Skaudžios bėgimo prieš traukinį pasekmės

Pardavimai smunka

Lietuva galvotrūkčiais didina akcizus degalams. Jokia kita Europos Sąjungos (ES) šalis, anot ekspertų, taip nesielgia. Šiemet dyzelino, kuris dominuoja degalų rinkoje, akcizą padidinus 26,7 proc., automobilių vairuotojai, ypač sunkiasvorių, degalus pila kaimyninėse šalyse. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje ryškiai sumažėjo dyzelino pardavimai – Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per septynis šių metų mėnesius dyzelino Lietuvoje parduota net 16,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o liepą fiksuotas 17,3 proc. dyzelino pardavimų sumažėjimas.

Žymėtajam dyzelinui akcizas šiemet išaugo dar smarkiau – per 40 proc., tačiau žemės ūkiui skirti degalai yra pigesni, nes jiems taikomas mažesnis akcizo tarifas. Ūkininkų organizacijų atstovai tvirtina, kad žymėtąjį dyzeliną jie perka vietoje, o mokesčiai plaukia į Lietuvos biudžetą.

Degalų akcizo augimą lėmė ne tik šiemet įvesta CO₂ dedamoji, bet ir atsiradusi vadinama gynybos dedamoji. Pernai Seime priėmus Valstybės gynybos fondo paketą, šiemet visiems degalams akcizų tarifas padidintas 6 ct/l be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Pasiryžę peržiūrėti

Dar tebebūdamas premjeru Gintautas Paluckas žadėjo, kad rudenį akcizų politika bus persvarstoma, nes dėl dyzelinių degalų akcizo augimo Lietuva gali iškristi iš konkurencinio lauko, ypač tarp aplinkinių valstybių. Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) pateikiamais duomenimis, šiais metais padidinus akcizus degalams, mūsų šalyje akcizas dyzelinui tapo didžiausiu regione ir pasiekė 0,52 Eur/l, o Latvijoje yra 0,517 Eur/l, Lenkijoje – 0,397 Eur/l, Estijoje – 0,372 Eur/l. Verslo atstovai perspėjo, kad išskirtinis akcizų augimas gali prišaukti katastrofiškų padarinių ekonomikai ir valstybės iždui. Nesurenkami ne tik akcizai, bet ir kiti mokesčiai.

Paskirtoji Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad tikrai yra pasiryžimas peržiūrėti akcizų degalams didinimo planą ir norima matyti visuomenės poreikius. „Taip, yra tokia politinė kryptis, jau ir su būsimu finansų ministru apie tai kalbėjome. Tiesa, dar negalėčiau pasakyti konkrečių skaičių ir konkretaus modelio, bet ypač norime peržiūrėti CO₂ dedamąją dyzelino akcizui. Tam tikri pokyčiai turės būti, nes tai turi įtakos svarbiausių ir būtiniausių produktų bei paslaugų kainoms. Todėl norime pasižiūrėti, kaip galėtume padėti gyventojams“, – kalbėjo premjerė. Ji pridūrė, kad jeigu akcizai reikšmingai augs ir nuo kitų metų, tai gali turėti įtakos infliacijos lygiui, todėl visa tai reikia gerai įvertinti.

Silpnina ekonomiką

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad ankstesnė Vyriausybė padarė didžiulę klaidą pirmiausia dėl to, kad neįvertino, kokie akcizų tarifai degalams yra kaimyninėse šalyse – Lenkijoje ir Latvijoje. O tai būtina padaryti, nes kitaip akcizų politika daro žymų poveikį ekonomikai. „Jei padidiname akcizų tarifus degalams, mes, kaip tranzitinė šalis, silpniname savo ekonomiką, nes transporto sektorius sukuria nuo 12 proc. iki 14 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai susiję ne tik su transporto sritimi, bet ir pramone. Brangesnius degalus naudoja įmonės, ūkininkai, tai turi įtakos vidaus rinkai, nes blogina konkurencingumą ir skatina daugiau prekių importuoti, nei gaminti viduje“, – aiškino politikas.

Anot jo, matant, kad dyzelino apyvarta ir mokesčių surinkimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo, išvada viena – jokiu būdu negalima galvoti apie akcizų tarifų didinimą kitiems metams. „Kaip Seimo narys esu išrinktas Suvalkijoje, tad, važiuodamas į šį kraštą, sustoju degalinėse, pasikalbu su žmonėmis ir žinau, kaip pasikeitė apyvarta. Čia yra politikų neišmanymo pasekmė“, – tvirtino A. Butkevičius.

Situacija akivaizdi

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ŪP teigė, kad yra akivaizdūs degalų suvartojimo skaičiai – per septynis mėnesius dyzelino pardavimas Lietuvoje yra kritęs daugiau nei 16 proc. „Vadinasi, sunkiausia degalinėms ir sunkiasvoriui transportui. Sudėtinga būtų vertinti, kaip keitėsi gyventojų vartojimo įpročiai, nes reikėtų detalių duomenų. Neatmesčiau, kad Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje ir dyzelino, ir benzino pardavimai nesikeitė, nes degalai – tokia prekė, kurios reikia ir kurią žmonės perka, nepaisant išaugusių akcizų. Čia daugiau kalbama apie tranzitinį transportą ir nuostolius degalų pardavėjams“, – ŪP komentavo ekonomistas.

Anot jo, nukenčia ir valstybės iždas, nes iš padidintų akcizų pajamų surinkta mažiau, nei tikėtasi, kadangi dyzelino pardavimų kritimas yra nemažas. „Kadangi degalų akcizai su CO₂ dedamąja augo, regis, per 20 proc., tai į biudžetą būtų surinkta mažiau nei ankstesniais metais tokiu atveju, jeigu degalų pardavimų nuosmukis būtų didesnis nei 20 proc. Pardavimai smuko 16 proc., tai vis tiek į biudžetą įplaukia daugiau pinigų, bet, aišku, ne tiek, kiek planuota“, – aiškino T. Povilauskas.

Iš padidintų degalų akcizų valstybė planavo 200 mln. Eur papildomų įplaukų į biudžetą, tačiau nūnai, LIEPA duomenimis, yra papildomai surinkusi tik 52 mln. Eur.

Kaštai vartotojui

Nuogąstaujama, kad pabrangę degalai didina prekių ir paslaugų savikainą bei prisideda prie infliacijos – liepą metinė infliacija sudarė 3,8 proc. Vis dėlto SEB banko atstovas teigė, jog akcizų didinimas tam reikšmingos įtakos neturėjo. „Kol kas to nematome, jeigu žiūrėtume, kiek per metus pakilo maisto kainos Baltijos šalyse, Lietuvoje, kur degalų akcizai kilo labiausiai, o Latvijoje ir Estijoje – tik šiek tiek, didesnio maisto kainų augimo nebuvo, o kitose Baltijos šalyse tas augimas didesnis. Kita vertus, galutinėse maisto kainose transporto išlaidos sudaro nedidelę dalį“, – aiškino ŪP pašnekovas. Visgi jis pripažino, kad bet kuriuo atveju kaštai perkeliami galutiniam vartotojui.

Lietuva pastaruoju metu jau ir taip buvo maisto kainų augimo rekordininkė – šių metų pradžioje Lietuvos bankas (LB) pristatė atliktą maisto kainų analizę, kuri parodė, kad per pastaruosius penkerius metus pas mus maisto kainos pakilo vidutiniškai apie 50 proc., o, pavyzdžiui, pieno produktai dar labiau – apie 60 proc., ir žymiai pralenkė ES vidurkį.

Buvusios valdžios palikimas

„Vietos gyventojai moka brangiau už degalus, o verslui dideli iššūkiai – vežėjai degalus pilasi kitose šalyse, degalinių apyvarta stipriai kritusi, kai kuriuose regionuose – net katastrofiškai, degalinės pradėjo trumpinti darbo laiką, atleisti žmones, kai kur jos užsidarė. Tokį palikimą paliko konservatorių valdžia, nes numatė 3 metų akcizų didinimo planą. Per 2 metus akcizą dyzelinui suplanuota padidinti kone 50 proc., tai beprotiškas augimas, nė vienas mokestis taip neaugo“, – ŪP konstatavo LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Ji akcentavo, kad reikia įvertinti ne tik tai, kad valdžia nesurenka planuoto papildomų akcizų mokesčio į biudžetą – nesumokėti bus ir kiti mokesčiai. „Dabar valdžia pradeda kalbėti, kad reikia stabdyti akcizų augimą. Pažiūrėsime, ar taip ir bus. Bet mes jau daug praradome ir jaučiame skaudžias pasekmes. Jeigu ir būtų priimtas sprendimas nedidinti akcizų nuo kitų metų pradžios, tuomet tik stabilizuotume padėtį tokią, kokia ji yra dabar, su tokiu pardavimų kritimu, bet rinkos nesusigrąžinsime, nes dabar pas mus dyzelinas yra brangiausias visame regione. Reikia sprendimų išlaikyti akcizų lygį, kuris būtų artimas Lenkijoje taikomam akcizų dydžiui“, – pabrėžė LIEPA prezidentė.

Kodėl tokie stropūs?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 9 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.