‘Skagen’ kviečiai – tik geram lošėjui kozirinis tūzas

Gausaus lietaus nuolat skalbiamoje Lietuvoje vis labiau įsisiūbuojant javapjūtei, ūkininkai jau gali įvertinti savo javų veislių bei auginimo technologijų pasirinkimą. Suprantama, rudenį, prieš žiemkenčių sėją niekas negali nuspėti ateinančio sezono gamtinių sąlygų, todėl dabar vieni keikia save, kiti džiaugiasi nesurizikavę ar daugiau investavę.

Populiariausia  Baltijos regione

Prieš pat kalendorinį vidurvasarį Lietuvoje su nemenku vėju iškrito didžiulis kritulių kiekis, kuris daug kur išguldė javus, daugiausia – žieminius kviečius. Ypač tai pasakytina apie ‘Skagen’ veislės kviečius, į kuriuos ūkininkai visada deda nemažai vilčių ir daug investicijų. Ši žieminių kviečių veislė neabejotinai populiariausia Baltijos regione, o Lietuvoje užregistruota prieš 12 metų. ‘Skagen’ kviečiai pasižymi itin geru atžėlimu pavasarį, dideliais ir stabiliais derliais. Be to, šios veislės kviečiai yra itin atsparūs daugeliui lapų ligų, grūdai garantuoja aukštą ir labai stabilų kritimų skaičių, tačiau jų pasėliai gana dažnai išgula.

„Ūkininko patarėjo“ redakcijai nesinorėjo draskyti žaizdų ir kalbinti ūkininkų, kurių laukuose ‘Skagen’ kviečiai dabar priploti prie žemės, todėl buvo pabandyta surasti tokių, kuriems ši veislė nuostolių nepadarė.

Su ‘Skagen’ reikia susigyventi

Kėdainių r. ūkininkas Šarūnas Šiušė, paklaustas apie šiandieninę ‘Skagen’ kviečių būklę, sakė, kad jie sėkmingai atlaikė gamtos išbandymus ir, bent jau kol kas, gražiai stovi laukuose. „Tik vieno lauko galuose yra kiek pagulusių pasėlių, bet viskas – kaip ir buvo planuota“, – sakė Ažytėnų ūkininkas. Kalbėdamas apie ‘Skagen’ veislę, Š. Šiušė labai akcentavo jos auginimo technologiją. Pasak jo, nebūtina dažnai naudoti augimo reguliatorių, nes kai kuriam laukui tikrai pakanka ir dviejų purškimų, tačiau jie turi būti atlikti būtent tuo metu, kai augalui to reikia, ypač tai pasakytina apie pirmąjį cheminio preparato panaudojimo laiką.

Š. Šiušė ‘Skagen’ kviečius augina jau 12 metų. Iš pradžių ši veislė užimdavo apie 50 proc. žieminiams kviečiams tenkančių laukų, dabar – apie 25 proc. „Ši veislė man patinka dėl gero kokybės ir derliaus santykio, tačiau javų selekcija nestovi vietoje ir dėl to atsiranda kitų alternatyvų“, – kalbėjo pirmojo diplomuoto Lietuvos agronomo Mikalojaus Katkaus kraštuose žemes dirbantis ūkininkas. Pasak Šarūno, žemdirbiai, auginantys ‘Skagen’ veislės kviečius, turi gerai perprasti, pažinti šią kultūrą, gal net lyg su žmona susigyventi.

Dar nė karto nenuvylė

Netolimas pirmojo pašnekovo kaimynas, stambus ūkininkas Algimantas Kižauskas irgi įsimylėjęs ‘Skagen’ veislės kviečius. Šiai veislei ūkyje atiduodama beveik pusė žieminiams kviečiams skiriamų dirvų. „Be ‘Skagen’, auginame dar trijų veislių žieminius kviečius, tačiau džiaugiamės, kad prioritetinė ūkio veislė dar nė karto mūsų nenuvylė“, – ŪP sakė A. Kižauskas.

Nuvažiavę prie 65 ha lauko, tuo įsitikinome patys: didžiuliame plote javai stovi lyg į žemę įkalti, tik galulaukėse šiek tiek pagulę. „Matyt, pagrąžų vietose trąšų barstytuvai nesuveikė itin tiksliai ir augalai gavo daugiau trąšų, dėl to varpos neišsilaikė“, – situaciją komentavo ūkininkas. Paklaustas apie augimo reguliatorių naudojimą, A. Kižauskas atvirai sakė: „Purškėme tris kartus – balandžio gale, gegužės vidury ir birželio pradžioj.“

Ūkininkui ‘Skagen’ kviečiai patinka, nes jų grūdai beveik visada būna ekstra klasės, o ir derlingumas niekada nenuvilia. „Pernai kūlėme apie 8 t/ha, bet buvo metų, kai byrėdavo 9 t/ha, o iš atskirų laukų ir 10 t/ha“, – nenorėdamas girtis sakė Algimantas.

Atgrasė pomėgis prigulti

Žvelgiant geografiškai, vidury tarp Š. Šiušės ir A. Kižausko valdomų žemių įsikūrusiame Arnesto Stačkūno ūkyje ‘Skagen’ kviečių nė su žiburiu nerasime. „Prieš dešimtmetį ‘Skagen’ buvo vienintelė žieminių kviečių veislė mano ūkyje, tada ji buvo labai madinga, populiari, tačiau šiandien su ja nebedraugauju“, – juokavo „Metų ūkis 2022“ konkurso laureatas.

Gal penkerius metus ‘Skagen’ kviečius auginęs ūkininkas sakė, kad jo naudojamos technologijos nebuvo itin patikimos ir rezultatai optimizmo nekėlė. „Gal nepataikydavau su purškimų augimo reguliatoriumi laiku, gal trąšų normas parinkdavau neteisingai, bet mano ūkyje ši veislė nepasiteisino, tuo labiau kad prieš javapjūtę ji visada mėgdavo prigulti“, – redakcijai pasakojo Arnestas. Ūkininkas su nuoskauda prisimena, kaip prieš javapjūtę vos ne 100 proc. ‘Skagen’ kviečių nuolat išguldavo. „Nebenoriu to jausmo, nes su juo lyg nusibraukdavo mano įdirbis, duždavo gero derliaus viltys“, – kalbėjo apie 40 ha dirbantis A. Stačkūnas.

‘Skagen’ išgulimas – sunkiai valdomas

Norėdama detalesnio ‘Skagen’ veislės kviečių auginimo subtilybių išaiškinimo, redakcija kreipėsi į UAB „Baltic Agro“, kuri prekiauja minėtos veislės javų sėklomis. Bendrovės Produktų grupės vadovas Henrikas Selezenevas teigė, kad šios veislės išgulimas – seniai žinoma problema. „Ūkininkai jau daugelį metų bando išlaikyti šia veislę stovinčią, ir būna, kad pavyksta, bet čia daugiau išimtis nei taisyklė“, – sakė H. Selezenevas. Pasak jo, kuo intensyvesnė technologija, kuo palankesni metai ir didesnis derlius, tuo didesnė išgulimo rizika. Daugelis kompanijų bandė įvairias technologijas, bet taip niekam ir nepavyko rasti patikimo sprendimo. Tiesiog veislės jautrumas išgulimui didelis ir sunkiai suvaldomas.

„Nenorėtume pasirodyti protingesni už kitus, tačiau šiai veislei patikimo vaisto nėra“, – pripažįsta specialistas. Anot jo, klimato kaita iššaukia daugiau stichinių liūčių, todėl reikia prisitaikyti ir mažinti galimas rizikas. Čia sprendimas paprastas – reikia sumažinti ‘Skagen’ plotus ūkyje, sėti daugiau skirtingų veislių. Tik taip galima sumažinti galimas rizikas. „Niekas nežino, kaip bus, todėl didesnė skirtingų veislių gausa sumažina didelių nuostolių riziką, o idealios, derlingos ir viskam atsparios veislės nėra ir mažai tikėtina, kad kada nors bus, tad teisingas posakis – nereikėtų dėti visų kiaušinių į vieną pintinę“, – aiškino H. Selezenevas.

Autoriaus ir pašnekovų asmeninės nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: Skagen kviečiai, Skagen, žieminiai kviečiai, Šarūnas Šiušė, Henrikas Selezenevas