Specialistai ragina nedovanoti gyvūnų: kodėl tai gali turėti liūdnas pasekmes?

Kodėl gyvūnas negali būti dovana

Gyvūnų priežiūros specialistai ir prieglaudų atstovai pabrėžia, kad impulsyvus noras dovanoti gyvūną švenčių proga nėra geras pasirinkimas. Gyvūnas nėra nei daiktas, nei staigmena, todėl ir į dovanų kategoriją jokiais būdais nepatenka.

„Dovanojamos katės ir šunys daug dažniau patenka į prieglaudą, kadangi dovanos gavėjas nedalyvauja augintinio pasirinkimo procese, gauta dovana yra jam primesta ir gali neatitikti jo gyvenimo būdo, turimų gyvenimo sąlygų, finansinių galimybių. Galbūt naujas gyvūno savininkas net neturi noro ar laiko rūpintis gauta „gyva dovana“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Kas nutinka, kai gyvūnas priimamas į šeimą neapgalvotai?

Kai šeimininkai neturi galimybių rūpintis gyvūnu, ir nepatenkinami fiziniai ar emociniai augintinio poreikiai – gyvūnas kenčia. „Pastebima, kad impulsyviai įsigytas ar gautas kaip dovana gyvūnas daug dažniau negauna pakankamai dėmesio, socializacijos ar netgi būtinos veterinarinės priežiūros nei tais atvejais, kai gyvūno priėmimui į šeimą atsakingai rengiamasi, apgalvojami visi „o kas, jei…?”, – teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.

Neapgalvotas gyvūno priėmimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei iš anksto nebuvo pasirengta gyvūno priėmimui į šeimą, vėliau nukenčia pats gyvūnas. Pavyzdžiui, daug dirbantys žmonės neranda laiko šunį ilgiau pavedžioti, laiku nepastebi ankstyvų ligos požymių, todėl ir veterinarinė pagalba kartais gali būti suteikiama pavėluotai. Susidūrus su gyvūno elgesio problemomis, taip pat gali kilti įvairių iššūkių, gali reikėti koreguoti savo dienotvarkę, kad būtų galima daugiau laiko praleisti su gyvūnu, rasti laiko jį dresuoti. Visa tai reikalauja nenumatytų išlaidų, laiko, atsidavimo ir kantrybės.

Kiekvienas augintinis yra unikalus ir reikalauja individualios priežiūros. Net jeigu augintinis yra renkamas pagal veislę ir jai priklausančius charakterio bruožus bei poreikius, tai negarantuoja, kad konkretus gyvūnas visiškai atitiks šiuos apibūdinimus.

Augant gyvūnui gali paaiškėti, kad jo tikrieji poreikiai – didesnis fizinis aktyvumas ar sudėtingesnė priežiūra – neatitinka šeimininko lūkesčių ar gyvenimo būdo. Tokiais atvejais dažnai kyla nusivylimas, gyvūnas tampa našta, bandoma šios naštos „atsikratyti“ pririšant augintinį prie būdos, atiduodant į prieglaudą ar nepažįstamiems žmonėms.

Todėl didelė dalis Lietuvoje veikiančių prieglaudų šventiniu laikotarpiu laikinai sustabdo gyvūnų dovanojimą, kad jie netaptų neapgalvotomis „staigmenomis” po eglute. GGI palaiko prieglaudas, kurios gyvūnų per Kalėdas nedovanoja. Tai rodo, kad prieglaudoms nuoširdžiai rūpi jų išgelbėtų gyvūnų likimas.

„Juk jei žmonės tikrai stipriai motyvuoti priimti gyvūną į šeimą, atvyks ir kitu metu, ne šventiniu laikotarpiu. O jei ne – vadinasi, tai buvo tik užgaida, pasidžiaugti tam kartui”, – apie dovanojamus prieglaudos gyvūnus pasakoja B. Vaitiekūnaitė.

Kokius aspektus būtina apsvarstyti prieš priimant sprendimą turėti augintinį?

Šuniukas ar kačiukas yra vienas iš dažniausių vaikų norų. Jeigu tėvai, suprasdami, jog augintinis yra didelė atsakomybė, atsisako išpildyti šią užgaidą, sušalus orams, kartais atšyla širdis, ir aplanko šventinių jausmų vedamas spontaniškumas. Taigi, ką daryti, jei vaikas prašo šuniuko ar kačiuko?

Atsakingi tėvai pirmiausia vaikui išaiškins, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiima visa šeima 10–20 metų laikotarpiui.

Prieš priimdami gyvūną į namus, aptarkite su vaikais ir kitais šeimynykščiais būsimus rūpesčius:

• Šuniuką reikia vedžioti, o kačiukui reikia keisti kraiko dėžutę.
• Su gyvūnais reikia užsiimti, žaisti, dresuoti ir skirti dėmesio, nes jie, ypač šunys, yra socialūs gyvūnai.
• Gyvūną reikia maitinti, palepinti skanėstais.
• Gyvūnas gali apsirgti, o jų gydymas tikrai nepigus. O kur dar nuolatinės išlaidos nukirminimui, vaistams nuo erkių, skiepams ar profilaktikai.
• Gyvūną reikia šukuoti, maudyti, kirpti plaukus ir nagus.
• Pasitaiko, kad vaikams ar kitiems šeimos nariams atsiranda alergija gyvūnui, todėl labai patariame su gyvūnu susipažinti ir praleisti su juo kažkiek laiko jo aplinkoje – aplankyti jį prieglaudoje ar pas veisėją, priklausomai nuo to, kokį gyvūną nusprendėte priimti į šeimą. Atsisakydami jo, po kurio laiko, praleisto Jūsų šeimoje, Jūs traumuosite gyvūną.
• Įsitikinkite, ar gyvūnas sutars su kitais Jūsų laikomais gyvūnais ar mažais vaikais. Įvertinkite, ar neplanuojate šeimos pagausėjimo.

Pagalvokite, ar turėsite kur palikti gyvūną kelionių metu ir ar galėsite jį pasiimti su savimi, jei priimsite sprendimą emigruoti. Mes raginame nesivadovauti emocijomis, neskubėti ir tinkamai įvertinti savo galimybes. Ir jeigu sprendimas teigiamas, gyvūnėlio atkeliavimui į namus reikia pasiruošti, o šventinė karštinė anaiptol ne pats tinkamiausias metas papildomiems rūpesčiams su gyvūnu, kurių neišvengiamai bus. Kalėdiniu laikotarpiu geriau skirkite laiko ir:

• Pažiūrėkite su vaikais mūsų ruoštus edukacinius filmukus apie tai, kokie iššūkiai laukia auginant gyvūnus: https://ggi.lt/edukaciniai-video/.
• Aplankykite gyvūnų prieglaudą, pavedžiokite ten šuniukus, padėkite sutvarkyti kačių namelius, pažiūrėkite, kaip į tai reaguoja vaikai, o ir patys vaikai supras, ar jie tikrai nori augintinio.

O praėjus švenčių šurmuliui, galėsite priimti teisingą sprendimą, nes gyvūnas – ne dovana, o atsakingas sprendimas Jūsų šeimai.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ informacija