Smūgis žemiau juostos: gauni pensiją – bazinės išmokos nematysi

Staigmena vyresniems ūkininkams

Lietuvoje merkia lietūs, vėluoja javapjūtė ir ūkininkai meldžia sausų orų, bet dangus kol kas prakiuręs, kaip ir siūlomas būsimas 2028–2034 metų BŽŪP biudžetas, kuris pagal pateiktą projektą netenka penktadalio finansavimo. Be to, pildosi žemdirbių blogiausi nuogąstavimai dėl BŽŪP ir sanglaudos politikos sujungimo: norima steigti naują – Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo – fondą.

Kaip nurodo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), lėšos iš šio fondo turėtų būti panaudojamos pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės planą (NRPP) – dokumentą, kurį turėtų parengti kiekviena ES valstybė narė. NRPP turėtų apimti įvairias finansavimo sritis, pavyzdžiui, migraciją ir sienų valdymą, sanglaudą, žemės ūkį, žuvininkystę ir t. t. Kiekvienai sričiai, kuri taps NRPP dalimi, šalis narė privalėtų pateikti strateginę plano įgyvendinimo viziją 2028–2034 m. laikotarpiui.

Įdomiausia tai, kad EK ketina pateikti nacionalines (individualias) BŽŪP rekomendacijas, kurios kiekvienai valstybei narei suteiks gaires, kaip įgyvendinti BŽŪP konkrečius tikslus, sietinus su nacionaliniais interesais, kurie turėtų būti aprašyti NRPP.

Apie konkrečias sumas šalims kol kas nekalbama, bet guodžiama, kad ūkininkų pajamų paramos lėšos būtų apsaugotos – ES biudžete tam numatyta 293,7 mlrd. Eur (apie 80 proc. dabartinio BŽŪP biudžeto) ir jų nebūtų galima perkelti į kitas politikos sritis ar perskirstyti. Pajamų paramos sritys būtų tokios: laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų schema; susietosios paramos schema; gamtinių kliūčių išmokų schema; parama už privalomų reikalavimų laikymąsi; agroaplinkosaugos ir klimato veiksmų schema; smulkiųjų ūkininkų schema; rizikos valdymo priemonės; parama investicijoms, jaunųjų ir naujų ūkininkų įsikūrimui, kaimo verslo pradžiai ir smulkiųjų ūkių plėtrai; parama laikino ūkininkų pavadavimo paslaugoms bei tam tikros sektorinės intervencijos.

Tvirtinama, kad pagal naujai siūlomą laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų schemą išmoka už kiekvieną tinkamą hektarą būtų diferencijuojama pagal ūkininkų grupes ar geografines sritis, remiantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais. Tačiau panašu, kad būtų diskriminuojami ūkininkai, sulaukę pensinio amžiaus ir gaunantys valstybės pensiją, – jie nuo 2032 m. nebegalėtų gauti laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų. ŽŪM redakcijai patikslino, kad čia kalbama tik apie laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų schemą, kuri neapima susietosios paramos, agroaplinkosauginių plotinių priemonių ir kt.

Aiškinama, kad, diferencijuodamos išmokas, valstybės narės nukreiptų paramą tiems ūkininkams, kuriems ji labiausiai reikalinga: ypač jauniems ir naujai įsikuriantiems; moterims; šeimos ar smulkiems ūkiams; ūkininkams, derinantiems augalininkystę ir gyvulininkystę, arba ūkininkaujantiems teritorijose su kliūtimis. Jauniesiems ūkininkams šios rūšies išmoka už hektarą privalės būti didesnė.

Laipsniškai mažinamoms su plotu susijusioms išmokoms virš 20 000 Eur būtų taikomas 25 proc. mažinimas, virš 50 000 Eur – 50 proc., virš 75 000 Eur – 75 proc. Maksimali laipsniškai mažinamų su plotų susijusių išmokų suma vienam ūkio subjektui negalėtų viršyti 100 000 Eur per metus (įskaitant visas kontroliuojamas valdas).

Įžvelgia diskriminaciją

„Siūlymas nemokėti dalies išmokų pensinio amžiaus ūkininkams labai panašus į fake news ar sapną, nes prilygsta didžiausiam absurdui“, – tokiais komentarais naujieną sutiko „Ūkininko patarėjo“ pašnekovai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP neslėpė nuostabos dėl tokio EK siūlymo: „Jeigu ES tikrai nutars, kad pensininkai žemės ūkyje nebereikalingi, tai bus brutalus ūkininkų išstūmimas iš žemės ūkio veiklos, tai tikrai netikėta. Lietuvoje arti pensinio ar jau pensinio amžiaus ūkininkų yra dauguma – daugiau nei 60 proc., jie bus labai nepatenkinti ir, aišku, priešinsis tokiai ES iniciatyvai.“ Jis priminė, kad ir anksčiau ES taikė panašią, bet ne tokią drastišką schemą, kai iki pensinio amžiaus ūkininkams siūlė ankstyvo pasitraukimo iš gamybos išmokas. Tuomet tai buvo, anot jo, humaniškesnis būdas kartų kaitai paskatinti, o dabartinis siūlymas tiesiog dvelkia diskriminacija.

„Tai, kas yra pasiūlyta dėl pensinio amžiaus ūkininkų, sveiku protu nesuvokiama ir sunku įsivaizduoti, kaip galima tokius sumanymus teikti ES mastu. Kam reikia žmogų, kuris nori ir gali dirbti, stumti iš žemės ūkio veiklos? Kokia prasmė vyti jį iš ūkininkavimo, jeigu jis pajėgus dirbti? Gal čia buvo tik kieno nors prastas sapnas ar netikusi mėnulio fazė, kad tokios nesąmonės sugalvotos? Gal tuomet ūkininkams paramą skirstysime ir pagal kūno svorį ar plaukų spalvą – blondinams vienokios išmokos, o brunetams – kitokios“, – redakcijai situaciją ironiškai komentavo LŪS vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius.

Pašnekovas ragino nepamiršti, kad ir dabar Lietuvos ūkininkai yra diskriminuojami, nes gauna mažesnes tiesioginės išmokas, palyginti su ES senbuvių valstybių kolegomis. Dabar panašu, kad siūlomos diskriminacinės sąlygos ES šalių viduje.

Atsisakinės pensijų?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 1 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.