudojama siekiant žmogų pažeminti, pažeisti jo garbę ir orumą. EŽTT praktikoje nurodyta, kad spauda turi skleisti informaciją ir idėjas viešojo intereso klausimais. Savo ruožtu visuomenė turi teisę šią informaciją ir idėjas gauti. Saviraiškos laisvė taikoma ne tik informacijai ar idėjoms, kurios yra priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis, ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo.

Šiuo atveju ŪP paskelbtais straipsniais buvo pareikšta redakcijos žurnalistų ir jų kalbintų asmenų nuomonė dėl ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis remiamų pareiškėjo vykdomų projektų turinio, jų nepopuliarumo žemdirbių visuomenėje, taip pat pasiektų rezultatų menkumo. Tokią diskusiją sąlygoja viešasis interesas ir viešųjų pinigų panaudojimo skaidrumo bei efektyvumo interesas, t. y. ar tokios lėšos yra skiriamos tikslingai, siekiant nustatytų tikslų, ir ar lėšos yra naudojamos efektyviai, ar yra pasiekiami keliami tikslai. Tokios diskusijos demokratinėje visuomenėje viešojoje erdvėje yra svarbios pilietinei visuomenei formuotis net nepriklausomai nuo to, ar tam tikra kritika yra visiškai pagrįsta, ar ne. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ŽŪR Statuto 3 str. 2 d. 1 punkte inter alia yra nurodomas vienas pagrindinių šios organizacijos tikslų – skatinti ŽŪR narių pilietiškumą ir socialinį organizuotumą. Šiuo atveju, kaip ir yra matoma iš paskelbtų ŪP žurnalistų kalbintų pašnekovų minčių, apie tai yra labai daug ir jau ilgą laiką kalbama ūkininkų bendruomenėje, todėl tokia diskusija yra svarbi ir sulaukia didelio susidomėjimo visame žemės ūkio sektoriuje.

Redakcija išklausė daugybę pašnekovų

Skunde nepagrįstai nurodoma, kad minimais straipsniais buvo pažeistas Kodekso 3 str., kuriame nustatyta, kad, gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir 5 str., kuriame nustatyta, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais.

Rašant minimus straipsnius, buvo išklausyta daug pašnekovų, jų nuomonės pateiktos straipsniuose. ŪP sąžiningai į diskusiją apie valstybės lėšų panaudojimą ŽŪR veikloje įtraukė daug žemdirbių organizacijų iš įvairių sektorių. Nors jų atstovus pareiškėjas įvardija „oponentais“, tačiau tai yra pagrindinės žemdirbių organizacijos, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) socialiniai partneriai, pati ŽŪM, parlamentarai, europarlamentarai, Vyriausybės atstovai ir kiti asmenys, kurie aptaria visą žemės ūkio politiką. Taip pat klausimai buvo pateikti ir pareiškėjui. Visi respondentų atsakymai yra pateikti publikacijose.

Pareiškėjas savo skunde niekaip nepaaiškina, kaip šiuo atveju paskelbtais straipsniais buvo pažeista pareiga skelbti tikslias, teisingas žinias, juo labiau kai šiuo atveju apie pareiškėją ir jo veiklą buvo reiškiamos įvairių asmenų nuomonės. Dėl šių priežasčių ŽŪR teiginiai, kad ŪP paskelbtais straipsniais pažeidė Kodekso 3 straipsnį, yra visiškai nepagrįsti.

Pateiktos skirtingos nuomonės, niekas nenutylėta

Vadovaujantis Kodekso 4 str., žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Šiuo atveju buvo aiškiai pabrėžta, kad įvairūs asmenys pareiškė nuomonę apie pareiškėją ir jo veiklą. Lygiai taip pat nė vienas iš pašnekovų, reikšdamas savo nuomonę apie ŽŪR, jų neįžeidinėjo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad paskelbtais straipsniais buvo pažeistas Kodekso 4 straipsnis yra visiškai nepagrįsti.

Vadovaujantis Kodekso 5 str., gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais. Šiuo atveju buvo pateikta tiek ŽŪM teigiama nuomonė apie pareiškėją, tiek kitų asmenų nuomonė apie pareiškėją, kurie kritikavo jo veiklą. Tokiu būdu akivaizdžiai buvo užtikrinta nuomonių įvairovė. Be to, buvo kreiptasi ir į patį pareiškėją, tačiau ŽŪR pasirinko pateikti formalų atsakymą. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad ŪP paskelbtais straipsniais pažeidė Kodekso 5 straipsnį.

Vadovaujantis Kodekso 6 str., žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais. Nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju buvo kalbinti pagrindinių su žemės ūkiu susijusių organizacijų atstovai, ŽŪM atstovai, parlamentarai, kiti specialistai, kurių kompetencija neabejoja nei valstybės institucijos, nei rinkėjai, juos rinkdami į politinius postus. Visi šie asmenys ilgą laiką reikšmingai veikia žemės ūkio sektoriuje, todėl akivaizdu, jog jų vertinimas dėl su žemdirbyste susijusių klausimų yra reikšmingas bei svarbus ūkininkų bendruomenei. Vien dėl to, kad pareiškėjas dalį šių asmenų laiko savo „oponentais“, nereiškia, kad ŪP turi pats save cenzūruoti ir šių asmenų nekalbinti.

Pasirinkdami savo rengiamų straipsnių informacijos šaltinius žurnalistai sprendimus priima savarankiškai. To reikalauja Kodekso 22 str., kuriame nustatyta, kad žurnalistai turi būti laisvi ir nepriklausomi. Tačiau ŽŪR, kritikuodami ŪP pasirinktus pašnekovus, įvardydami juos neobjektyviais, suinteresuotais, nusiteikusiais priešiškai ŽŪR atžvilgiu, savo skunde nenurodo, kokių konkrečių asmenų redakcijos žurnalistai nepakalbino, kurių nuomonę iškreipė ar ją nutylėjo.

Straipsnių antraštės – etiškos ir atitinka jų turinį

Skunde nepagrįstai nurodoma, kad minimais straipsniais buvo pažeistas Kodekso 8 str., kuriame nustatyta, kad privaloma įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, ir pažeistas 21 str., kuriame nurodoma, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose, be kita ko, turi vengti vartoti užgaulių žodžių ir posakių.

Atkreiptinas dėmesys, kad straipsnio pavadinime panaudotas žodis „pūlinys“ yra pavartotas žurnalistų kalbinto asmens – LGAA pirmininko Aušrio Macijausko pareikštoje nuomonėje: „Šią sistemą reikia pastatyti į vietą, nes dabar ji yra apversta aukštyn kojomis, ŽŪR – mūsų žemdirbių visuomenės pūlinys“, – konstatavo A. Macijauskas.“

Straipsnio pavadinimas „Dvidešimt dvi keistenybės, ištrauktos iš „žemės ūkio keistenybių̨ maišo“ niekaip neiškreipia straipsnio turinio, nežemina jokio asmens, yra neutralus. Straipsnio pavadinimas „Skandalas“ taip pat niekaip neiškreipia straipsnio turinio, nežemina pareiškėjo dalykinės reputacijos. Šiuo atveju tiesiog yra keliamas klausimas, kodėl organizacija, tiesiogiai neužsiimanti žemdirbyste, gauna dideles pinigines lėšas iš valstybės biudžeto, nepaisant to, kad žemdirbystės sektorius šiuo metu susiduria su dideliais sunkumais bei iššūkiais.

Straipsnio pavadinimas „Pūlinys. Nei sėja, nei akėja, bet milijonus į savo aruodus susipila. Kas?“ taip pat niekaip neiškreipia straipsnio turinio, nežemina pareiškėjo dalykinės reputacijos. Pasirinktas straipsnio pavadinimas yra susijęs su Lietuvos tautos folklore dažnai vartojamu bibliniu posakiu apie paukščius ir yra tik vaizdingas frazeologizmas. Šiame straipsnyje buvo keliamas klausimas dėl didelių valstybinių lėšų skyrimo ŽŪR tikslingumo, kai žemės ūkio sektorius susiduria su įvairiais sunkumais bei iššūkiais. Pareiškėjas neneigia aplinkybių, kad jis gauna dideles lėšas iš valstybės biudžeto, nors tiesiogiai žemės ūkio veikla ŽŪR neužsiima, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas Kodekso 8 straipsnis. Vien dėl to, kad pareiškėjo veikla yra kritikuojama ir keliamas klausimas dėl valstybinių lėšų skyrimo pareiškėjo organizacijai tikslingumo, nereiškia, kad tokia kritika yra reiškiama neetiškai. Todėl yra visiškai nepagrįsta ŽŪR skunde išdėstyta pozicija, kad šiuo atveju antraštė iškreipia kūrinį, klaidina informacijos vartotoją. ŽŪR nepagrįstai priskiria ŪP žurnalistų kalbintų asmenų nuomones patiems žurnalistams.

ŽŪR mokė žurnalistus užduoti „teisingus“ klausimus

Pareiškėjas jo pateiktame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad jis nebuvo išklausytas, todėl yra pažeistas Kodekso 20 str. Tokia ŽŪR pozicija neatitinka straipsnių turinio. ŪP žurnalistas prieš paskelbiant straipsnį (paskelbimo data 2023-04-22), 2023 m. balandžio 14 d. kreipėsi į pareiškėją ir pateikė plataus turinio klausimus, leidžiančius ŽŪR išsamiai pakomentuoti projektų naudą ir t. t. Tačiau pareiškėjas apsiribojo labiau formaliu atsakymu, kuriame buvo pateikta daugiau nuorodų į teisės aktus, nei duota išsamių atsakymų apie jo veiklą.

Be to, net ir paskelbus straipsnį, pareiškėjas galėjo kreiptis į redakciją, prašydamas kažką patikslinti arba papildyti, bet tokio kreipimosi ŪP negavo. Tokiu būdu pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis nebuvo išklausytas, neatitinka tikrovės.

Lygiai taip pat pareiškėjo teiginiai apie menkinimą, tendencingumą, kuriamą neigiamą naratyvą apie ŽŪR, neva „straipsnis prasideda nuo patyčių“ ir t. t., neturi jokio pagrindo, nes straipsnis paskelbtas apklausus didelį skaičių žemdirbių bendruomenių atstovų ir jų organizacijų lyderių bei politikų apie jų dažnai viešai išsakomas problemas, susijusias su valstybės ir ES paramos lėšų panaudojimu ŽŪR veikloje. Juolab kad minimame straipsnyje pašnekovai pateikia ir pasiūlymų, pavyzdžiui, kalbant apie paramą konsultavimui ir mokymams: „Būtų geriau, jog finansavimas turėtų būti skiriamas patiems ūkininkams“, o pastarieji nuspręstų, „į kokią instituciją jam kreiptis konsultacijos“.

ŪP siekė iškelti problemą apie žemdirbių konsultavimo, mokymo, EIP veiklos grupių projektų, kurie remiami viešaisiais pinigais, naudingumą, aprėptį. Dėl jų įgyvendinimo žemdirbiai, jų organizacijų lyderiai ir politikai kelia nemažai klausimų. Tik diskutuojant ir išsakant įvairias nuomones galima rasti sprendimus ir tinkamas priemones, kaip įgyvendinti projektus, kuriuos lydėtų platesnės auditorijos pritarimas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neturi teisės nurodyti žurnalistams, ką kalbinti, kokius „teisingus“ klausimus užduoti, kokius „teisingus“ pašnekovus pasirinkti. ŪP siūlė diskutuoti ir nebijoti kritikos, tačiau ŽŪR pasirinko pateikti formalius atsakymus, skunde be jokio pagrindo teigdamas, kad jis neva nebuvo išklausytas.

ŪP nei pats cenzūruoja, nei kitų cenzūrą pakenčia

Pasak redakcijai atstovaujančio advokato dr. A. Šindeikio, kaip matoma iš pateiktų straipsnių turinio, ŪP užtikrino nuomonių įvairovę, kadangi buvo kalbinti pagrindinių su žemės ūkiu susijusių organizacijų atstovai, ŽŪM atstovai, parlamentarai, specialistai, ūkininkai. ŽŪR savo skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl platus ir įvairus žurnalistų kalbintų asmenų ratas pasisako dėl neskaidrios, neefektyvios ŽŪR veiklos naudojant Lietuvos mokesčių mokėtojų ir ES paramos Lietuvai lėšas. Vien dėl to, kad dalis šių asmenų neigiamai atsiliepė apie pareiškėją ir jo veiklą, nereiškia, kad nuomonė buvo pareikšta neetiškai ar kad ŪP turėjo pasisakančius asmenis cenzūruoti, atsisakyti paskelbti jų nuomones, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuomonės yra reiškiamos nurodant jų reiškimo faktinį pagrindą – gaunamas pastabas dėl ŽŪR veiklos organizuojant įvairius mokymus, kurie yra neefektyvūs, nepopuliarūs tarp žemės ūkio bendruomenės narių. Atkreiptinas VIEK dėmesys į tai, kad, vadovaujantis LR Konstitucijos 44 str., masinės informacijos cenzūra yra draudžiama.

VIEK atmetė ŽŪR pretenzijas

VIEK 2023 m. spalio 2 d. informavo ŪP ir ŽŪR apie jos priimtą sprendimą. Cituojame: „Informuojame, kad Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija) 2023-09-19 posėdyje išnagrinėjo LR Žemės ūkio rūmų skundą dėl Eimanto Pranausko publikacijos „Dvidešimt dvi keistenybės, ištrauktos iš žemės ūkio keistenybių maišo“ („Ūkininko patarėjas“, 2023-03-28); publikacijos „Skandalas“ („Ūkininko patarėjas“, 2023-03-30) ir Stasio Bielskio ir Vidos Tavorienės publikacijos „Pūlinys. Nei sėja, nei akėja, bet milijonus į savo aruodus susipila. Kas?“ („Ūkininko patarėjas“, ukininkopatarejas.lt, 2023-04-22) ir nusprendė, jog visuomenės informavimo etikos nuostatos ginčo publikacijose pažeistos nebuvo. Nagrinėdama šį skundą, Komisija atkreipė dėmesį, jog informacija apie Žemes ūkio rūmų (toliau – ŽŪR) vykdomus projektus institucijos interneto svetainėje yra ganėtinai sunkiai randama, o kai į ŽŪR kreipėsi žiniasklaidos atstovai, buvo apsiribota formaliomis nuorodomis į paramos gavimą reglamentuojančius teisės aktus, nesuteikiant išsamios informacijos. Visuomenė turi teisę žinoti, kaip yra naudojami viešieji finansai. Komisijos nuomone, ŽŪR turėtų bendradarbiauti su visomis žiniasklaidos priemonėmis ir informaciją apie vykdomas programas teikti visiems to pageidaujantiems leidiniams ir/ar žurnalistams. Pirmininkė – Vaiva Žukienė.“

ŪP informacija

Algimanto SNARSKIO piešinys ir redakcijos nuotraukos