Šis ruduo ūkininkams – dar ir nervų atsparumo išbandymas

– Prieš kelias dienas buvote Briuselyje, bendravote su tarptautine ūkiška bendruomene. Gal ten kokių gerų žinių girdėti?

– Taip, buvau, dalyvavau COPA ir COGECA darbo grupės posėdyje. Gal ne gera, bet žinia raminanti: ne mes vieni gamtos kataklizmų skriaudžiami. Vakarų Europos didžiosios šalys dėl alinančių kaitrų, po to kilusių liūčių skaičiuoja, kad derliaus nuostoliai gali siekti 70 proc. Tik Suomija, Švedija, Danija turėjo normalų šį ūkišką sezoną. Kita vertus, viltys, kad padejuosime, paprašysime europinės paramos nukentėjusiems žemdirbiams, gali neišsipildyti, nes nežinia, kelinti būsime prašytojų eilėje. Dar viena naujiena, bent jau mums aktuali, gal kai kam džiugi, maloni, parodanti vertybes ir prioritetus, – uždrausta įsivežti iš Baltarusijos traktorių, kombainų, kitos žemės ūkio technikos atsargines dalis. Taip darome agresoriui ir jo pagalbininkams finansnį spaudimą, parodome, kad karo neremiame. Ar tikrai jam tai bus skausminga? Kam labiausiai skaudės, tai mūsų mažiems ir vidutiniams ūkiams. Man įdomu buvo, pasiskambinau į mūsų Kupiškio r. žemės ūkio ir bendruomenių skyrių, paklausiau, kokią turime techniką. Iš 2,5 tūkst. įvairių traktorių 800 yra „Belorus“ markės, dar 300 įvairių kitų senų sovietinių, taigi čia šeimos mažiems ūkiams bus paskata greičiau užbaigti savo vargelius. Tie maži traktoriukai mažuose šeimos gyvulininkystės ūkiuose buvo patogūs vežti pašarus, vandenį į ganyklas. Jeigu tikrai politikams, valdžiai rūpėtų žemės ūkis, maisto augintojai, kaimo gyvybingumas, tai, ribodami veiklą, pasiūlytų išeitį, tarkime: atiduodate seną traktorių, duosime naują, iki 80 tūkst. Eur vertės, dalį sumos kompensuosime. Taip būtų sąžininga, bet tai neįmanoma. Valdžiai, verslams per brangu, rizikinga, o ūkininkai tam vargu ar pasiryžtų, nepasitikėtų, nes ne kartą apgauti. Valdžioms ūkininkas rūpi epizodiškai, prieš rinkimus, kaip balsuotojas, vėliau jis yra tik ramybės drumstėjas.

– Tokie apibendrinimai iš patirties? Grižkime prie ūkiškų reikalų, darbų, realybės. Yra konkrečios situacijos, iš kurių reikės suktis, ieškoti išeičių.

– Galvoti irgi reikia su saiku, protingai, ne per daug, ypač turint mintyje dabarties aplinką, pasaulį, politiką. Nes kuo daugiau svarstai, tuo baisesnė realybė. Visada mintys krypsta į ateitį, kas ir kaip bus, o tada pasidaro išvis šiurpu. Kad ir pažvelgus į degalinių švieslentes. Dyzelino kaina – 2,29 Eur. Klaikuma! Ir sakoma, kad dar kils. Savisaugos instinktas reikalauja išbūti, išlikti. Kai galvai neramu, reikia duoti veiklos rankoms ir kojoms. Einame į laukus akmenų rinkti – čia irgi vienas iš rudens darbų greta žiemkenčių sėjos, priežiūros, dirvų ruošos, nuimto derliaus pardavimo, jeigu yra ką parduoti... Čia aš bandau juokauti, pabūti pats sau patarėju. Jau man keli ūkininkai užsiminė, kad, pabaigus darbymetį, reikėtų mokymų, seminarų apie ūkininkų psichologinę savijautą, kaip atlaikyti šiandienę problemų griūtį, nepametant dvasios pusiausvyros, sveiko mąstymo, kaip ugdytis psichologinį atsparumą. Prancūzijos ūkininkai jau seniai kalba apie dažnas ūkininkų savižudybes, nematant perspektyvų dirbti ir prasmės gyventi. Darysime, kviesime kokius protingus lektorius. Esame daug jau pamokyti, kaip arti, sėti, akėti, tręšti, kulti, tik nebūdavo rekomendacijų, kaip parduoti. Sakydavo, patys spręskite, skaičiuokite, o kainas nustatys rinka. Mistinis teiginys. Pasirodo, rinką dabar tvarko du žmonės: vienas pasiryžęs kariauti, kol užkariaus teritorijas iki galo, kitas laukia rinkimų, o tada žada pigią naftą, nuo kurios visa kita priklauso. Skaičiuok neskaičiavęs iki pamėlynavimo, nieko nenumatysi. Ir čia aš kalbu apie žemės ūkį, kurio rizikos dalis siekia kokius 95 proc., nulemtus gamtos sąlygų.

O štai visi kiti verslai skaičiuoja labai tiksliai. Mūsų vadinamieji socialiniai partneriai paslaugiai siūlo viską, ko reikia derliui užauginti: sėklą, trąšas, chemiją, technikos priemonių. Sutartis surašo. Nuramina, kad sumokės už viską ūkininkas iš gauto derliaus, kuris bus rudenį. Koks tas derlius bus, gal jo visai nebus, pažadėk tai, ko neturi ir ko galbūt neturėsi...

– Prisiminiau girdėjusi pasaką, vakarais per radiją skaito. Paprastas žmogus keliavo, patyrė visokių bėdų ir kliūčių, pasisiūlė jam padėti pakeliui sutiktas nelabasis. Esą, jokio jam atlygio dabar nereikia, tik kai namo parvyks, kad atiduotų tai, ko ten nepaliko. Pagalvojo žmogelis, jeigu nepaliko, tai nieko ten ir nėra, nereikės atiduoti. Sutiko. Kai po daugelio metų klajonių sugrįžo, atrado namuose jau ūgtelėjusį sūnų. Žinoma, pasaka žmogui baigėsi gerai, kaip visada, bet realus gyvenimas rūstesnis.

– Būtent, spalį, lapkritį sueina atsiskaitymo už įvairias paslaugas terminai ūkininkams, todėl neramus šis laikas. Derliai tikrai ne tokie, kokių tikėtasi. Mūsų kraštuose ir pas kaimynus, Anykščių, Biržų, Rokiškio r., kviečius užpuolė fuzariozė, krito kokybė, daug maistinių javų superkami kaip pašariniai už 160 Eur/t. Sudėjus visas nuoskaitas už ligos pasekmes, džiovinimo, transportavimo, sandėliavimo išlaidas, ūkininkui liks apie 60 Eur/t. Iš vieno derliaus ha naudos gauta kokie 300 Eur, o įdėta į ha, auginant javus, 1 200 Eur. Koks sveiko proto žmogus gali ramiai tai ištverti? Užtat ūkininkų vaikai ir nenori perimti tokios kankynės, apsistoja miestuose arba ieško kitokių kaimiškų verslų, perdirbimo nišų, gal augina ką nors savo šeimai, draugams, kaimynams. Bet išlieka neatsakytas klausimas: kas augins maistą visuomenei, miestų žmonėms?

Ateities tendencijos matyti mėsos, pieno sektoriuose, statomos didžiulės fermos, formuojasi monstrai, kaip aš juos vadinu. Tas pats laukia ir augalininkystės. Kelių šimtų ar tūkstančių hektarų ūkių neliks, susiformuos holdingai, valdantys šimtus tūkstančių ha žemės, užsiimantys įvairialypiais verslais. Teko klausytis paskaitininkų šia tema, jie sakė, kad taip pas mus turėtų atsitikti per artimiausius 15 metų. Aš manau, kad greičiau pamatysime pokyčius, po 5–7 metų. Taip kalbama mažose auditorijoje, o didesnėse giesmė vis ta pati: žemės ūkis prioritetinis, šeimos ūkiai – tai kaimo gyvybingumas, gausite paramos, stenkitės, jūs šaunuoliai, darbštuoliai...

– Tai čia tokį pozityvumo grūdą teiškapstėme pokalbyje?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 22 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.