Šimtas ir viena smulkmena planuojant permainas

Bendra situacija

Dizainerės teigimu, ruošiantis projektuoti sklypą ar kažką keisti senajame, būtina įvertinti bendrą situaciją: pastatus, auga­lus, takus, naudojamas medžiagas – juk viskas, ką projektuosime, turėtų derėti prie to, kas yra. Pagalvoti, ar yra kažkas, ką norime pabrėžti: įdomus sklypo relje­fas, atsiveriantis puikus vaizdas, įspūdingi seni augalai, meno kūriniai. Galbūt yra problemų, kurias reikia spręsti: maskuoti kaimynystėje ar sklype esančius pastatus, inžinerinius statinius, pridengti sklypą nuo didelės gatvės, apsaugoti nuo skersvėjų ir panašiai.

Jei projektuoti patikėjome specialis­tui, vertėtų nevengti diskusijos šia tema. Pavyzdžiui, seni vaismedžiai vienam bus pretekstas juos pakeisti naujomis, gerai derančiomis veislėmis, o kitas tenorės gėrėtis žiedais ir laiko išraitytais kamienais. Arba gretimas sodas gali atrodyti estetiškas, tačiau jei su kaimynais santykiai prasti, gal nuspręsite nuo jų atsitverti ar savo laisva­laikio erdvę perkelti į kitą sklypo pusę.

Situacijos įvertinimą reikėtų užbaigti išmatuojant sklypą ir pažymint jo plane pastatus, paliekamus medžius. Dažnai sprendimai, priimti nežinant realių matme­nų, pasirodo praktiškai neįgyvendinami dėl neįvertinto medžių dydžio, aukščio, nuolydžio, kaimyninių sklypų ypatumų.

Šeimos nariai ir jų poreikiai

Apželdintojas būtinai pasiteiraus, koks jūsų gyvenimo būdas ir pomėgiai, ar reikia šiltnamio, daržo, kompostinės, vaismedžių, prieskonių lysvelės, laistymo sistemos, deko­ratyvinio ar funkcinio apšvietimo, vietelės prisėsti, laužavietės. Paklaus, kur bus laikomi įrankiai, o žiemą – sodo baldai, kiek šeima turi automobilių, kur jie apsisuks (nereikia pamiršti ir vietos svečių automobiliams, jei jie pas jus dažni).

Sodybos vaizdą ir net planą lemia tai, kokiems žmonėms jis skirtas: dirbantiems ir skubantiems ar sodininkystę mėgstantiems, jame bėgios vaikai ar ilsėsis senjorai. „Nuo to priklauso ne tik sodo išplanavimas (smėlio dėžė, sūpynės), bet ir būsimas augalų pasi­rinkimas – galbūt teks atsisakyti nuodingų ar labai dygliuotų augalų. Tai padės pasirinkti ir takus, pakankamai plačius, kad tilptų vaikš­tynė, pakankamai lygius, kad galėtų važiuoti dviratukas“, – atkreipia dėmesį Joana.

Niuansų daug. Net augintiniai daro įtaką būsimo sodo sprendimams. Tarkime, šunys, saugodami teritoriją, mėgsta bėgioti palei tvorą – ilgainiui čia atsiranda „šuns take­lis“. Galima dresuoti augintinį, neleisti, bet paprasčiau takelį maskuoti augalais. Be to, šunys patys pasirenka kojos kilnojimo vietą, tad jei ten augs brangus ir gražus augalas, jis tikrai nukentės. Tad kodėl gi augintinio mėgstamoje žymėti teritorijoje nepadėjus nieko nebijančio akmens.

Poilsio zona

Kiekvienas žinome pagrindinius erdvių išdėstymo principus: matytis įeinant į namus ir pro gyvenamojo kambario langus, ūkinė zona (daržas, šiltnamis, kompostinė), prie­šingai, – mažiau pastebima, bet pakankamai apšvieta, kad gerai derėtų daržovės.

„Poilsio zoną, jei sklypo dydis leidžia, geriau įrengti kiek atokiau nuo pagrindinių įėjimų ir takų – kai daugiau privatumo, jaukiau vakaroti“, – pasakoja želdynų di­zainerė. Jei numatyta laužavietė, reikėtų ją įrengti bent 1,5 m nuo želdynų ir ant saugaus pagrindo (akmenų, trinkelių, žvyro), kad žiežirba neįsisuktų į išdžiūvusią žolę. Būtina atkreipti dėmesį, kad aukštyn kylantys karšti dūmai nekenktų dideliems medžiams. Pagalvokime ir apie kaimynus – iš gretimos sodybos sklindantys dūmai gali sugadinti ir pačius draugiškiausius santykius.

Žaidimų aikštelė

Beveik visos vaikų turinčios šeimos rūpi­nasi žaidimų zona. Smėlio dėžės ir sūpynių vaizdas retai būna stilingas, tad tikimasi šią zoną pridengti augalais. „Jokiu būdu! Kol vaikai maži, reikia susitaikyti, kad visas so­das turi būti derinamas prie jų. Vaikų zona privalo būti matoma iš visų sklypo kampų! Gal ir nėra labai gražu, bet sutaupys daug nervų – vaikai turi būti visada matomi“, – pabrėžia J. Bakūnė.

Stiliaus mėgėjus ji ramina, kad vaikams paaugus tą zoną bus galima pakeisti gėly­nais. Be to, vaikų erdvė – nebūtinai vien spalvotas plastikas. Viena iš madingiausių tendencijų – vaikams ir gamtai draugiškas sodas – leidžia sukurti stilingą vaikų žaidimų aikštelę iš natūralių medžiagų, neužgožiančių aplinkos.

Greta žaidimų vietos tinka lysvelė, kur mažieji sodintų ir laistytų gėles, uogas, dar­žoves, o kiek atokiau - vabzdžių viešbutis, kad galėtų stebėti gyvąją gamtą. Šiuo metu daržovių ir dekoratyvinių augalų draugystė yra viena iš madingo apželdinimo tendencijų, tad pasistengus įmanoma suderinti stilių ir vaikų saugumą.

Prieskonių lysvelė

Tai sodininkų labai pageidaujama, bet ne ūkinė zona! Dekoratyvių prieskonių lysve­lių ar vazonų gali atsirasti greta kepsninei numatytos vietos, prie terasos, kur šeima valgys vakarienę.

„Mažose erdvėse (net balkone) puikiai tinka vertikali prieskonių lysvė (tik reikia nepamiršti laistymo sistemos), kurioje gali augti salotos, krapai, ridikėliai, braškės, roz­marinai, bazilikai, mėtos, čiobreliai – viskas, ką mėgstate“, – siūlo Joana.

Takai

Erdvės tarpusavyje būna susietos takais. „Dažna klaida projektuojant sodybą – niekur nevedantys takai“, – atkreipia dėmesį želdynų dizainerė ir siūlo pirmiausia nuspręsti, ar takas tikrai reikalingas. Jei kažkur einama vos kartą per savaitę, paprasčiau nueiti žole. Suformuoti takai reikalingi ten, kur bus daug vaikštoma: į šiltnamį, terasą, todėl čia takas turėtų būti toks, kad galima būtų važiuoti dviračiu ar stumti karutį.

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKĖ

Joanos BAKŪNĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.