Stručius pakeitė mėsiniai galvijai

Nepasiteisinę lūkesčiai

M. Zaleckis su tėvu Gintaru Zaleckiu prieš ketverius metus Gudelių k. įsigijo senas kiaulides, jas rekonstravo ir ketino auginti stručius. Tais pat metais ūkis oficialiai įregistruotas. „Pastatus pritaikėme stručių auginimui, bet susidūrėme su liūdna realybe – žmonės Lietuvoje linkę meluoti. Domėjomės, skambinome į jau seniau stručius auginančius ūkius, teiravomės, ar egzotiški paukščiai yra prisitaikę prie mūsų klimato. Visų ūkių šeimininkai, kaip susitarę, tvirtino, jog viskas su stručių auginimu gerai.

Tačiau darėsi keista, kad vienu metu stručių ūkių buvo labai daug, bet staiga smarkiai sumažėjo dėl neįvardijamų priežasčių. Kilo visokių minčių. Bet ryžomės pabandyti stručius laikyti“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo M. Zaleckis. Ūkininkas užsisakė jaunų stručių šeimų. Ketino pardavinėti ne tik stručių kiaušinius, bet ir paukščių mėsą bei pačius stručiukus. Deja, kaip paaiškėjo, įsigyti stručiai nebuvo jauni, dalis – ir sergantys, tad beveik pusė stručių nugaišo.

„Per maždaug trejus metus įsitikinome, kad mūsų ekologiniame ūkyje stručiai nepasiteisino. Supratome, jog norėdami, kad stručiai išgyventų, turėtume jiems duoti antibiotikų. O tai – prieš mūsų įsitikinimus. Todėl nusprendėme stručių nebeauginti“, – prisipažino ŪP pašnekovas. Praėjusią žiemą nugaišo paskutinė stručių patelė. Ūkyje likę du patinai greičiausiai bus laikomi dėl egzotikos, tačiau ūkininkas teigė stručių auginimo perspektyvų nebematantis.

Pasirinko hailendus

Atsisakęs minties auginti stručius, M. Zaleckis su tėvu pradėjo svarstyti galimybę ūkyje apgyvendinti nedaug priežiūros reikalaujančius, nelepius hailendų veislės mėsinius galvijus. Iš pradžių nusipirko keletą ir po truputį bandą didino. Dabar ūkyje – 50 galvijų, 4–5 bandos. Hailendai – gražūs galvijai, egzotiniai. Pro šalį važiuodami žmonės sustoja pasigrožėti, ateina iš arčiau pasižiūrėti. Pasak ūkininko, mūsų akys įpratusios prie „standartinių“ karvių ar bulių, o hailendai – išskirtinės išvaizdos, ilgaplaukiai, turi įspūdingus ragus.

Hailendų veislės galvijus M. Zaleckis pirko iš skirtingų Lietuvos ūkių, kad būtų išvengta kraujomaišos ir būtų galima sulaukti kokybiškos veislės veršelių. Ūkininkas ieško skirtingų spalvų – rudų, juodų, pilkų – galvijų.

„Mūsų galvijai žiemoja lauke. Jų nereikia laikyti fermoje. Pagal reikalavimus esame jiems įrengę pastogę-pašiūrę, bet hailendai ten užeina labai retai, ir vidun bandos bulius įsileidžia tik savo pagrindinę telyčią ir jos jauniklius. Galvijai nebijo nei šalčio, nei pūgų, nei lietaus, nes yra kilę iš gana atšiaurios Škotijos. Hailendams prisitaikyti prie Lietuvos klimato nėra jokių problemų“, – vardijo ūkininkas.

M. Zaleckis pažymėjo, kad hailendai – labai jaukūs galvijai. Jei reikia juos pervesti iš vienos ganyklos į kitą, užtenka paraginimui duonos kriaukšlio – visa banda ramiai keliauja paskui šeimininką, kaip šuniukai. Ūkininkas pasakojo su vaikais dažnai užeinantis į aptvarą pašerti galvijų, tačiau visuomet saugosi, kad kuris besisukdamas netyčia neužkabintų plačiais, dideliais ragais.

Iki brandos hailendai auga maždaug 2,5–3 metus. Kai tokio amžiaus sulaukia telyčios, į jų bandą jau įleidžiamas bulius. Kaip dar vieną hailendų teigiamą ypatybę M. Zaleckis minėjo gana lengvą veršiavimąsi. Labai retai prireikia žmogaus pagalbos. Dažniausiai šeimininkai jau randa atsivestą jauniklį.

Eksperimentai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.