Šlaitas sode: nerimauti ar džiaugtis?

Pliusai ir minusai

„Sklypas šlaite – neišsipildžiusi mano gyvenimo svajonė. Tokį galima susipla­nuoti kur kas įdomiau ir jaukiau, sukurti kažką nematyto ir efektingo. Atsiveria kitokios aplinkos apžvalgos galimybės. Panaudojant šlaitą, galima sukurti jaukias privačias poilsio vietas, įrengti baseiną su panoraminiais vaizdais, vaikams šlaite sukonstruoti čiuožyklų, lipynių ir dar daug visko, priklausomai nuo to, į kurią pusę atsuktas šlaitas“, – sako E. Sūnilaitienė.

Ji šlaitiniame sklype įžvelgia tik du trūkumus. Pirma, daug sudėtingiau su­planuoti sklypą su šlaitu, nei kurti planą lygioje vietoje. Antra, paprastai įrengti kainuoja kur kas brangiau. Mat pagrindinė problema, kurią tenka spręsti šlaitinių sklypų savininkams – dirvožemio erozija.

Tai natūralus procesas, kai lietaus vanduo išplauna nesukibusias grunto daleles, tačiau tampa galvos skausmu sklypo savininkams, kai liūtis ant trinkelių ar vejos nuplauna šlaite buvusį juodžemį ar mulčią. Tokios bėdos sprendžiamos terasuojant, pasirenkant augalus. Vis dėlto šlaitinio sklypo pranašumai atsveria trūkumus.

Projektavimo ypatumai

Lengviau tai padaryti, kai sklype dar nėra pastatų. Tada galima iš karto susi­planuoti erdves ir pagalbinius statinius. Planuojant šlaitinį sklypą būtina atsižvelgti į tai, iš kur bus žiūrima – nuo kalvos viršaus ar iš nuokalnės. Abu variantai savaip žavūs.

Pirmasis suteikia panoraminį vaizdą – galima kurti poilsio zonas su gražiais vaizdais. Antrasis leis suformuoti jaukią, privačią, nuo pašalinių žvilgsnių apsau­gotą aplinką. „Siekiant sukurti privatumo ir jaukumo lygiame sklype, dažnai net supilamos dirbtinės kalvos, kad augalai atrodytų aukštesni ir apsaugotų. Šis būdas tinka projektuojant privačius sklypus šalia daugiabučių, nes jų savininkai savame kieme jaučiasi kaip ant delno“, – sako kraštovaizdžio dizainerė. Ji teigia, kad įmanoma reguliuoti ir vizualinį šlaito aukštį – jį optiškai paaukštinti ar pažeminti, parenkant atitinkamus augalus.

Net projektuojant statinius, reikia įver­tinti šlaitą. Liūčių ir pavasarinių atlydžių metu vanduo gali bėgti tiesiai į jų pama­tus, todėl būtina pasirūpinti jo nuleidimo sistema ir geresniu drenažu.

Renkantis augalus svarbi ir šlaito kryptis. Šiaurinėje pusėje visada bus daug vėsiau negu pietinėje. Bet yra ir pranašumų, nes augalai pavasarį sprogs vėliau, tad greičiausiai išvengs pavasarinių šalnų.

Dar vienas projektavimo ypatumas – tai nuo 30 iki 50 proc. didesnė kaina, kuri gali išaugti, jei bus daromi techniniai brėžiniai su pjūviais. Vis dėlto išlaidos vertos rezultato – sklypas juk tikriausiai bus naudojamas daug metų.

Terasuoti ar ne?

Tai dažnas klausimas, neduodantis ramybės šlaitinio sklypo savininkams. „Labai individualu, sprendimas priimamas priklausomai nuo to, kokio efekto tikimasi. Bet jei šlaito nuolydis didesnis nei 7 proc., pjauti rasotą žolę nesaugu – rizikuojate paslysti ir susižaloti“, – atkreipia dėmesį E. Sūnilaitienė. Projektuotojai turi lente­les, kuriose nurodyta, kokio šlaito atveju sprendimas optimalus.

Terasuoti dažniausiai siūloma nuo 5 iki 20 proc. statumo šlaitus. Tokia terasa bus stabili ir saugi. Itin stačius šlaitus dažnai rekomenduojama palikti nejudintus, nes sutvarkytas šlaitas po rimtesnės liūties gali nuslinkti.

„Jei žmogus nenori ar negali terasuo­ti šlaito, jei šlaitas terasai per status, o norisi estetinio vaizdo, galima jį tiesiog apželdinti“, – pataria Eglė. Terasavimas – gana brangus, todėl kartais geriau įrengti pigesnes, bet ne mažiau efektingas terasas ant polių.

Augalai šlaite

„Prieš sodinant augalus šlaite svarbu įvertinti, kur yra augalo svorio centras. Jei šlaitas statesnis, užėjus dideliam lietui ar vėjo gūsiams stambus augalas plačiais lapais ir plokščia šaknų sistema gali tapti tarsi burė – užaugęs nuvirsti ir pridaryti nemažai nuostolių. Todėl šlaite geriau rinktis augalus su gilumine šaknų sistema, kurie geriau įsikabins“, – sako kraštovaiz­džio dizainerė.

Ji atkreipia dėmesį į šliaužiančius auga­lus. „Kalbant apie sodo stilių, šlaitiniuose sklypuose natūraliai atrodo alpinariumai, akmenų kompozicijos, kriokliukai (tiek sausi, tiek su vandeniu).

Terasų ir įkalnės priežiūra

Ravėti terasas kaip ir pakeltas lysves paprasčiau. Jos aukščiau, tad lenktis reikia mažiau. „Blogiau, kai sudėtinga prieiti – šlaitas status, aukštas. Tokiu atveju pa­tarčiau apželdinti mažai priežiūros rei­kalaujančiais augalais, geriausia tokiais, kurie patys užgožia piktžoles. Pavyzdžiui, šliaužiantysis kaulenis arba stefanandra driekiasi žeme, o kur pasiekia dirvą, dar ir įsišaknija. Taip papildomai sutvirtinamas šlaitas“, – tikina E. Sūnilaitienė.

Galima pakloti šilokų kilimus, auginti nešienaujamas pievas. Specialistė siū­lo: „Man gražiau ir tvarkingiau atrodo krūmais apželdintas šlaitas. Tik jei neįmanoma prieiti apgenėti, nukarpyti per­žydėjusių žiedų, reikėtų rinktis žydinčius smulkesniais žiedais, nes jie patys nubyra, nereikia nieko nurinkti.“

Dažnas klausimas – kaip užtikrinti, kad ant šlaito laikytųsi mulčias, vejos sėklos? E. Sūnilaitienė sako, kad želdynus reikia projektuoti taip, kad patys augalai sutvirtintų šlaitą. Tačiau pačioje pradžioje galima naudoti specialius tinklus, skirtus erozijai sumažinti. Jie šiek tiek prilaiko ir mulčią. Šlaitiniuose sklypuose krašto­vaizdžio dizainerė siūlo mulčią maišyti su dirvožemiu ir naudoti ne dėl grožio, o kad augalams būtų sukurtos geresnės sąlygos. Jei šlaite reikalinga veja, galima rinktis ruloninę arba hidrosėją (šlapiąją sėją).

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKĖ

Eglės Sūnilaitienės iliustracijos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.