Šiltnamių verslas atsiperka net kariaujančioje Ukrainoje

Perspektyvos

Poltavos srityje yra įmonė „Kolosok“, kurios  vadovė Irina Babič 2022 m. įsirengė pirmuosius 320 kvadratinių metrų ploto šiltnamius. Plataus masto invazija paskatino mintis plėsti šį verslą, nes gerokai sumažėjęs grūdinių ir techninių kultūrų auginimo pelningumas bei logistikos problemos suteikė pranašumų tiems produktams, kurie yra paklausūs tarp vietos gyventojų ir kuriuos galima greitai parduoti vidaus rinkoje.

Šiandien „Kolosok“ šiltnamiai užima 1700 kvadratinių metrų, o šių metų planuose – pridėti dar 800 kv. m. Bendrovės vadovė sako, jog šiltnamių verslas Ukrainoje išlieka neišvystytas ir šiandien, o atsižvelgiant į dalinę Chersono ir Zaporižės regionų okupaciją, Kachovkos HE sunaikinimą ir dėl to kilusius didelius potvynius bei vėlesnį teritorijų nusausinimą, numatoma alternatyvių daržovių auginimo sektorių plėtra.

Verslo pradžia

Irina Babič pasakoja agroportal.ua, jog 2022 m. pastebėjo su agropramoninio holdingo „Astarta“ skelbimą, kuris kartu su labdaros fondu „Tikėk savimi“ ir Vokietijos plėtros banku DEG surengė žemės ūkio sektoriuje dirbančių ūkių konkursą subsidijoms gauti. įrangai įsigyti. Moteris pateikė paraišką norėdama įsigyti šiltnamio įrangą daržovių auginimui šiltnamiuose.

Pirmasis šiltnamis daigams auginti buvo įrengtas 2022 metų pabaigoje. Kitas žingsnis žengtas 2023 metų pradžioje, kai buvo įrengti dar du šiltnamiai su šildymu ir izoliacija, kuriuose auginami agurkai, pomidorai, ridikėliai ir įvairūs žalumynai. Jie buvo pastatyti investuojant ir nuosavas lėšas, kaip numato paramos gavimo sąlygos. Tolimesniam vystymuisi Irina paėmė paskolą iš valstybės už 3 proc. palūkanų 5 metams.

Investicijos

Kaip sako ūkininkė, per pastaruosius trejus metus buvo investuota 3 mln. grivinų (apie 68 tūkst. eurų) nuosavų lėšų ir dar 1,5 mln. grivinų (apie 34 tūkst. eurų) dotacijų.

Didžiąją dalį darbų šiltnamių ūkyje atlieka patys šeimos nariai, tačiau pasitelkiami ir du sezoniniai darbininkai  bei vienas nuolatinis.

Ūkininkė mano, jog šiltnamių verslą galima pradėti ir nuo 100 kv. m ar 10 000 kv. m šiltnamių – viską lemia investicijos. Jų reikia gerokai daugiau, jei norima įsirengti žieminį, ištisus metus eksploatuojamą šiltnamį. Paprastesnis – leis anksčiau į rinką patekti su šviežia produkcija. Taip pat svarbu, žemė nuomojama ar šiltnamis bus nuosavame  sklype.

Atsipirkimas ir reinvestavimas

Ūkininkė dar negali pasakyti, kiek atsiperka šios investicijos, kadangi gaunamą pelną nuolat reinvestuoja į plėtrą. Prieš dvejus metus Irina su šeima 49 metams išsinuomojo 1,5 hektaro bendro naudojimo žemės sklypą. Tai buvo apleistas ūkis, kuriame viskas apaugę krūmais, suversta atliekų. Nemaža suma buvo išleista teritorijos valymui, tačiau šie darbai dar nebaigti. Šiais metais planuojama pristatyti dar kelis 800 kvadratinių metrų šiltnamius, tačiau metalo ir kitų komponentų kainos gerokai išaugo, neaišku kiek visa tai kainuos.

2024 metais taip pat buvo įrengta hidroponinė baziliko ir salotų auginimo sistema, skirta 1600 augalų. Ši sistema taupo vandenį augalams laistyti ir žymiai sumažina pesticidų naudojimą, nes šaknys auga be dirvožemio, todėl ant augalų negali išsivystyti patogenai.

Paklausa

Kaip sako I. Babič, šiltnamio daržovių paklausa tikrai yra didelė: „Bėgant metams tyrinėjome vietinių gyventojų skonio pomėgius, kurios veislės geriausiai atsiskleidžia pagal skonį, transportuojant ir auginant, taip pat ugdome vartotojams įprotį rinktis savo, vietinę produkciją“.

Ūkininkė teigia, jog šeimos ūkyje užaugintas daržoves mielai priima rajono parduotuvės, kavinės, viešojo maitinimo įstaigos, taip pat parduoda tiesiai iš ūkio bei netoliese esančiame turguje. Visa tai leidžia pamažu didinti gamybos apimtis.

„Kai peržengsime 10 tonų ribą, galime svarstyti galimybę patekti į didelių miestų, tokių kaip Poltava, Kremenčiugas ar Dnipras, rinkas“, - svarsto bendrovės vadovė.

Pernai jos, šiltnamių ūkis pirmą kartą pradėjo dvi rotacijas – ankstyvą pavasarį ir rudenį. Per dvi rotacijas ūkis užaugino 3,8 t agurkų, 6 t pomidorų, 270 kg žalumynų (bazilikų, kelių rūšių salotų, krapų, kitų žalumynų), apie 1 t ridikėlių.

Ūkininkė teigia, jog pelningumo požiūriu agurkas ir pomidoras nenusileidžia vienas kitam, buvo bandymų auginti ir paprikas, tačiau tai nepasiteisino, nes kol subręsta derlius, paprikos jau jos atvežamos iš kitų regionų, kur yra auginamos atvirame lauke. Todėl ši daržovė šiltnamininkams nepelninga.

Parengė Ričardas Čekutis