Smulkieji ūkininkai jau gali teikti paraiškas paramai

Paraiškos – per ŽŪMIS

Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai, nuskenuoti PDF formatu. Pildant paramos paraišką joje turi būti pažymėta, ar paramos kreipiamasi dėl pieninės galvijininkystės, ar dėl kito sektoriaus.

Pareiškėjai raginami pradėti pildyti paraiškas kuo anksčiau, nelaukiant jų priėmimo termino pabaigos, kad būtų pakankamai laiko tinkamai užpildyti informaciją paraiškos bei verslo plano formose ir pasirūpinti reikalaujamais dokumentais.

Parama pagal KPP veiklos sritį skirta žemės ūkio produktų gamybai vykdyti, taip pat žemės ūkio produktams (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbti ir tiekti rinkai. Dėl paramos kviečiami kreiptis minėta veikla užsiimantys fiziniai asmenys, iki paraiškos pateikimo dienos savo vardu įregistravę valdą ir ūkininko ūkį bei kurie bent paskutiniais metais prieš paraiškos pateikimo metus deklaruoja pasėlius ir (arba) registruoja ūkinius gyvūnus. Pareiškėjai turi atitikti mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus.

Reikalavimai pareiškėjui, priklausomai nuo to, ar paramos kreipiamasi pieninei galvijininkystei, ar kitai žemės ūkio veiklai vykdyti, yra skirtingi. Pienininkai, jei jų pateiktame verslo plane planuojama investuoti į pieninės galvijininkystės sektorių, dėl paramos gali kreiptis, kai valdoje pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius sudaro nuo 3 iki 9, be to, produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (VED) struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED sudaro daugiau kaip 50 proc. bendro VED.

Kitų žemės ūkio sektorių ūkininkai dėl paramos gali kreiptis, kai įregistruotos valdos dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos pateikimo dieną yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur, kai produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, sudaro mažiau kaip 50 proc. bendro VED.

 Tiek pienininkai, tiek kitų žemės ūkio sektorių atstovai iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos turi padidinti VED bent 20 proc., taip pat pienininkų vidutinis karvių skaičius negali nukristi mažiau 3 vnt., o kitų sektorių VED negali nukristi mažiau 4 000 Eur. 

Su paraiška pateiktą verslo planą būtina pradėti įgyvendinti per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, verslo planas turi būti įgyvendintas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 tūkst. Eur, tinkamos finansuoti išlaidos kompensuojamos 100 proc. Išmoka mokama 2 dalimis: 80 proc. dalis mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, ir likusi 20 proc. dalis – tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai. Netinkamai įgyvendinus verslo planą, likusi išmokos dalis nemokama, o išmokėta išmokos dalis susigrąžinama.

Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams ir joms bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius. Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, bus sudaromos atskiros pieninės galvijininkystės paraiškų ir kitų žemės ūkio sektorių paraiškų pirmumo eilės.

Padėjo susikurti ūkį

Lietuvoje didžiąją dalį ūkių sudaro nedideli ūkiai, kuriems stinga investicijų modernizacijai, plėtrai ir pažangiems sprendimams. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, patvirtintos 9 135 paraiškos, smulkiems ūkiams jau išmokėta apie 101 mln. Eur paramos.

Zarasų rajone 20 ha ūkį turinti Alina Kačiulytė prieš keletą metų taip pat nusprendė dalyvauti KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srityje „Parama smulkiesiems ūkiams“ ir gautą paramą skyrė žemės ūkio technikos įsigijimui – pridėjusi dar ir savų lėšų pirko traktorių, žolės smulkintuvą bei pakrovėją.

Anot ūkininkės, net ir sąlyginai ne itin didelė 15 tūkst. Eur suma buvo ženkli parama nedideliam pieno ūkiui, kurį ji kūrė sekdama tėvų pavyzdžiu, nes ir šie turėjo pienininkystės ūkį. Apsispręsti sudėtinga nebuvo – nuo vaikystės buvo susijusi su kaimu, tad žino ir moka visus ūkio darbus, nes matė, kaip ūkininkauja tėvai.

„Besikuriančiam ūkiui labai reikėjo technikos. Todėl, sulaukusi galimybės pasinaudoti parama, tą ir padariau, o įsigyta žemės ūkio technika labai palengvino ūkio darbus, ypač ruošiant pašarus. Tai jau nemenka investicija, ypač tokiam smulkiam ūkiui“, – pripažino 4 karves laikanti ūkininkė. Jei ne parama, anot Alinos, tokią techniką ji vargu ar būtų iš viso pirkusi. Mat pajamos iš keturių karvių nėra didelės, net nepaisant to, kad ūkis nebendradarbiauja su didžiaisiais pieno supirkėjais, o visas pienas perdirbamas pačiame ūkyje ir vartotoją pasiekia galutinis pieno produktas – sviestas, sūris ir kita produkcija. 

Ūkininkė tikino, kad parengti paraišką paramai gauti nebuvo sudėtinga, o ir įsipareigojimai nebuvo kažkuo labai ypatingi. Be to, lėšų panaudojimui galimybės buvo gana plačios. A. Kačiulytė įsitikinusi, kad smulkiems ūkiams tai išties gera paspirtis. Jei tik pasitaikys proga ir bus galimybė, ji ir vėl bandys pasinaudoti finansine parama, nes vien tik iš savų ar pasiskolintų lėšų kurti ūkį sunku ir tai truktų labai ilgai. „Kiek teko girdėti, Lietuvoje ne vienas smulkus ūkis, pasinaudojęs paramos lėšomis, išaugo ir sustiprėjo, tad kol yra tokia galimybė, reikia jos nepraleisti“, – tikino A. Kačiulytė. 

Tiesa, ūkininkė neslėpė, kad pieno sektoriuje esant sudėtingai situacijai, vis dažniau šmėsteli mintis keisti ūkio veiklos kryptį – pienininkystę iškeisti į kurią nors kitą ūkininkavimo šaką. Bet dar nepraranda vilties – pienininkystė išgyvens visas negandas, šiandien užklupusias šalies pieno ūkius.

Palaikys labai smulkių ir smulkių–vidutinių ūkių gyvybingumą

Šiuo metu jau įgyvendinamame  Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane labai smulkiems ir smulkiems–vidutiniams ūkiams remti sukurtos atskiros intervencinės priemonės, kurios orientuotos remti perspektyvių ūkių pajamas, skatinti tvarią gamybą ir didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas ir naujas technologijas. Strateginiame plane smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai numatyta skirti 45 mln. Eur paramos, labai smulkių ūkių plėtrai – 15 mln. Eur. Paramos paraiškų priėmimas šioms Strateginio plano priemonėms numatytas spalio–gruodžio mėnesiais.

Į labai smulkių ūkių kategoriją patenka tie ūkiai, kurių įregistruotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur. Strateginiame plane labai smulkiems ūkiams numatyta didesnė parama – iki 25 tūkst. Eur. Jeigu projektą įgyvendins 2 ūkio subjektai, parama sieks iki 50 tūkst. Eur, jei 3 – iki 75 tūkst. Eur, o jeigu dalyvaus
4 ar daugiau ūkio subjektų – 100 tūkst. Eur.

Į smulkių–vidutinių ūkių kategoriją patenka tie ūkiai, kurių įregistruotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur. Pagal šią priemonę galima didžiausia paramos suma projektui – 200 000Eur.

Strateginiame plane smulkiesiems numatyta skirti vadinamąją perskirstymo išmoką. Anksčiau smulkiems ūkininkams išmoka buvo skiriama už pirmuosius 30 ha, dabar ji bus mokama už pirmuosius 50 ha.

Išsamesnė informacija –

www.nma.lt

Redakcijos nuotrauka

Nr. 299/7