Statybos įstatymo pataisomis planuojama automatizuoti procesus ir sutaupyti 1,5 mln. per metus

„Naujomis pataisomis siekiame ženklaus kokybinio pokyčio statybų teisiniame reguliavime. Statybų ir teritorijų planavimo procesai būtų peržiūrėti, besidubliuojantys – sujungti, o dalis automatizuoti ir skaitmeninti. Tai leistų sumažinti administracinę naštą gyventojams ir statybų vystytojams, efektyvinti leidimų išdavimo laiką, išvengti perteklinių procedūrų“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Skaičiuojama, kad siūlomi pakeitimai ūkio subjektams ir gyventojams administracinę naštą sumažintų apie 1,5 mln. eurų per metus. Tuo tarpu savivaldybėms, atsisakius pirminio projekto sprendinių patikrinimo, kasmet būtų sutaupoma apie 3,5 mln. eurų.

Pakeitimais numatyta dar labiau automatizuoti statybą leidžiančio dokumento (SLD) išdavimo procesą, plačiau naudojant statybos informacinę sistemą „Infostatyba“, valstybės registrus ir kitas informacines sistemas. Pateikus pirminius duomenis, dalis informacijos būtų gaunama ir tikrinama automatiškai, todėl mažėtų pakartotinio duomenų teikimo ir techninio patikrinimo poreikis, būtų išvengta žmogiškųjų klaidų. Taip pat siūloma supaprastinti savivaldybės administracijos išduodamų sutikimų, pritarimų ir derinimų kiekį. Kai tokie dokumentai reikalingi SLD gauti, jie galėtų būti išduodami kartu su leidimu.

Numatytos ir papildomos atsakomybės derinantiems subjektams nesilaikant derinimo terminų: atsakomybė būtų taikoma ne fiziniams, o juridiniams asmenims. Jeigu susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų savininkai ir valdytojai per nustatytą terminą nepateiktų išvados dėl techninio darbo projekto sprendinių, sistema automatiškai inicijuotų pranešimą dėl galimos administracinės atsakomybės. Tikslesnės atsakomybės reglamentavimas apimtų ir proceso dalyvių pareigas dėl pateikiamų duomenų, dokumentų bei projektinių sprendinių kokybės.

Siekiant trumpinti prašymų nagrinėjimo procesą, siūloma atsisakyti pirminio projekto sprendinių patikrinimo prieš priimant nagrinėti prašymą išduoti SLD. Šiuo metu toks patikrinimas atliekamas per 3 darbo dienas, o projekto sprendiniai pakartotinai vertinami vėlesniame prašymo nagrinėjimo etape.

Pataisomis taip pat būtų tikslinami atvejai, kai statinys ar jo patalpos, nepakeitus paskirties, galėtų būti naudojami kitai veiklai. Be to, būtų aiškiau reglamentuojama savavališkos statybos įteisinimo tvarka: siekiant ją įteisinti, reikėtų gauti SLD, pašalinti savavališkos statybos padarinius ir pateikti pranešimą apie statybos pradžią.

Numatoma, kad išduotas SLD galiotų 10 metų, jeigu statybos nebūtų pradėtos, o sprendimą neišduoti šio dokumento būtų galima ginčyti ne tik teisme, bet ir Administracinių ginčų komisijoje.

Pakeitimai apima ir teritorijų planavimo bei savivaldybių infrastruktūros plėtros procesus. Savivaldybės įgytų daugiau galimybių pripažinti nebeaktualius detaliuosius planus netekusiais galios, taikyti teisę statyti pagal bendrųjų planų sprendinius ir lanksčiau spręsti dėl leidžiamo užstatymo intensyvumo. Savivaldybių infrastruktūros plėtros srityje būtų tikslinamas sutarčių taikymas, kompensavimo atvejai ir atsakomybių paskirstymas tarp savivaldybių, infrastruktūros valdytojų bei plėtros iniciatorių.

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) būtų suteikti platesni priežiūros įgaliojimai. VTPSI prižiūrėtų statinių projektų tikrinimo ir SLD išdavimo terminų laikymąsi. Taip pat būtų tikrinama, ar išvados dėl techninio darbo projekto sprendinių atitikties prisijungimo sąlygoms išduodamos teisėtai.

Kadangi statant namus didesnė atsakomybė būtų numatyta statytojams ir projektuotojams, siūloma sugriežtinti dabar galiojančias atsakomybes ir jas numatyti už naujas veikas. Pavyzdžiui, numatyti administracinę atsakomybę už statybos darbų organizavimo tvarkos pažeidimus, išvadų dėl techninio darbo projekto sprendinių atitikties prisijungimo sąlygų reikalavimams išdavimo tvarkos pažeidimą ir kita.

AM informacija