Šiųmetis derlius: prognozės ir faktai

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informavo, kad Lietuvoje nupjauta apie 60 proc. javų ir 80 proc. rapsų. Tačiau atskiruose šalies regionuose šie duomenys gerokai kuklesni, ypač Šiaurės Lietuvoje ir Dzūkijoje. Grūdų augintojai ir supirkėjai sutaria, kad dėl lietingų orų derlius mažesnis nei prognozuota ir sieks apie 5,8 mln. tonų (pernai – 6,5 mln. t). Grūdų kokybė prasta, jie smulkūs, dygsta varpose ir apie 85 proc. nukultų žieminių ir vasarinių kviečių yra pašariniai, o kai kur derlius neatitinka net pašarinių grūdų reikalavimų. Tačiau pastarosios saulėtos dienos spartina javapjūtę, todėl manoma, kad ateinančią savaitę šie darbai bus baigti. Kalbant vien apie grūdus ir rapsus, pamirštami kiti augalai, kurie derliumi irgi nedžiugins. Nebent padėtį ištaisytų saulėtas rugsėjis.

LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo Virginijaus Feizos nuomone, laimėjo pradėjusieji javapjūtę liepos viduryje ir tie, kurie, nesitikėdami giedros, kūlė ir džiovino drėgnokus grūdus. Tai stambieji versliniai grūdų ūkiai, tačiau smulkesnių ir mažiau technikos turinčių ūkių darbai nutrūko, nes beveik dvi rugpjūčio dekadas pylė lietūs. Visų augalų laukiamo derliaus apžvalgoje galima pasidžiaugti tik tuo, kad žemdirbiai pasėjo ir užaugino gausų speltos kviečių (arba laukinių kviečių) derlių. Tačiau ankstyvesnių veislių bulvių pasėliuose bulvienojai sunykę, gausu piktžolių, o gumbai pūva. Dėl drėg­mės pertekliaus sumažės ir cukrinių runkelių derlius, nes plinta lapų ligos: rudmargė ir baltuliai, daug pelėdgalvių pažeidimų, o šakniavaisių cukringumas šiuo metu siekia 14 proc. Daugelyje laukų kukurūzų pasėliai gražesni negu pernai. Neramu, kad po kritulių gausos nebūtų stiprių rugsėjo šalnų, tuomet grūdus pažeistų fuzariozė ar išplistų pelėsis. Grikiai dar žydi, o štai išgulę žirniai išbarstė ankštyse sudygusias sėklas. Lietingi orai sulėtino pupų brendimą, o derlių mažina plintančios grybinės ligos. Rapsų kokybė, vertinant jų aliejingumą, irgi prastesnė. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, Lietuvos grūdų supirkimo įmonės liepą eksportavo 107 tūkst. t grūdų, kurių net 98,36 proc. sudarė kviečiai. Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Švediją, Ispaniją, Saudo Arabiją ir Indiją (vidutinė kaina – 166,53 Eur/t). 618,79 t žieminių miežių buvo išvežta į Latviją, Lenkiją ir Estiją (vidutinė kaina – 143,32 Eur/t). Žirnių eksportas 2016 m. liepą, palyginti su 2015 m. liepa, buvo net tris kartus didesnis ir siekė 954,6 tūkst. t. Jie eksportuoti į Latviją, Indiją ir Pakistaną (vidutinė kaina – 365,72 Eur/t). ŽŪMPRIS informuoja, kad per tris rugpjūčio savaites iš augintojų supirkta 471 tūkst. t grūdų,101 tūkst. t žirnių, 46,5 tūkst. t rapsų. Javų grūdų šiais metais supirkta trečdaliu, o rapsų sėklos – beveik penkis kartus mažiau, ir tik ankštinių du kartus daugiau nei pernai. Iš supirkto javų grūdų kiekio – 86 proc. (404 tūkst. t) yra kviečiai ir 57,8 proc. atitinka ,,ekstra“, I ir II klasės reikalavimus. Lietuvos grūdų supirkėjai pastebi, kad parduodamų grūdų kokybė labai įvairi: trūksta natūrinio svorio, kritimo skaičiaus, tačiau pasitaiko ir I kokybės klasę atitinkančių grūdų. Pagrindinė problema – sudygę grūdai. Prasčiausi grūdai bus realizuoti vietiniams paukštynams ir kiaulių fermoms, o pašariniams kviečiams neseniai atsivėrė naujos eksporto rinkos Ispanijoje bei kitose pasaulio valstybėse. Vidaus rinkos reikmėms tenkinti reikia iki 2,2 mln. t įvairių rūšių grūdų, o toks grūdų kiekis, esant ir labai nepalankioms oro sąlygoms, bus išaugintas.

Verslu turi rūpintis savininkai

Rimantas KRASUCKIS ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius

Prie kelių gerų vasarų žemdirbiai greitai priprato ir atrodo, kad kitaip ir būti negali. Tačiau, kai laukuose klimpsta technika, mums reiškinys yra nesvetimas. Galima sakyti, kas pusė Lietuvos ūkininkų derlių doroja neblogai, kita pusė – sunkiai, ir 10 proc. iš jų padėtis beviltiška (ypač tose vietovėse, kur liūtis lydėjo škvalai). Spartai įtakos turi sukurta ūkio infrastruktūra ir numatyti prioritetai. Žemės ūkio veiklą reikia vertinti kaip verslą, o pirmiausia nuosavu verslu turi rūpintis jo savininkas, nesitikėdamas palankių klimato sąlygų.

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.