Šimtai gardėsių iš senos obels vaisių

Jau daug metų Joniškio žemės ūkio mokykloje dirbanti Daiva Mažeikienė profesijos žinių moko būsimuosius pardavėjus ir barmenus. Kadangi ji turi maisto paruošimo technologijos ir maitinimo įmonių darbo organizatorės bei prekybos ekonomistės diplomus, tai laisvalaikiu ir pati mėgsta eksperimentuoti savo namų virtuvėje. Rudenį mėgstamiausias Daivos užsiėmimas – gaminti namiškių ir svečių ypač mėgstamus obuolių sūrius, kurių kiekvieną rudenį suslegia daugiau nei 100. Joniškietė daugiau nei 20 metų įvairiomis progomis obuolių sūriais vaišina artimuosius, draugus, tautinių šokių kolektyvo „Jievaras“, kuriame daug metų šoka su vyru, narius.

„Viskas prasidėjo, kai daugiau nei prieš 30 metų su vyru įsigijome vadinamąjį kolektyvinį sodą, kuriame augo ir iki šiol tebeauga sena ‘Antaninė’ obelis. Kadangi iš knygų žinojau, jog būtent tokios veislės obels vaisiai labiausiai tinka sūriams gaminti, todėl jos ir nerauname iki šiol. Nors sena mūsų obelis ir pramečiuoja, tačiau kas antrus metus ji mus džiugina dosniu derliumi. Prieš keletą metų ji dovanojo net 100 kg obuolių! Juos visus ir sunaudoju sūriams gaminti, – kulinarine patirtimi mielai dalijasi profesijos mokytoja. – Esu bandžiusi sūrius virti ir iš kitų veislių obuolių. Deja, galutinis rezultatas nuvylė.“

Daivos Mažeikienės obuolių sūrio receptas

Reikės kibiro (7–8 kg) ‘Antaninių’ obuolių ir vieno kilogramo cukraus. Obuolius švariai nuplauti ir smulkiai supjaustyti skiltelėmis (šerdis išpjauti). Užpilti cukrumi ir šaltoje patalpoje laikyti apie 2–3 paras. Per tą laiką iš obuolių išsiskiria nemažai sulčių, obuolių kiekis sumažėja perpus. Tuomet obuolių masę sudėti į nerūdijančio plieno (emaliuoti ir aliuminiai indai netinka) puodą, o sirupą nupilti į kitą puodą ir abu puodus virti apie 1–1,5 val. Obuolių masę nuolat pamaišyti, kad neprisviltų. Sirupą virti iki vadinamo „tvirto lašo“ (kai įlašinus į vandenį, sirupas nepasiskleidžia). Baigus virti, sirupo lieka mažiau nei trečdalis, jis sutirštėja ir įgyja karamelės skonį. Virimo pabaigoje sirupą supilti į baigtą virti obuolių masę ir maišant pavirti dar penkias minutes. Masę palikti atvėsti. Jei perbraukus šaukštu ji nebesusilieja, lieka braukimo žymė, vadinasi, viskas tinkamai išvirta, drėgmės perteklius išgaravo.

Kulinarė pridūrė, jog mėgstantieji obuolių sūrius su įvairiais priedais gali panaudoti rabarbarus, cinamoną, moliūgus, saulėgrąžų branduolius, pačių užsiaugintų riešutų branduolius (kad būtume garantuoti, jog juose nėra kandžių lervų ir kiaušinėlių), aronijų ir šermukšnių uogas, džiovintas kriaušes, obuolius, abrikosus. Visi priedai sudedami baigiant virti obuolių masę, o aronijas ir šermukšnius prieš tai geriau apvirti sirupe.

Pasak Daivos, iš anksto reikia pasisiūti sūrmaišio formos medvilninius ar drobinius  maišelius (po to juos galima išplauti), o iš kepimo popieriaus pagal sūrmaišių dydį susukti tokios pat formos tūteles. Į jas dėti atvėsusią obuolių sūrio masę, užlankstyti viršų ir sukišti į sūrmaišius, juos užrišti raišteliais su kilpute, truputį suploti ir sudėti į plokščią kepimo skardą (telpa apie 9–10 sūrių), prispausti medine lentele ar medžio plokšte, uždėti svarmenį (galima ir akmenį), paslėgti ir išnešti į vėsią patalpą. Taip paslėgtus obuolių sūrius palaikyti apie pusę paros tam, kad sūriuose neliktų oro burbuliukų.

Kitą dieną sūrius pakabinti ant virvutės už raištelių kilpelių ir džiovinti (galima ir vonioje) apie 2 savaites. Per tiek laiko sūriai sukietėja. Tuomet juos jau galima išimti iš sūrmaišių, išvynioti iš kepimo popieriaus ir toliau džiovinti (galima ir ant radiatorių, prieš tai ant jų patiesus drobinius rankšluosčius). Obuolių sūriai galutinai išdžiūsta per 1–2 savaites. Tada belieka nupjaustyti (nebūtinai) nedailius jų galiukus ir gautus skanėstus laikyti plastiko dėžutėse sausoje vietoje.

Mažeikienės teigimu, tinkamai pagamintus obuolių sūrius galima išlaikyti ir 2–3 metus, nes nepakinta nei jų išvaizda, nei skonis.

Autorės nuotrauka