Su savivaldybėmis aptarti aktualūs valstybinės žemės valdymo klausimai

Seminarą vedusi NŽT Žemės patikėtinių valstybinės priežiūros skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Kmieliauskė pristatė praktinius pavyzdžius ir rekomendacijas, kaip savivaldybėms išvengti pasikartojančių pažeidimų, tinkamai taikyti teisės aktų reikalavimus ir užtikrinti atsakingą valstybinės žemės valdymą.

Svarbu užkirsti kelią mažareikšmių pažeidimų pasikartojimui

Viena pagrindinių seminaro temų – mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai, kuriuos NŽT nustato vertindama savivaldybių parengtus valstybinės žemės sandorių projektus ir atlikdama planinę ir neplaninę valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę.

Jeigu valstybinės žemės sandorio projekte nustatomi tik mažareikšmiai trūkumai, NŽT pateikia teigiamą išvadą, tačiau joje nurodo pastebėtus neatitikimus. Todėl savivaldybėms svarbu į šias pastabas atsižvelgti ne tik sudarant konkretų sandorį, bet ir rengiant kitus sandorius, kad tos pačios klaidos nesikartotų.

Dažniausiai NŽT pastebimi trūkumai yra susiję su savivaldybių neaiškiai apibrėžtomis žemės sklypo naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo galimybėmis, statybos ar statinių rekonstravimo valstybinės žemės sklype galimybėmis, taip pat nepakankamai pagrindžiamas išnuomojamo žemės sklypo dydis, neišsamiai nurodomos nuomos sutarties pratęsimo ar subnuomos sąlygos.

Panaudos sutarčių kontrolė yra savivaldybių atsakomybė

Kitas svarbus seminaro akcentas buvo valstybinės žemės panaudos sutarčių vykdymo kontrolė. NŽT priminė, kad savivaldybių atsakomybė nesibaigia sudarius sutartį. Jos taip pat privalo prižiūrėti, ar panaudos gavėjai laikosi nustatytų sąlygų.

Ypatingas dėmesys skirtas atvejams, kai panaudos gavėjai, neatlygintinai gavę valstybinės žemės sklypus statiniams eksploatuoti, šiuos statinius ar jų dalis išnuomoja komercinei veiklai. Tokiose situacijose kyla rizika, kad valstybinė žemė faktiškai naudojama komerciniais tikslais, tačiau už ją nemokamas žemės nuomos mokestis.

Siekiant išvengti tokių atvejų, savivaldybės raginamos reguliariai tikrinti, kaip laikomasi panaudos sutarčių sąlygų, o nustačius pažeidimus, imtis teisės aktuose numatytų priemonių, prireikus inicijuoti sutarties nutraukimą.

Aptarti naujausi teisės aktų pakeitimai, susiję su žemės sklypų dalių išskyrimu

Savivaldybių atstovams pristatyti nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioję kai kurie Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos pakeitimai.

Daugiausia dėmesio skirta žemės sklypų dalių nustatymui, kai viename sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai. Aptarti atvejai, kuriais žemės sklypo dalių planas nerengiamas, akcentuota, kaip tinkamai informuoti suinteresuotus asmenis prieš tvirtinant žemės sklypo dalių planą, paminėti svarbiausi aspektai valstybinės žemės patikėtiniui priimant sprendimą patvirtinti arba nepatvirtinti tokį planą.

Taip pat nagrinėti sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimo klausimai. NŽT atkreipė dėmesį, kad prieš priimant sprendimą būtina įsitikinti, jog pateikti visi reikalingi dokumentai ir institucijų suderinimai. Tai ypač aktualu, kai valstybinė žemė patenka į saugomas teritorijas, kultūros paveldo objektų teritorijas ar jų apsaugos zonas.

Kalbant apie sandorių sudarymo procesų efektyvumą ir skaidrumą savivaldybės paragintos aktyviau naudotis Žemės informacine sistema (ŽIS). Naudojantis ŽIS galima operatyviau parengti tiek sandorių projektus, tiek išvadas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams, stebėti prašymų nagrinėjimo eigą.

Savivaldybės NŽT archyvinius dokumentus gali gauti greičiau

Seminare taip pat pristatyta savivaldybėms skirta supaprastinta NŽT archyvinių dokumentų kopijų gavimo tvarka. NŽT Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Kristina Lapkė paaiškino, kad savivaldybių darbuotojai reikalingų dokumentų kopijas gali užsisakyti internetu, užpildydami elektroninę paraišką. Vieną kartą pateikus konfidencialumo pasižadėjimą ir gavus prieigą, dėl kiekvieno dokumento nebereikia rengti atskiro oficialaus rašto. Taip dokumentų kopijos savivaldybėms pateikiamos gerokai greičiau, paprastai per 2–5 darbo dienas.

NŽT priežiūra skirta skaidriam valstybinės žemės valdymui

Seminare aptarti klausimai yra svarbi NŽT vykdomos valstybinės žemės patikėtinių priežiūros dalis. Nuo 2024 m. savivaldybės, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis miestuose ir miesteliuose, turi teisę sudaryti šiose teritorijose esančios valstybinės žemės nuomos ir panaudos sandorius. Tačiau tam tikrais teisės aktuose numatytais atvejais, pavyzdžiui, kai sandoriai susiję su saugomomis teritorijomis, apleistais statiniais ar didesnės vertės ir ploto žeme, būtina gauti NŽT išvadą dėl sandorio projekto atitikties teisės aktams.

Nustačiusi trūkumų, dėl kurių sandorio projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, NŽT pateikia neigiamą išvadą, o projektas turi būti taisomas. Tarnyba išvadas savivaldybėms pateikia operatyviai – vidutiniškai per septynias darbo dienas.

Tokios priežiūros svarbą patvirtina ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikta korupcijos rizikos analizė. 2026 m. rugpjūtį STT pateikė rekomendacijas stiprinti valstybinės žemės valdymo kontrolės mechanizmus ir mažinti nepagrįstų sprendimų riziką.

Todėl NŽT veikla neapsiriboja sandorių projektų vertinimu ir patikrinimais. Tarnyba nuolat konsultuoja savivaldybes, teikia metodinę pagalbą ir atlieka kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų valstybinės žemės sandorių sudarymo ir administracinių sprendimų priėmimo procese.

NŽT ir savivaldybių bendradarbiavimas taps dar svarbesnis nuo 2027 m. sausio 1 d., kai savivaldybės perims valstybinės žemės administravimą ir kaimo vietovėse. Plečiantis jų atsakomybei, NŽT priežiūra ir praktinė pagalba padės užtikrinti, kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami teisėtai, skaidriai ir atsižvelgiant į viešąjį interesą.

NŽT informacija