Siūlo plėsti aplinkosauginės programos lėšų panaudojimą

Manoma, kad teisėtus šeimininkus turi apie 35 proc. visų Lietuvoje galimai laikomų šunų ir 16 procentų kačių. Beglobių gyvūnų surinkimas ir išlaikymas tenka savivaldybėms ar nevyriausybinėms gyvūnų globos organizacijoms. Kasmet savivaldybės beglobių gyvūnų priežiūrai skiria šimtatūkstantines sumas, išlaidos kasmet auga. 2021 metais pasirūpinti beglobiais valstybei kainavo 1 milijoną 36 tūkstančius eurų.

Tam, kad savivaldybės galėtų paskatinti gyvūnų ženklinimą ir registravimą tiems asmenims, kurie finansiškai to padaryti neišgali, taip pat bešeimininkių gyvūnų ženklinimui, parlamentaras siūlo numatyti galimybę savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas naudoti gyvūnų augintinių ženklinimui ir registracijai. Šios fondo lėšos esą taip pat galėtų būti naudojamos bešeimininkių gyvūnų sterilizacijai ir kastracijai.

Įstatymo pataisos iniciatorius taip pat siūlo į Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą įtraukti saulės elektrinių dalies iš saulės elektrinių parkų įsigijimą.

„Tam, kad sutaupytų elektros energijos kaštus, dauguma savivaldybių įsirenginėja saulės elektrines ant mokyklų, darželių, gydymo įstaigų stogų, tačiau įsirengimą stabdo lėšų trūkumas“, – aiškinamajame rašte teigia Seimo narys L. Jonauskas.

Jis siūlo išeitį – leisti savivaldybėms įsirengti saulės elektrines ar įsigyti saulės elektrinių dalį iš saulės elektrinių parkų už Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. 

ŪP informacija

123rf nuotrauka