Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

„Sodra“: daugiau nei perpus sumažėjo žmonių uždirbančių mažiausias pajamas

2023/05/25


Pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos gyventojų pajamos toliau tolygiai augo, tačiau pajamų didėjimas nusileido infliacijai – parodė „Sodros“ pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir vaikų susilaukusių šeimų pasirinkimus derinant tėvystę ir darbą.

Pirmąjį 2023 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 247 eurais ir siekė 1 913 eurų neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 140 eurų iki 1 192 eurų.

„Vidutinis viso ketvirčio darbo pajamų augimas į rankas pasiekė 13,3 proc., kai metinė infliacija buvo 16,6 proc. Taigi, pirmąjį metų ketvirtį skirtumas tarp gyventojų pajamų augimo ir infliacijos jau buvo švelnesnis nei ankstesniais laikotarpiais, tačiau, tikėtina, vis dar tik iš dalies galėjo kompensuoti kainų kilimą“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Darbo pajamų augimas buvo matomas visose pajamų grupėse, bet bene labiausiai pagerino mažiausiai uždirbančiųjų padėtį: jei prieš metus žmonės uždirbantys mažiau nei 840 eurų prieš mokesčius sudarė 22 proc. visų apdraustųjų, šių metų kovą – jau tik 9 proc.

Vidurinioji klasė sudaro daugiau nei pusę apdraustųjų

„Įsitvirtina tendencija, kad didžiąją dalį apdraustųjų sudaro vidurinioji klasė – 56 proc. visų dirbančiųjų gauna darbo pajamas 1 100-3 100 eurų rėžiuose. Šie žmonės dirba sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, pagrindinio vidurinio ugdymo mokytojais, politikos ir administravimo specialistais“, – vardija K. Zitikytė.

Darbo pajamos priklauso nuo kvalifikacijos – tarp apdraustųjų, uždirbančių iki 840 eurų neatskaičius mokesčių, daugiausia nekvalifikuotų darbininkų, valytojų, parduotuvių pardavėjų, kai tuo tarpu apdraustieji uždirbantys daugiau nei 5 tūkst. eurų dažniausiai yra vadovai, programinės įrangos kūrėjai, gydytojai.

Darbo pajamas lemia ir amžius – statistiškai didžiausios 31-40 metų žmonių vidutinės pajamos (2 361 euras iki mokesčių), mažiausios – jaunimo iki 25 metų (1 414 eurai bruto).

Vis dar stebimas pasiskirstymas ekonominėse veiklose pagal amžių – jauniausieji rinkos dalyviai dažniausiai dirba apgyvendinimo ir maitinimo bei informacijos ir ryšių veiklose, o žmonių sveikatos priežiūros, švietimo ir viešojo valdymo sektoriuose jaunimo mažiausiai.

Pajamų augimas priklausė nuo veiklos sektoriaus

Skirtingose ekonominėse veiklose darbo pajamų augimas buvo nevienodas. Sparčiausiai nominalios darbo pajamos augo aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ekonominėse veiklose.

Informacijos ir ryšių sektoriuje darbo užmokestis augo 16,8 proc. iki 2 033 eurų į rankas. Čia toliau daugėjo ir apdraustųjų – palyginti su praėjusiais metais, jų skaičius padidėjo 11 proc. iki 53 tūkstančių žmonių.

Kitos sritys patyrusios didžiausią pajamų augimą tai profesinė, mokslinė ir techninė veikla (16,4 proc. augimas iki 1 327 eurų į rankas) bei finansinė ir draudimo veikla (12,8 proc. iki 1 961 eurų į rankas). Viešajame sektoriuje didžiausias pajamų augimas fiksuotas švietime – 15,2 proc. iki 1 066 eurų į rankas.

Daugėjo nedarbo išmokos gavėjų

Ekonominėse veiklose, kuriose dirba daugiausia žmonių, pirmąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų skaičius mažėjo. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius susitraukė 3,8 proc. iki 222,6 tūkst. žmonių, apdirbamoji gamyba – 2,7 proc. iki 223 tūkst. žmonių.

Šiose ekonominėse veiklose dirbę žmonės pirmąjį ketvirtį papildė bedarbių gretas. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo išmokos gavėjų skaičius išaugo apie 11 tūkst. žmonių. Daugiausia nedarbo išmokos gavėjų anksčiau dirbo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo veiklose. Šiuo metu nedarbo išmoką gaunantys žmonės anksčiau dirbo valytojais, reklamos specialistais, krovikais, virėjais.

Didžiausias nedarbo išmokos gavėjų skaičiaus augimas pastebėtas iki 30 metų amžiaus grupėje. Prieš prarasdami darbą, šie nedarbo išmokos gavėjai daugiausiai dirbo mažmeninėje prekyboje, maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje, įdarbinimo veikloje, didmeninėje prekyboje. Jie buvo parduotuvių pardavėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai, padavėjai.

Vaiko priežiūros išmokų naujovės – ar pasikeis šeimų pasirinkimai?

Nuo šių metų pradžios pasikeitė vaiko priežiūros išmokų trukmė ir dydžiai. Įgyvendinant Europos sąjungos direktyvą tikimasi, kad naujos pasirinkimo galimybės leis tėvams lanksčiau derinti vaikų auginimą ir darbą.

Tėvai, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., gali rinktis 18 arba 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Vaiko auginimo metu leidžiama dirbti, jei išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo, pagal kurį buvo apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka.

Atsirado vadinamieji neperleidžiami mėnesiai: tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), turi prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Jei neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais mama, tėtis ar globėjas gauna darbinės veiklos pajamų ar išmokų, mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų.

„Po sausio 1 d. gimusių vaikų tėvai savo vaiko priežiūros atostogas pradėdavo anksčiausiai kovo mėnesį, tad kol kas sudėtinga kalbėti apie naujausias tendencijas ir naujos tvarkos įtaką tėvų pasirinkimams. Pirmųjų mėnesių duomenimis, kiek dažniau renkamasi išmoką gauti 24 mėnesius – šį variantą pasirinko 844 žmonės, arba 55 proc. gavėjų. Dauguma naujų vaiko priežiūros išmokos gavėjų buvo moterys – 1,4 tūkstančio iš bendro 1,5 tūkstančio gavėjų skaičiaus“, – pastebi Kristina Zitikytė.

Mažiau motinystės išmokų

Ligšiolinės tendencijos rodo, kad Lietuvoje mažėjant gimstamumui, susitraukia ir motinystės išmokos gavėjų skaičius. 2019 metais buvo 21,4 tūkst. motinystės atvejų, 2022 metais – 19,2 tūkst.

2010 m. motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2022 m. šis rodiklis išsilaikė ties 86 proc. riba. Pastebima, kad šiandien moterys gimdo ir gauna motinystės išmoką vėlesniame amžiuje, kai jau būna įgijusios motinystės socialinio draudimo stažą.

Pavyzdžiui, 2005 m. motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiuo metu – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna labiau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti.

Nors tėvystės atvejų skaičius, tenkantis tam pačiam motinystės atvejų skaičiui, augo, vis dėlto ir toliau tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų dauguma moterų. Vyrų dalis tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų jau kelerius metus išlieka panaši – apie 24 procentai.

2022 metais dažniausiai buvo renkamasi vaiko priežiūros išmoką gauti dvejus metus: iš 27,4 tūkst. išmokos gavėjų 25,9 tūkst. pasirinko šį variantą. Statistika rodo, kad gaudami išmoką, antraisiais vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metais vyrai dažniausiai dirbo (90 proc. gavėjų), kai moterys rečiau derino vaiko auginimą ir darbą (33 proc. gavėjų). Dirbančių antraisiais vaiko auginimo metais moterų vidutinės pajamos siekė 2 204 eurus prieš mokesčius, o vyrų – 3 370 eurų prieš mokesčius.

Tėčiai ir seneliai gavo išmoką, bet vaikus prižiūrėjo mamos

Pastaraisiais metais daugėjo vaiko priežiūros išmokos gavėjų – senelių. 2019 metais jų buvo apie 670, šiuo metu – 1,5 tūkstančio. Vis dėlto panašu, kad ir tokie šeimų pasirinkimai nepalengvindavo moterų grįžimo į darbo rinką, kadangi 93 proc. senelių gaudami vaiko priežiūros išmoką toliau dirbo.

„Skaičiai rodo, kad dažniausiai vaiko auginimas pristabdo moters karjerą ne tik dvejų metų laikotarpiui, kol trunka vaiko priežiūros atostogos. Gimus vaikeliui, dvejus metus mamos gauna vaiko priežiūros išmoką, vėliau dar dvejus metus tenka vytis vyrų darbo pajamas, ir tik tuomet vyrų ir moterų darbo pajamos skiriasi tiek pat, kiek prieš vaikui gimstant“, – pastebi „Sodros“ analitikė.

Moterys augindamos ir slaugydamos vaikus daro karjeros pertraukas, tai lemia mažesnes pajamas, todėl jų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 19 proc. arba 104 eurais.

 

„Sodros“ informacija

123rf nuotr.

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Vaikų gyvenimui po pamokų „Maxima“ skiria 130 tūkst. Eur – paraiškų laukia iki balandžio 21 d.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau dešimtą pavasarį kviečia bendruomenes teikti paraiškas dalyvauti socialiniame projekte „Mes – bendruomenė“ ir gauti iki 10 tūkst. Eur finansinę paramą sav...
2024/03/29

Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP

Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europo...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prokurorai išyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...
2024/03/29

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį pernai pardavus NT?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...