Stabdomi įsibėgėję žirnininkų žirgai?

Įsigaliojus žalinimo programos reikalavimams, į žirnius kiek nedrąsiai žiūrėję ūkininkai pamatė šių augalų naudą. Jie – ne tik sėjomainai puikiai tinkantys dirvos gaivintojai, bet ir solidaus pelno nešėjai. Žirnininkams apetitas kyla bevalgant, mat nuo 2014 m. deklaruojamų žirnių plotų padaugėjo beveik keturis kartus ir jie šiemet žaliavo 154 tūkst. ha plote. Atrodo, lietingąją vasarą gautas derlius žemdirbių entuziazmo nesumažino, o juos dar labiau motyvavo atsivėrusi begalinė Indijos rinka, kurios siūlomos kainos amą atėmė daugeliui augintojų. Vis dėlto pasaulyje užderėjus kaip niekada gausiam žirnių derliui nuogąstaujama, kad Lietuvos žirnių augintojai „atsirėmė į lubas“ ir kol kas dirbamų žirnių plotų plėsti neverta.

Anksčiau pasėjęs nesigailėsi Biržų r. ūkininkaujančiam Viktorui Rinkevičiui žirniai – ne naujiena. Juos žemdirbys augina jau penkiolika metų, o vertindamas šių metų derlių optimizmu netrykšta, anot jo, 3 t/ha – vidutinis derlius. Ūkininko manymu, žirnių derlius šalyje šiemet užderėjo nevienodai ne tik dėl pasipylusio lietaus antrąją vasaros pusę, bet ir dėl įprastinių klimatinių sąlygų. „Lietuva nors ir nedidelė valstybė, tačiau per ilgametę patirtį pastebėjau, kad šiauriniuose kraštuose sėjos ir pjūties pradžia keliomis savaitėmis vėlesnė nei Suvalkijoje ir Dzūkijoje. Dėl šios priežasties ūkininkai, žirnius pradėję kulti liepos antrąją pusę, – išlošė. Mūsiškiai tuo metu dar nebuvo sunokę, tad kūlimo darbus teko pradėti rugpjūčio pradžioje“, – sakė V. Rinkevičius, šiemet auginęs 25 ha žirnių. Pirmą kartą žirnių auginimo ypatumus išbandęs Šakių r. ūkininkas agronomas Jaunius Stonkus, dirbantis šeimos įsteigtame Laimos Stonkuvienės agroservise, šiais metais „nesismulkino“ ir 4 200 ha dirbamame plote žirniams paskyrė 350 ha (pupoms – 300 ha). „Žirnius pradėjome kulti tik rugpjūčio pradžioje, mat liepą jie dar nebuvo subrendę. Iš pradžių byrėjo po 5 t/ha, tačiau įsivyravus lietingiems orams patyrėme nuostolių. Žirniai sugulė, sunkiausiai sekėsi sudoroti paskutinius laukus, iš jų biro tik po 2 t/ha. Tačiau bendras prikultų žirnių vidurkis siekė 4 t/ha“, – pirmąjį išaugintų žirnių derlių reziumavo J. Stonkus. Abu ūkininkai tvirtino, kad, norint kitąmet užauginti dosnų žirnių derlių, svarbu ne tik geros oro sąlygos, bet ir palankus sėjai metas. Žirnius žemdirbiai pataria pasėti kuo anksčiau, t. y. balandžio pradžioje, 5–6 cm gyliu ir atsižvelgiant į veislę laikytis jų auginimo technologijos.

Į derlių kėsinosi lietus ir gervės Nors kuliant žirnius teko gaudyti kiekvieną giedros valandą, V. Rinkevičiaus teigimu, žirnių kokybė nenukentėjo, o parduotas visas derlius – 75 t – buvo I klasės. Tiesa, žirnių drėgnis siekė 18 proc., tačiau juos ūkininkas džiovino nuosavuose elevatoriuose, o vėliau pardavė „Agrokoncerno grūdams“ ir UAB „Agerona“. Ūkininkas žirnių supirkimo kaina nesiskundžia, anot jo, 225–230 Eur/t – pelningas sandoris. Vis dėlto Šiaurės Lietuvoje ūkininkaujantis V. Rinkevičius susirūpinęs, kad žirnių pasėlius negailestingai siaubė gervės. „Šernai ir gervės itin mėgsta žirnius, tačiau gervės padaro nepalyginamai daugiau žalos. Joms praėjus per laukus nelieka nieko“, – į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų paukščių daroma žala piktinosi jis. Tačiau ūkininkas, nors šią vasarą ir patyrė nemažai streso, žirnių neatsižada, o kitąmet planuoja jų plotus padidinti 10–15 proc. Žirnių pamėgtose Suvalkijos lygumose dirbantis J. Stonkus užtikrino, kad šiemet žirniai kur kas kokybiškesni ir pelningesni nei pupos, tad jų žadantis sėti ir kitąmet. Tačiau ar žirniais apsėtų laukų daugės, ar mažės, ūkininkas spręs tik pavasarį atsižvelgęs į orų prognozes.

Išankstinės sutartys – tik vidutiniam derliui Besiremdamas ilgamete ūkininkavimo patirtimi, V. Rinkevičius mintija, kad auginant žirnius tikslinga pasirašinėti išankstinio supirkimo sutartis. „Su kviečiais kiek kitokia situacija. Šiemet jų kokybė prasta, jie sudygo varpose, tad pasirašius išankstinę sutartį ūkininkas atsiduria beviltiškoje situacijoje. O auginant žirnius rizika mažesnė, nes kainų svyravimai ne tokie dideli ir kokybė nenuvilia“, – nuomonę dėstė ūkininkas, žadantis išankstinę žirnių realizacijos sutartį pasirašyti ir kitąmet, tačiau patariantis jos nesirašyti maksimaliam derliui. V. Rinkevičiui pritaria ir J. Stonkus, tačiau ar kitąmet bus tokios pat palankios sąlygos sudarant išankstinius žirnių pardavimo sandorius, ūkininkas prognozuoti nesiryžta. „Sudaryti išankstines žirnių supirkimo sutartis sudėtinga. Niekas nežino, kaip juos pavyks užauginti kitąmet. Jų tikrai pasirašysime, tačiau kokiam kiekiui, kol kas negaliu pasakyti. Pasirašyti sutartį maksimaliam derliui, mano nuomone, – tikra kvailystė, juk vis dėlto neįvykdžius reikalavimų taikomos ir baudos“, – pažymėjo J. Stonkus. Ūkininkas tikisi šiųmetį žirnių derlių parduoti dar iki Naujųjų metų, tačiau sako dar nežinąs, kuriems supirkėjams.

Neužtikrintos vienodos sąlygos konkuruoti V. Rinkevičius nuogąstauja, kad šalies žirnių augintojams konkuruoti su užsienio augintojais neleidžia nevienodos tiesioginės išmokos, kurios Lietuvoje, pasak ūkininko, keletą kartų mažesnės. „Esant tokioms sąlygoms, konkurencija – ne mūsų naudai. Mano nuomone, visi, kurie dalyvauja toje pačioje rinkoje, turėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis. Deja, taip nėra“, – atvirai kalbėjo V. Rinkevičius. Kolegai antrina ir J. Stonkus, pridėdamas, kad kai kuriose ES šalyse žalinimo programa tik rekomenduotina, o mūsų šalyje privaloma. „Mūsų šalies ūkininkų atžvilgiu galima įžvelgti diskriminaciją, nes į mus žiūrima kitaip“, – apgailestavo J. Stonkus.

Rinka perpildyta žirnių? Anot UAB „Agrokoncerno grūdai“ vadovo Karolio Šimo, žirniai – eksporto prekė, o pastaruoju metu žirnių rinka drastiškai pasikeitė. Tam daugiausia įtakos turėjo rinkos kainas diktuojanti didžiausia žirnių „valgytoja“ Indija ir lūkesčius pranokęs derlius pasaulyje. „Šiais metais sulauktas didesnis žirnių derlius, nei tikėtasi. Rusija, Kanada užaugino didžiulį žirnių derlių, todėl jų kiekis pasaulyje perteklinis. Indai yra pagrindiniai žirnių pirkėjai, visos šalys jiems pateikė gausybę pasiūlymų, todėl dabartinė žirnių kaina kone 50 Eur mažesnė nei buvusi prieš pusę metų. Susidarė sudėtinga situacija, mat žirnius realizacijai reikia pirkti pigiai tam, kad galėtume konkuruoti dabartinėmis kainomis. Žiemą kainos galbūt „atsities“, bet derliaus dorojimo laikotarpiu Indija užversta pasiūlymais, todėl žirnių supirkimo kainos nedidelės. Tačiau šiuo atveju esu ramus, mat didžiąją dalį žirnių pardavėme su išankstinėmis sutartimis. Žirnių supirkimo kainos buvo neregėtai aukštos, o šia proga pasinaudoję ūkininkai – išlošė“, – su besikeičiančiomis žirnių rinkos sąlygomis supažindino K. Šimas.

Pasiektos žirnių plotų „lubos“ UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus K. Šimo teigimu, naivu tikėtis, kad ir ateinančiais metais išsilaikys ligšiolinės žirnių kainos. „Žirnių eksportas priklauso ir nuo bendros šalies situacijos, kuri gali labai greitai apsiversti aukštyn kojomis. Pavyzdžiui, pastaruosius dvejus metus Indijoje vyravo sausra, todėl ši prekė buvo paklausi ir mūsų ūkininkai išaugintą derlių pardavė už aukštą kainą. Tačiau tai dar nereiškia, kad ateinančiais metais siūlomos kainos bus tokios pačios“, – tvirtino ekspertas. Pasak jo, kūlimo metu žirnių kaina praktiškai susilygino su buvusia iki pjūties, tad nors žirnius įmanoma parduoti, vis tik dabartinė kaina nėra konkurencinga. K. Šimo manymu, šiais metais pasiektas žirnių plotų maksimumas, todėl ūkininkams toliau dirbamų plotų plėsti nederėtų. „Dėl nepalankios hidrometeorologinės situacijos ūkininkams buvo sunku nuimti derlių, o daliai jų bene pusę jo teko palikti laukuose. Be abejo, pats ūkininkas nuspręs, kiek žirnių sėti, tačiau, mano nuomone, 154 tūkst. ha žirnių – rekordas, ir nemanau, kad šis kiekis Lietuvoje turėtų didėti. Juolab kad iš rinkos akivaizdu, jog žirnių derlius perteklinis.“ Anot pašnekovo, nuspėti, kokia žirnių paklausa bus ateinančiais metais gana sunku, nes neaišku, kokį žirnių derlių išaugins kitos pasaulio šalys. Taip pat žirnių eksporto rinka nėra didelė, o dabartinė situacija Indijoje gana „banguota“, kuri ateityje, tikėtina, stabilizuosis. „Žirnius galima realizuoti ir kitose šalyse, ne tik Indijoje. Taip anksčiau ir darydavome, tačiau anuomet užaugindavome 4–5 kartus mažesnį derlių. Vis dėlto jeigu norime auginti kiekį, kurį turime dabar, savaime aišku, rasti naujų rinkų bus sudėtinga. Galima juos realizuoti mažesnėse rinkose, tačiau žirnių kiekis turėtų sumažėti ir pasaulyje“, – dėstė K. Šimas.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.