Ashburn +12,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024
Ashburn +12,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024

Studijų krepšelis ar terba?

2014/02/13


Aukštojo mokslo reforma užkirto kaimo vaikui kelią į miškininkystės mokslus

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ „ŪP“ korespondentė

„Esame aukštojo mokslo reformos auka“, – teigia Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius, apgailestaudamas, kad absoliuti dauguma būsimųjų miškininkų šioje aukštojoje mokykloje rengiami privačiomis lėšomis. Antai iš keturiasdešimt devynių šios specialybės ketvirtakursių tik devyni nemoka už mokslą – tik tiek pateko į valstybės finansuojamas vietas, kitaip tariant, tik tiek studijų krepšelių 2010 m. universitetas gavo miškininkams rengti. Kitais metais – 2011-aisiais – tam gautas tik vienas studijų krepšelis. Taigi beveik visi trečio kurso būsimi miškininkai už studijas moka patys.

Būsimieji miškininkai, nelygu kuriame yra kurse, per metus už studijas moka po 5 tūkst. 200 litų arba 5 tūkst. 600 litų.  „Švietimo ir mokslo ministerija nustatė didesnį mokestį už miškininkystės studijas – 7 tūkst. 800 litų, tačiau jį sumažinome dėstytojų algų bei kitų universiteto poreikių sąskaita, atsižvelgdami į tai, kad kaimų, miestelių vaikams – o tokie dauguma mūsų studentų – nepakeliama našta mokėti už mokslą“, – tęsia prof. dr. E. Bartkevičius pabrėždamas, jog nė vienoje Europos šalyje, išskyrus Lietuvą, specialistai valstybinių miškų sektoriui nerengiami už privačias lėšas.   studiju krepselisTarnaus valstybės miškams - ne privatiems Kad Lietuvos miškai pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje, – didžiulis šios srities specialistų miškininkų nuopelnas. Kad situacija nesikeistų – kad ir ateityje mūsų miškai būtų pavyzdingai tvarkomi, puoselėjami, – vyresniajai miškininkų kartai auginama naujoji pamaina. Tačiau kodėl ji už studijas ASU turi mokėti, juk dirbs valstybiniuose miškuose, nesupranta prof. dr. E. Bartkevičius. Pasak mokslininko, ruošti miškininkus, kaip, beje, ir žemės ūkio specialistus – agronomus,  veterinarus ir t. t. – turėtų būti tikslinis užsakymas: valstybė numato, kiek per vienus ar kitus mokslo metus paruoština šių specialistų, ir finansuoja jų studijas. Ilgą laiką panašiai ir buvo – ligi lemtingosios 2009 metų aukštojo mokslo reformos. Į tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto (dabar ASU) miškininkystės nuolatines (dienines) bakalauro nemokamas studijas 2000 m. ir 2001 m. buvo priimta po 50 jaunuolių. Į mokamas studijas tąkart priimta atitinkamai 15 ir 11 jaunuolių – nubyrėjimui, pasak prof. dr. E. Bartkevičiaus. Į šias studijas 2002-2007 metais buvo priimta į valstybės finansuojamas vietas po 60-63 jaunuolius. Pusė iš jų, priklausomai nuo mokymosi rezultatų, už studijas mokėjo po 520 litų per semestrą.

Biomedicinos „dėžutėje“ - medikai ir miškininkai Skaisti saulė fakultete nušvito 2008-aisiais, kai visi 56 tais metais priimtieji į dienines miškininkystės studijas neturėjo už jas mokėti. Bet kitąmet šią saulę užtemdė labai niūrūs debesys: 2009 m. tik keturiems ASU būsimiesiems miškininkams pirmakursiams iš septyniasdešimt penkių nusišypsojo laimė nemokėti už mokslą – tik keturi pateko į valstybės finansuojamą vietą, o septyniasdešimt vienas – į mokamą vietą. Tai 2009 m. balandžio 30 d. LR Prezidento Valdo Adamkaus pasirašyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 vykdymo pasekmė. Įstatymas skelbė, jog visos studijų programos dalijamos į šešias sritis, pagal jas vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas. Miškininkystė pateko į biomedicinos studijų sritį kartu su medicina, odontologija, farmacija, biologija, ekologija ir aplinkotyra, slauga, agronomija, gyvulininkystės technologija, visuomenės sveikata, biofizika, veterinarine medicina, žemės ūkiu. Tai reiškė, jog visiems, stojantiesiems į biomedicinos „dėžutės“ studijų programą, – vienas konkursas. Taigi ir vienas konkursas patekti į valstybės finansuojamas vietas. „Stojančiajam į miškininkystę reikėjo konkuruoti su stojančiuoju į mediciną ar odontologiją, bet į pastarąsias dvi studijas juk stoja turintieji didesnius konkursinius balus  – kurie bendrojo lavinimo mokykloje mokėsi dešimtukais devintukais, – sako prof. dr. E. Bartkevičius. – Visame pasaulyje į miškininkystę, su žemės ūkiu susijusias specialybes nestojama su tokiais aukštais konkursiniais balais kaip į mediciną.“ Kad patektų į valstybės finansuojamą studijų vietą 2009 m. panašų konkursinių balų skaičių privalėjo turėti stojantieji ir į miškininkystės, ir į medicinos studijas. Taigi ir nemokamai galėjo studijuoti daugiau būsimųjų medikų negu miškininkų. Mat į mediciną tradiciškai stoja abiturientai su puikiais bendrojo lavinimo atestato pažymiais.

Absoliuti dauguma už studijas moka Pasak prof. dr. E. Bartkevičiaus, valdžios vyrai, išvydę reformos pasekmes – kad studijų krepšelius pasiglemžia tos aukštosios mokyklos, į kurias stojama su didesniais konkursiniais balais, 2010 m. metais padėtį bandė taisyti. Švietimo ir mokslo ministerija, dalindama studijų krepšelius, taigi skirstydama valstybės finansuojamas studijų vietas, biomedicinos mokslų studijų sritį padalijo į tris grupes: 1) medicina ir sveikata, 2) gyvybės mokslai, 3) žemės ūkis ir veterinarija. Studijų krepšeliai gyvybės mokslų, žemės ūkio ir veterinarijos studijų programoms buvo skiriami bendrai. Taigi būsimiems miškininkams reikėjo konkuruoti su būsimais biologais, genetikais, veterinarinės medicinos specialistais ir kitais. 2013 metais išskirtai žemės ūkio, miškininkystės ir maisto studijų krypčių grupei duota 100 valstybės finansuojamų vietų. Teisę ASU nemokamai studijuoti miškininkystę gavo: 2010 m. – devyni, 2011 m. – trys, 2012 m. – du, 2013 m. – aštuoniolika pirmakursių. Minimais metais į mokamas miškininkystės studijas įstojo po pusšimtį jaunuolių.

ASU absolventai miškininkai įsidarbina Prof. dr. E. Bartkevičius pabrėžia, jog absoliuti dauguma pasiryžusiųjų ASU studijuoti miškininkystę jaunuolių – motyvuoti: mišką mylintys ir jame dirbti trokštantys gamtos vaikai, pašaukti šiam darbui, tad dažnas iš jų pildydamas prašymą stoti į universitetinę aukštąją mokyklą, pirmuoju numeriu nurodo miškininkystę. Ne vieno tėvas ar senelis – miškininkas. Užtai labai gaila, kad tokiems jaunuoliams aukštojo mokslo reforma užkerta gauti studijų krepšelį – valstybės finansuojamą studijų vietą. „Ne vienas abiturientas, kuris stojo į mūsų universitetą norėdamas tapti miškininku, nusivylė sužinojęs, jog teks už mokslą mokėti, ir nuėjo šios specialybės siekti į kolegiją“, – sako ASU Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, pridurdamas, jog darbo vietų kolegijos absolventams miškininkams nėra tiek daug. ASU miškininkystės studijų programos absolventai nesusiduria su tokia problema: dauguma įsidarbina dar būdami studentais. „Mūsų universitete miškininkystės studijos todėl ir populiarios, kad jas baigus – garantuotas darbas pagal specialybę urėdijose ar kitame su miškais susijusiame sektoriuje! Skaudu matyti studentų miškininkų ar jų tėvų akis, kai jie teigia neišgalintys daugiau mokėti už studijas. Ne vienas studentas dėlto priverstas jas mesti“, – sako prof. dr. E. Bartkevičius, vildamasis, kad Aplinkos ministerija – jai pavaldūs valstybiniai miškai – paseks Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pavyzdžiu: – ŽŪM, neapsikentusi, kad dėl reformos mažai jaunuolių renkasi žemdirbiškas universitetines studijas – nes negauna studijų krepšelio, – nusprendė finansuoti tikslines studijų vietas.“

Aplinkos ministras norėtų, bet negali  Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, ar jo vadovaujama ministerija neketina pasekti ŽŪM pavyzdžiu ir ar nereformuotina studijų ir mokslo reforma, užkirtusi kelią kaimų ir miestelių vaikams tapti miškininkais, atsakė: „Miškininkystės specialistus su aukštuoju išsilavinimu Lietuvoje ruošia dvi aukštosios mokyklos – ASU ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Šias aukštąsias mokyklas kasmet baigia apie 200 specialistų su aukštuoju universitetiniu ir neuniversitetiniu miškininkystės išsilavinimu. Todėl specialistų miškininkų stygiaus darbo rinka nejaučia. Priešingai: ir valstybiniame, ir privačiame miškų ūkio sektoriuje jaunų miškininkystės specialistų įsidarbinimo galimybės ribotos, dėl ko dalis jų įsidarbinti pagal specialybę negali. Vertinant situaciją ASU tenka tik apgailestauti, kad  miškininkystės studijoms sunku išlaikyti konkurenciją dėl finansavimo krepšelių su biomedicinos mokslų srities studijomis kituose universitetuose. Aplinkos ministerija iš esmės pritaria, kad galėtų būti svarstomas valstybės finansuojamų vietų skaičiaus studentų priėmimui į miškų ūkio plėtrai svarbias universitetinių studijų programas nustatymas, tam atitinkamai skiriant nustatytą krepšelių skaičių, tačiau pati ministerija skirti tikslinį finansavimą miškininkystės studijoms Aleksandro Stulginskio universitete iš savo biudžeto asignavimų negali. Taip pat manome, kad šis klausimas turėtų būti svarstomas bendrame aukštojo mokslo finansavimo sistemos kontekste.“

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/02/27

Žemės ūkio ministrai sutarė dėl atsako į krizinę padėtį žemės ūkyje

Atsižvelgdami į tebesitęsiančius ūkininkų protestus ir remdamiesi pirmininkaujančios Belgijos informacija bei Europos Komisijos parengtu neoficialiu dokumentu dėl reikalavimų supaprastinimo, Europos žemės ūkio ministrai vasario 26 d. Taryboje...
2024/02/27

Elektros kaina biržoje artėja prie mažiausios praėjusių metų kainos

Vidutinė elektros energijos kaina vasario 1–27 d. siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Biržoje „Nord Pool“ vidutinė elektros kaina &sc...
2024/02/27

Tarptautinės operacijos metu sulaikyti asmenys, neteisėtai per Lietuvoje veikusią finansų įstaigą legalizavę daugiau kaip 2 mlrd. eurų

Šiandien Lietuvos, Latvijos ir Italijos teisminės ir teisėsaugos institucijos tarptautinės operacijos metu sulaikė du asmenis, įtariamus neteisėtu lėšų legalizavimu per anksčiau Lietuvoje veikusią finansų įstaigą. Įtariama, kad nuo 2...
2024/02/27

APVA: 12 mln. eurų saulės elektrinėms išdalinta per pusantros valandos

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį pradėjus priimti paraiškas paramai gyventojų saulės elektrinėms įsirengti, tam skirta 12 mln. eurų suma išdalinta per pusantros valandos, sako APVA atstovė Eglė Pliuskuvienė.
2024/02/27

Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta 13 tūkstančių berniukų

Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina pradėti skiepyti 11 metų sulaukę berniukai. Per pirmuosius vakcinacijos metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis n...
2024/02/27

Smulkiajam verslui apie atsiskaitymų priėmimo negrynaisiais pinigais galimybes

Vartotojų galimybės pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą gerėja, tačiau dalis gyventojų vis dar susiduria su situacijomis, kai prekybos vietoje negali atsiskaityti norimu būdu. Verslo atstovai svarsto, koks būdas priimti atsiskaitymus jiem...
2024/02/27

2 iš 10 lietuvių mokėtų gynybos mokestį, trečdalis – prieš daugiau lėšų krašto apsaugai

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo BNS užsakymu „Vilmor...
2024/02/27

Ūkio vystymo strategijų daug. Kur link sukti?

(VDU ŽŪA langas) Žemės ūkis yra sudėtingesnis nei daugelis kitų verslų, su kuriais paprastai lyginamas. Tai sąlygoja betarpiškas žemės ūkio sąryšis su gamta. Moksliniuose darbuose ir politiniuose dokumentuose bei sprendimuose pažymim...
2024/02/27

EP pritarė planui atkurti 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų

Antradienį, vasario 27 d., Europos Parlamento (EP) nariai patvirtino gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas.