Ashburn +11,4 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 13 Bal 2024
Ashburn +11,4 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 13 Bal 2024

Socialinio verslo daromas pokytis: nuo bičių išsaugojimo iki darbo vietų jaunimui kūrimo

2023/03/04


Poveikio matavimas yra vienas svarbiausių kriterijų ir įsipareigojimų, kuriuo socialinis verslas rodo savo kuriamą poveikį ir pokytį visuomenėje. Gebėjimas pamatuoti poveikį yra laikytinas ir socialinio verslo brandos požymiu.

Kodėl svarbu matuoti poveikį?

Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) užsakymu atliktame tyrime (2019 m.) ir EBPO ataskaitoje „Socialinio poveikio vertinimas socialinei ir solidariajai ekonomikai“ (2021 m.) yra pabrėžiama socialinio verslo poveikio matavimo svarba. Deja, didžioji dalis socialinių verslų savo ankstyvojoje stadijoje poveikio dar nematuoja. Tačiau, svarbu pabrėžti, kad tuomet apskritai į jo veiklą yra žiūrima nepatikliai.

Poveikio matavimas yra svarbus, kad verslas galėtų pats įvertinti, ar jis iš tikrųjų sprendžia  problemas, ar pasiekia savo pagrindinę misiją. Be to, svarbu sugebėti pranešti apie daromą poveikį visuomenei, suinteresuotosioms šalims ir potencialiems investuotojams, kurie vis dažniau prašo poveikio vertinimo kaip atskaitomybės formos.

Šiandien Lietuvoje trūksta ekspertinių žinių turinčių profesionalų, kurie galėtų padėti kurti socialinio poveikio matavimo metodikas. Turint omenyje platų socialinių verslų veiklų ir poveikio kūrimo sričių spektrą, negalima kalbėti apie standartizuotą poveikio matavimą schemą, tačiau verta sukurti  kokybinius standartus, kuriais galėtų vadovautis poveikį matuojantis socialiniai verslai.

Su panašiais poveikio matavimo iššūkiais susiduria ir kitos Baltijos bei Šiaurės šalys. Socialiniams verslams poveikio matavimas yra iššūkis, nes dažnai būna neaišku, kaip geriausiai įvertinti savo poveikį turint ribotus išteklius ir kada. O dėl jų kuriamų socialinių inovacijų dažnai nebūna standartinių poveikio matavimo panaudojimo būdų ar rodiklių.

„Tiesiogiai dirbdami su socialiniais verslais pastebime, kad jiems dažnai sudėtinga įvertinti savo kuriamą poveikį. Todėl inicijavome „Pamatuotas žaliasis poveikis“ (angl. „Green Impact Measured“) projektą (...). Pavasarį bus parengtas ir viešai prieinamas mokymų gidas skirtas poveikio matavimo ekspertams, kurie seminarų metu įkvėps ir nukreips tinkama linkme socialinius verslininkus įsivertinti galimus rodiklius ir metodus. Kitų sėkmingai veikiančių socialinių verslų poveikio matavimo atvejų analizė pasitarnaus kaip efektyvi mokymosi priemonė,“ – sako Viktorija Bražiūnaitė – LISVA direktorė ir „Pamatuotas žaliasis poveikis“ projekto vadovė.

Skirtingose šalyse patirčių įvairovė

Projekto partneriai lankėsi 4 šalyse: Danijoje, Švedijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kuriose susipažino su socialinių verslų veikla, stengėsi sužinoti daugiau apie jų vyriausybės ir vietos valdžios paramą bei kaip socialinės įmonės vertina bei matuoja savo kuriamą poveikį. Taip stengėsi pasidalinti gerąja patirtimi pristatydami unikalius savo šalių socialinio verslo pavyzdžius.

Lietuvos socialinį verslą reprezentavo „#Miesto laboratorija“, kurios įkūrėjos Agnė Marudinaitė ir Goda Sosnovskienė svečiams papasakojo apie 2016 m. Antakalnyje įkurtą žaliosios bendruomenės švietimo centrą, įkvėptą Amsterdamo, Kopenhagos ir Berlyno ekologiškos kultūros pavyzdžių. “Mūsų tikslas – šviesti vietinius gyventojus apie tvarų gyvenimo būdą, kuriame atsižvelgiama į atsakingą aplinkos ir energetinių išteklių naudojimą bei modernią sodininkystę mieste. „Miesto laboratorija“ yra nevyriausybinė organizacija, veikianti kaip socialinis verslas“, - pasakojo A. Marudinaitė. Tvarių dirbtuvių organizatorė Milda Paukštė pasakojo, kad ją įkvėpė senelių ir tėvų tradicija ne išmesti, o pataisyti patinkančius daiktus. Jos įkurtoje džinsų antrinio panaudojimo studijoje „#Denim Diaries“ gimsta unikalūs džinso gaminiai: maišeliai, prijuostės, aksesuarai, dekoruoti džinsiniai drabužiai.

Darbo vietos jaunimui

Danijoje veikianti „Comeback“ įmonė gamina elementus pastatų fasadams iš perdirbtos medienos. Surenka medienos perteklių iš įvairių rangovų, apdoroja, pagamina naujus gaminius, o tada jų partneris pasirūpina jų pardavimu statybos pramonei. Danai taip pat gamina ir kokybiškus drabužius, užtikrindami gamybos tvarumą ir į procesą įtraukdami jaunus žmones, kuriems kuriamos lanksčios darbo vietos ir kurie gauna finansinę paramą.

„Comeback“ daromą poveikį atspindi parengtos ataskaitos apie socialinį bei finansinį poveikį Danijos visuomenei. Per penkerius metus visuomenei tenka 4,8 Danijos kronų grąža už kiekvieną Danijos kroną investuotą į jauno žmogaus darbo vietą.. Planuojama, kad per penkerius metus projektas užtikrinti 30 proc. investicijų grąžą kas metus.

Produktai atsineštose pakuotėse

Latvijoje įkurta „Burka“  – tai parduotuvė, kurioje galima nusipirkti maisto be pakuočių, tiksliau susipakuoti į savo atsineštą tarą. Galimybė nusipirkti pagal svorį tiksliai tiek, kiek reikia, padeda ir moko pirkėjus gyventi „žaliau“. „Burka“ reiškia gyvenimą be taršos, prieš bereikalingą išteklių ir finansų vartojimą, skatina tvarią plėtrą, draugišką aplinkai, etišką vartojimą ir gyvenimo būdą.

Bendrovė propaguoja žalią gyvenimo būdą, įgyvendindama iniciatyvas prieš švaistymą ir suteikdama žmonėms galimybę nemokamai keistis ištekliais: atnešti stiklainių, indų, žvakių likučių, dėžučių ir kt.

Nepaisant ribotų išteklių, „Burka“ matuoja savo daromą poveikį. Vienas rodiklių – sutaupyti pinigai naudojant daugkartines pakuotes, pavyzdžiui, maišus įvairioms kruopoms ar riešutams, kurie nėra išmetami, naudojami pakartotinai. Kaip įspūdingą „Burkos“ kuriamo poveikio rezultatą galima įvardinti ir bendruomenės įtraukimą dalyvauti žiedinėje ekonomikoje.

Socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimas

Lietuvoje veikiantis socialinis verslas „Textale“ yra žiedinės mados startuolis. „Textale“  renka dėvėtus drabužius ir namų tekstilę, paruošia pakartotiniam naudojimui, parduoda, platina visuomeninėms organizacijoms, remontuoja, perdaro, aktyviai ieško tolesnių perdirbimo sprendimų. „Textale“ savo veikla skatina žaliąją ir žiedinę praktiką, siūlo daug įvairių veiklų ir paslaugų. Socialinio poveikio matavimo tikslais stebi didesnes tarptautines organizacijas, kurios tiria atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo galimybes socialinės ekonomikos požiūriu. Pagrindiniai rodikliai, kuriuos matuoja, yra naujų darbo vietų kūrimas pakartotinio naudojimo sektoriuje, socialiai pažeidžiamų asmenų įtraukimas, vykdoma bendruomenei skirta švietėjiška veikla.

Krona už ledus – bičių išsaugojimui

Švedijos įmonė „Folket Popss“  už kiekvieną parduotą ledų porciją vieną Švedijos kroną skiria bičių išsaugojimui. „Folkets Pops“ ledai gaminami iš tvaraus mišinio ingredientų, pavyzdžiui,  vietinių vaisių, ekologiškų laukinių vaisių ir uogų, o taip pat iš produkcijos, kurios laiku nesupirkus, ji būtų nebetinkama naudoti.

„Folkets Pops“ savo kuriamą poveikį matuoja per šiuos tris rodiklius: suma, skirta išgelbėti bitėms surinkta parduodant ledus. Antras rodiklis – kiek kilogramų vaisių pavyksta išgelbėti, kad jie nesugestų, kitaip tariant, nebūtų iššvaistyti. Trečiasis rodiklis – suskaičiuojama,  kiek sutaupoma CO2, kuris išsiskirtų, jeigu vaisiai nebūtų panaudoti ir juos tektų utilizuoti.

 

LISVA informacija

Dalintis
2024/04/13

Vizijas ir realybę skiria praraja

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), užsakiusi veislininkystės vystymosi ir skatinimo priemonių iki 2050 m. studiją, tikina siekianti proveržio šioje srityje, o veisimo organizacijos šaukia SOS dėl gyvulininkystės sektoriaus nykimo ir akcen...
2024/04/13

„Rokiškio sūris“ dividendams vėl siūlo skirti 5,25 mln. eurų

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ dividendams šiemet kaip ir praėjusiais metais ketina skirti 5,25 mln. eurų – 15 centų akcijai.
2024/04/13

Apklausa paneigė stereotipus apie skirtingų kartų darbuotojus

Jauni darbuotojai drąsiau išsako lūkesčius dėl darbo sąlygų, jie labiau suinteresuoti karjera ir dažniau domisi darbo sąlygomis. Vyresni – lojalesni darbdaviui, labiau paiso vidaus tvarkos taisyklių, atidesni, lengviau susidoroja su s...
2024/04/13

NMA konferencijoje – su plotu ir gyvuliais susijusių priemonių aktualijos

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) įvyko tradicinė konferencija „Tiesioginių išmokų bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano su plotu ir gyvuliais susijusių priemonių aktualijos“.
2024/04/13

VMVT griežčiau tikrins, ar neprekiaujama baltarusiškomis ir rusiškomis daržovėmis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) žada stiprinti vaisių ir daržovių prekybos kontrolę reaguodama į pranešimus dėl nelegalios prekybos rusiška ir baltarusiška produkcija.
2024/04/13

Atraskime kitokį vištienos skonį

Prekybininkai sako, kad pastaraisiais metais dažniausias pirkėjų mėsos pasirinkimas – vištiena, mat ji pigesnė. Mes sakome – vištieną verta rinktis dėl to, kad ji puikiai tinka ir įmantriems patiekalams. Vienas kitas įdom...
2024/04/13

Žemės ūkio technikai neįveikiamos pėsčiųjų saugumo salelės jau nebus įrenginėjamos

Penktadienį Kelmės rajono savivaldybėje „Via Lietuva“ atstovai ūkininkams pristatė naujus inžinerinius sprendimus, leisiančius išvengti pėsčiųjų eismo saugumo salelių, kurios neįveikiamos platesnei žemės ūkio technikai.
2024/04/13

Šilalės rajone iš XX a. pr. koplytstulpio dingo vertingos skulptūrėlės

Šilalės rajono savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyriausiasis specialistas, vykdydamas kultūros paveldo objektų stebėseną, šių metų kovo 27 dieną nuvykęs patikrinti koplytstulpio su skulptūromis Degučių II kaime (Laukuvos sen.),...
2024/04/12

Suoš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 100-mečio ąžuolynas

Ąžuolas – kilmingas, stiprus, tvirtai šaknimis į žemę įsikibęs medis. Jis simbolizuoja vienybę, tvirtybę, ilgaamžiškumą. Šių savybių Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijai (VDU ŽŪA) linkėta jos 100-meči...