Skandalai gali atbaidyti kinų investuotojus

Rašytojas Algimantas Čekuolis, kažkada patarinėjęs ir vienam bankui, tvirtino, kad užsienio investicijos yra bailus žvėrelis – kur triukšmas, skandalai, ten jis nedrįs eiti. Gegužės pabaigoje bus proga tuo įsitikinti. Vilniuje vyks istorinis Kinijos ir šešiolikos Vidurio bei Rytų Europos šalių žemės ūkio ministrų susitikimas. Ar Kinijos, į kurios rinką veržiasi mūsų maisto pramonė, žemės ūkio ministro ir kelių dešimčių kinų verslininkų pasiryžimo aplankyti mūsų šalį neatšaldys pastarieji politiniai skandalai Lietuvoje nuo Žemės ūkio ministerijos iki pačios Prezidentūros?

Užtenka tik užuominos Europiečiams, taigi ir lietuviams, sunkiai įkandama kiniška pasaulėžiūra, tradicinė jų mąstysena, hierarchijos supratimas, garbės kodeksas. 2013 m. Lietuvoje viešėjęs kinų nepripažįstamas Tibeto dvasinis vadovas, Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama apgobė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pečius balta šilkine juosta, ir po to kelerius metus jokių Kinijos pareigūnų Lietuva nesulaukė. Šiemet birželio mėnesį Dalai Lama vėl atvyks į Lietuvą pasveikinti valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančių lietuvių. Supykę kinai gali pasiųsti žemesnio rango pareigūną, kokį ministerijos sekretorių į susitikimą su naujuoju Lietuvos žemės ūkio ministru.

Turėtų nuolatinį vadovą Kovo pabaigoje mūsų Žemės ūkio ministerijoje lankęsis Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Vilniuje Šenas Žifėjus žadėjo, kad į tarptautinės žemės ūkio ir maisto pramonės parodos „AgroBalt“ metu (gegužės 24–26 d.) rengiamą ministrų konferenciją tikrai atvyks Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos vadovas Hanis Čanfu. Bet tada Lietuvos ministras Bronius Markauskas dar tvirtai laikėsi savo poste. Premjeras Saulius Skvernelis net nutarė sutrumpinti B. Markausko laikinuosius įgaliojimus, kad tuo metu, kai į Vilnių rinksis ministrai, Lietuvos žemės ūkio ministerija jau turėtų nuolatinį vadovą. „Bendradarbiavimas su Kinija, ypač eksporto ryšiai, trunka ne vienus metus, tad artimiausiu metu niekas neturėtų pasikeisti – Lietuva ir toliau stiprins santykius su šia šalimi. Planuojama, kad Kinijos žemės ūkio ministras aplankys „AgroBalt 2018“ parodą“, – „Ūkininko patarėją“ patikino Žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyrius.

Itin svarbi verslininkų delegacija Nuo 2012 m. Kinija stiprina ir plečia žemės ūkio, investicijų, transporto, finansinį bendradarbiavimą, mokslo, švietimo, kultūrinius mainus su 11 ES valstybių (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Kroatija) ir penkiomis Balkanų šalimis (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Makedonija, Serbija). Lietuva labai stengėsi tapti forumo „Kinija+16“ žemės ūkio ministrų susitikimo šeimininke. Derybos su aukščiausiais kinų pareigūnais ir kitų šešiolikos šalių atstovais vyko net dvejus metus. „Itin svarbu, kad į „AgroBalt“ parodą atvyks ir gausi kinų verslininkų delegacija, žemės ūkio, žuvininkystės sektorių, vežėjų, prekybininkų, importuotojų asociacijų atstovams bus surengtas atskiras forumas, kurio pagrindinė tema – Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus galimybės“, – žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus nuomonę „Ūkininko patarėjui“ perdavė ministerijos Visuomenės informavimo skyrius.

Paskutinę akimirką gal neatšauks „Nerimauti gal nereikėtų. Tokie vizitai, kaip Kinijos ministro, derinami mažiausiai pusę metų. Įtraukiami diplomatijos tarnybų protokolo skyriai, departamentai. Paskutinę akimirką sunku atšaukti numatytus susitikimus. Aišku, mūsų garbės reikalas iki Kinijos ir šešiolikos europiečių ministrų forumo turėti paskirtą ar einantį pareigas žemės ūkio ministrą, pagal rangą lygiavertį kitiems renginio dalyviams“, –„Ūkininko patarėjui“ aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas Mindaugas Reinikis. Anot M. Reinikio, net ir prie vienpartinės savo politinės sistemos pripratę kinai jau nesistebi, kad demokratinėse Europos Sąjungos šalyse dažnai keičiasi valstybės pareigūnai.

Didžiausios derybos dėl maisto „Mums labiau reikėtų rūpintis dėl kitko. Iki šiol neapsisprendėme, ko norime iš Kinijos rinkos ir ką jai galime pasiūlyti. Aišku, maisto produktų. Dėl jų eksporto į Kiniją vyko ir tebesitęsia didžiausios derybos. Pirmosios kregždės jau nuskrido į Kiniją. „Marijampolės pieno konservai“, Vilkyškių pieninė, „Rokiškio sūris“ eksportavo bandomąsias konservuoto nesaldinto pieno, mocarelos sūrio, laktozės siuntas. Į kitą Kinijos projektą „Viena juosta, vienas kelias“, arba naująjį Šilko kelią, mūsų požiūris turi būti atvirkščias – ko nenorime iš kinų. Jiems įdomūs Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos uostas, bet investuotų tik tada, jei galėtų įsigyti arba valdyti šią mūsų valstybės nuosavybę. Tikriausiai nenorėtume, kad į Lietuvą bandytų patekti Kinijos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonės, mūsų ūkininkų ir perdirbėjų varžovės“, – samprotavo Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos vadovas.

Sunku patekti į dolerinę zoną Akcinės bendrovės „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius mandagiai atsisakė svarstyti, ar Lietuvos ministrų kaita sumenkintų Kinijos ir Rytų bei Vidurio Europos agrarinių institucijų vadovų forumą. „Politika – ne mano sritis. Kinija – viena iš kelių dešimčių šalių, į kurias „Vilkyškių pieninė“ stengiasi patekti. Į Kiniją jau ne pirmą savo produkcijos bandomąją siuntą eksportavome. Didelė, sudėtinga rinka, viliojanti daugelio šalių perdirbėjus. Kinams, visai Rytų Azijai JAV doleris vis dar svarbesnė rezervinė valiuta negu euras. Dėl nuolat kintančio, svyruojančio euro ir dolerio santykio (euras dabar pabrango 20 proc.) įkelti koją į Kiniją buvo lengviau negu įsitvirtinti. Apskritai europiečiams sunkiau patekti į dolerines Azijos zonas, negu Jungtinių Valstijų, Naujosios Zelandijos maisto eksportuotojams. Sėkmingiau prekiauti Kinijoje galėtume tik turėdami ten savo infrastruktūrą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė ilgametis „Vilkyškių pieninės“ vadovas.

Vieni pradeda, kiti laukia Eksporto licencijas Pekinas jau suteikė Lietuvos pieno gamintojams, netrukus kinai savo parduotuvėse galės pirkti lietuviškos jautienos, mūsų šalies pašarų ir grūdų eksportuotojai laukia, kol ir jiems atsivers neaprėpiama Kinijos rinka. Pernai žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Kiniją siekė 8 mln. eurų. 88 proc. eksportuotų produktų buvo lietuviškos kilmės. Palyginti su 2016 m., eksportas į Kiniją padidėjo 19,8 proc. (lietuviškos kilmės produktų – 71,6 proc.). Kinija yra 24-oji didžiausia Lietuvos eksporto partnerė. Kaišiadorių kepykla „Gudobelė“, eksportuojanti savo produkciją į beveik 30 valstybių, kinams skirtus duonos traškučius mažiau sūdė, sukūrė specialią pakuotę ir prekės ženklą. 6 proc. bendrovės eksportinės produkcijos keliauja į Kiniją, „Gudobelės“ duonos traškučiai, pažymėti „Kernes“ prekės ženklu, pardavinėjami šešiuose Kinijos prekybos tinkluose, net garsiuosiuose prancūzų „Carrefour“, japonų „Family Mart“, amerikiečių „7 Eleven“.

Muitai didoki Lietuvos įmonės šiemet galės savo produkciją populiarinti dviejose Kinijoje vyksiančiose pasaulinėse parodose. Birželį apie 8 mln. gyventojų turinčiame Ningbo mieste 11 Rytų ir Vidurio Europos valstybių, taip pat 5 Balkanų šalys įsirengs nuolatinius nacionalinius stendus. Lapkritį Šanchajuje pirmą kartą vyks tarptautinė Kinijos importo paroda. Pasak viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ analitikų, didžiausios paklausos Kinijos rinkoje susilaukia lietuviški drabužiai ir tekstilė, chemijos pramonės gaminiai, maisto produktai. Tačiau Kinija nustačiusi didelius muitus importuojamoms prekėms: drabužiams jie vidutiniškai siekia 16,1 proc., o maistui – nuo 12,2 proc. pieno produktams iki 27,4 proc. cukrui ir konditerijos gaminiams.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas