Šeimos verslas tapo viena iš moderniausių įmonių
Kėdainiai ne veltui yra siejami su agurkais. Kėdainių, kaip agurkų augintojų miesto istorija, prasideda dar 1600 metais, kai miestelėnai ėmė auginti šias daržoves dėl palankių dirvožemio sąlygų, Nevėžio deltos ir kitų tinkamų aplinkybių.
Vėliau šių daržovių auginimą perėmė žydai, kurie suvienijo keletą verslo šakų ir pasistengė, kad mūsų krašte užauginti agurkai pasiektų ir kitus miestus, tokius kaip Ryga ar Karaliaučius.
„Mūsų kompanija yra pavyzdys, kaip šeimos verslas transformuojasi į modernią, didelę kompaniją.
Prieš 8 metus turėjome 12 hektarų dydžio ūkį, kuriame dirbo 300–350 darbuotojų“, – sako P. Andriejavas ir priduria, kad tuo metu turėti šiltnamiai buvo seno modelio, neefektyvūs. Daržovių auginimas juose buvo tapęs tikru iššūkiu, sąlygos buvo sudėtingos. Dėl to buvo prieita riba, kai imta galvoti, ką daryti toliau: likti versle ir modernizuoti, ar rinktis kitą verslo šaką.
„Buvo priimtas sprendimas investuoti ir ne kur kitur, o būtent Kėdainiuose. Kodėl? Nes tiesiog labai mylim Kėdainius.
Buvo atliktos plynojo lauko investicijos, investuota apie 6,5 milijono eurų. Tada buvo pastatytas pirmasis modernus 3 ha ploto žieminių šiltnamių kompleksas, kuris buvo sėkmingai paleistas 2017 metais.
Dabar esame įveikę antrąjį investicijų etapą, ir 2021 metais pastatytas bei paleistas antrasis žieminių šiltnamių kompleksas“, – pasakoja „Agrošiltnamių“ vadovas.
Dirba mažiau, bet efektyviau
Šiltnamių kompleksuose šiandien dirba per 100 žmonių – tai gerokai mažiau nei anksčiau. Žmonių skaičius sumažėjo dėl to, kad šiltnamiai yra itin modernūs. Darbas juose – nepalyginamas su tuo, koks buvo anksčiau.
„Kaip daugelis įsivaizduoja šiltnamius – kad ten žemės, purvynai, vanduo visur, piktžolės, kurias reikia ravėti atsitūpus ir pan. Taip jau seniai pas mus nebėra. Auginimo technologija yra visiškai pasikeitusi. Daugelis dalykų automatizuoti, šiltnamiai švarūs, tvarkingi, darbuotojams nereikia nieko kelti, nes viskas mechanizuota“, – pasakoja šiltnamių vadovas ir sako, kad įdiegtos naujausios technologijos leidžia pasiekti ir maksimalų derliaus kiekį. Štai per visus metus Kėdainių „Agrošiltnamiuose“ užauga 3 tūkstančiai tonų agurkų. Vienas kvadratinis metras gali duoti per 50 kilogramų agurkų.
„Kaip minėjau, pas mus auginami agurkai, pomidorai ir viskas vyksta automatizuotai. Yra įdiegtas automatinis laistymas, vėdinimas, lauko ir vidaus temperatūros monitoringas, automatinis apšvietimas, turime metrologinę stotelę, kad gautume kuo tikslesnę informaciją, kuri padeda tinkamai automatizuoti procesus, vykstančius šiltnamiuose.
Tačiau agurkai yra tokios daržovės, kurioms reikia kasdienės apžiūros, meilės – tad mes rūpinamės, kad mūsų darbuotojai galėtų savo laiką skirti būtent tam ir per dieną apeiti ir apžiūrėti kuo daugiau agurkų daigų“, – pasakoja P. Andriejavas.
O apžiūrėti yra ką, mat suskaičiuota, kad agurko daigas per vieną sezoną – nuo sausio iki liepos galo – užauga… 19 metrų ilgio.
Maža to, darbuotojai turi ne tik ilgiausius agurkėlių ūsus kas dieną apžiūrėti, bet ir sutikrinti, ar nėra kenkėjų. O ir kenkėjus jie naikina visai ne cheminėmis priemonėmis – prieš sodinant agurkų daigus šiltnamiuose yra įveisiama biologinė apsauga: vabzdžiai, kurie naikina agurkus puolančius kenkėjus. Taigi šiltnamiuose ne tik daržovės auga, bet ir naudingieji vabaliukai, kurie natūraliai gamtoje yra daržovių kenkėjų priešai.
„Reikia paminėti, kad buvome vieni pirmųjų Lietuvoje, kurie įveikė sertifikaciją pagal gerosios augalininkystės praktiką. Tai parodo, kad pas mus užauginama produkcija yra sveika. Mūsų daržovių, agurkų, pomidorų, kuriuos randame lentynose, kelias gali būti atsektas – nuo sėklos, iš kurios jie išaugo, iki to, kas juos prižiūrėjo, skynė, krovė ir t.t.“, – pasakojo „Agrošiltnamių“ vadovas.
Be investicijų konkuruoti nepajėgtų
Žinome, kad Lietuvoje apie pusė agurkų ir pomidorų yra importuojami. Dažnai prekybos centruose ir net turguose galime rasti daržovių iš Ispanijos, Maroko, taip pat kaimyninės Lenkijos.
Tad nenuostabu, kad Lietuvoje užsiimant tokiu verslu, reikia investicijų, kad būtų įmanoma konkuruoti su tomis šalimis, kuriose ir klimatas daržovių auginimui visus metus yra gerokai palankesnis.
„Be investicijų, atliktų į šiltnamių kompleksą, be šildymo sistemos optimizacijos, kas sudaro didžiausius kaštus, mes nesugebėtume konkuruoti rinkoje“, – neslepia P. Andriejavas.
Jis sako, kad 75 proc. jų produkcijos lieka Lietuvoje, kita dalis eksportuojama į Didžiąją Britaniją, Latviją, Lenkiją, Estiją.
„Dažnai mūsų klausia, tai kurgi tuos mūsų agurkus galima rasti? Kai pradedame juos skinti vasario mėnesį, visur turguose būna tie „Kėdainių agurkai“, nors iš tikro mūsų agurkų ten tikrai nėra.
Ieškoti reikėtų didžiuosiuose prekybos centruose, kur mus galima atskirti pagal prekės ženklą „Daržovija“. Jei jau matote dėžes su agurkais, ant kurių yra šis lipdukas, greičiausiai, kad tai agurkai mūsų. Nors ir tai nebūtinai 100 proc., nes kartais tiesiog parduotuvių darbuotojai dėžes palieka ir krauna kitas prekes tiesiai ant viršaus“, – pasakojo įmonės vadovas.
Agurkai brangs?
P. Andriejavas sako, kad pastarieji keli metai buvo kupini iššūkių – kaip ir kiekvienam verslui. Koronaviruso pandemijos sukelti iššūkiai, centrinės valdžios sprendimai toli gražu verslui gyvenimo nepalengvina.
„Pirmiausia buvo pandemijos sukelti iššūkiai. Rodos, juos išsisprendi, ateina dar vienas smūgis – energetika. Norėtųsi rasti atsakymus kokiose knygose, bet jų nėra. Turi priimti sprendimus ir tą padaryti greitai.
Energetinė krizė parodė, kad turime žaibiškai priimti sprendimą, o jų buvo du: arba užsidaryti, arba kažką daryti. O ką? Neaišku. Tad mes staigiai priėmėme sprendimą perorientuoti savo energetikos gavybą, pasistatėme dujų terminalą ir ėmėme naudoti suskystintas naftos dujas.
Tačiau čia laukė dar vienas smūgis – planuojamas dujų akcizo mokestis, kuris padidins dujų kainą. O kur dar nekilnojamojo turto mokestis ir kita“, – vardijo „Agrošiltnamių“ vadovas.
Vis dėlto jis sakė, kad kriziniu laiku verslas gali ir turi eiti ir ieškoti pagalbos valdžioje. Nes, dažniausiai ne kieno kito, o būtent valdžios sprendimai sukelia ne vieną kliūtį sėkmingam verslo gyvavimui.
Ir, sako P. Andriejavas, tos pagalbos galima sulaukti iš tų politikų, kurie suvokia, koks svarbus verslas ir su kokiais iššūkiais jis susiduria.
„Verslui galiu tik pasakyti – geriau priimti sprendimus, nesvarbu, kad jie bus blogi. Geriau jau priimti blogą sprendimą ir jį vėliau pakeisti, nei nedaryti nieko“, – reziumuoja verslininkas.
O kaip tokie dalykai pakeis agurkų kainas? Dabar vidutiniškai agurkai kainuoja 1,5 euro už kilogramą. Jei agurkų auginimo kaštai išaugs apie 60 proc., verslas pats vienas tokio kainų šuolio amortizuoti nepajėgs. Politinių sprendimų naštą teks dalintis verslui ir pirkėjams. Tad ar būsite pasiruošę už agurkų kilogramą mokėti vidutinę daugiau nei 2,5 eurų kainą?
Eglė KUKTIENĖ / RINKOS AIKŠTĖ