Ashburn +12,0 °C Rūkas
Pirmadienis, 4 Grd 2023
Ashburn +12,0 °C Rūkas
Pirmadienis, 4 Grd 2023

Su veislininkystės įmonėmis – įklimpo

2019/07/01

Žemės ūkio ministerija įklimpo su veislininkystės įmonėmis, įtrauktomis į numatytų privatizuoti objektų sąrašą. Verslo ir politiniai interesai susimezgė į sunkiai išnarpliojamą mazgą. Kaip paaiškėjo šią savaitę, aiškumo dėl AB „Kiaulių veislininkystė“, UAB „Šilutės veislininkystė“ ir UAB „Panevėžio veislininkystė“ nebus dar ilgai – iki pat gruodžio. Paslaugas gyvulių augintojams teikiančias įmones užsitęsusi nežinios būsena varo į neviltį.

Vyriausybė nutarė nebelaukti

Kelis kartus Vyriausybėje klausimas dėl privatizuoti numatytų valstybės valdomų įmonių paketo buvo atidėliojamas. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys birželio 5 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje išsakė prašymą dar palūkėti, nes dėl veislininkystės įmonių likimo dar nėra apsisprendęs Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK).

Vis dėlto privatizuotinų objektų sąrašo tvirtinimo Vyriausybė nebenorėjo atidėlioti ir vilkinti proceso dėl trijų įmonių. Privatizuojamų objektų sąrašą, kuriame 54 valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių akcijų paketai, Vyriausybės nutarimu norėta pakoreguoti: įtraukti keturis naujus objektus, tarp jų tris veislininkystės įmones, o dešimt įmonių, kurios jau parduotos ar likviduotos, iš šio sąrašo išbraukti.

Nulėmė Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio paraginimas. Žemės ūkio ministras sutiko, kad tvirtinamame privatizavimo objektų sąraše būtų palikta AB „Kiaulių veislininkystė“. Pasirodo, dėl jos perdavimo specialiųjų sąlygų su Turto banku suderėta, o dėl dviejų kitų įmonių – dar ne.

Tačiau kaip paaiškėjo šią savaitę, tai toli gražu ne istorijos pabaiga.

Iš trijų išskyrė vieną

Tai buvo vienas pirmųjų klausimų, kuris šią savaitę nuskambėjo KRK grįžus prie veislininkystės įmonių likimo svarstymo: kodėl buvo išskirta viena įmonė?

Vėl prisiminta, kad apie tai daug diskutuota su žemdirbių asociacijomis, kad buvo pasiūlytas kitas teisinis sprendimas – parengtas Valstybės valdomų veislininkystės bendrovių privatizavimo įstatymo projektas. Žemdirbių asociacijos pritarė nuostatai įmones privatizuoti, lengvatines sąlygas sudarant paslaugų gavėjams. Tačiau tokia perspektyva Vyriausybės buvo atmesta, nes taip būtų išskirta viena rinkos dalyvių grupė.

Kaip tvirtino žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas ir Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė, lemiamas veiksnys dėl „Kiaulių veislininkystės“ – bendrovės veiklos nuostoliai. Praėjusių metų veiklą ženklina 154 tūkst. Eur nuostolis. Jis auga toliau, kvepia bankrotu.

Prabilta apie tai, kad nuostolis auga, nes kiaulių augintojai nenori primokėti už produktyvumo kontrolės paslaugą 30 proc. (valstybė kompensuoja 70 proc.). Už savo klientus sumoka pati įmonė, kuri daro viską, kad juos išlaikytų. Šiuo metu tai šeši ūkiai. Peršasi išvada, kad produktyvumo kontrolės paslauga jiems nepatraukli, nereikalinga. V. Žoštautienė neslėpė, kad „Kiaulių veislininkystėje“ taikomas kuiliukų vertinimo pagal penėjimosi savybes metodas jau senstelėjęs, yra modernesnių.

Tačiau Seimo komiteto akyse dėl esamos situacijos yra kalčiausias ne kas kitas, o pati ministerija, nes nemoka verslauti, nekontroliavo, nesidomėjo, neanalizavo situacijos ir pan. „Kiaulių veislininkystė“ galbūt būtų sėkmingai veikusi ne su trisdešimčia žmonių, o daug mažesne samdomų žmonių komanda. Tai milžiniškas asfaltuotas plotas su geros kokybės pastatais, moderniu skerdimo cechu.

Atiduoti privatizavimui – lengviausias kelias, tačiau ar jis geriausias? Apstu blogųjų pavyzdžių, kurie verčia nuogąstauti, kad privatizavimas yra tolygus sunaikinimui.

O kas toliau?

Turto bankui perduota įmonė pagal veikiančius įstatymus mažiausiai penkerius metus privalo tęsti įprastą veiklą. Stebima, kad ji būtų pelninga. Jeigu augintojų asociacijos selekcinėje programoje numatys vertinti kuiliukus pagal penėjimosi savybes, šią paslaugą ir toliau sėkmingai galės gauti AB „Kiaulių veislininkystė“.

Pasak ŽŪM atstovų, šios įmonės privatizavimas nekelia grėsmės Lietuvos baltųjų veislei išlikti. Yra veislynai; veislei apsaugą suteikia Lietuvos genetinių išteklių išsaugojimo programa. O produktyvumo kontrolės paslaugas esą galima gauti iš kitų paslaugos teikėjų. Išties Lietuvoje jų nėra, didieji kiaulininkystės kompleksai atsiveža jau įvertintą veislinę medžiagą.

Šiandien visiems akivaizdu, kad su tokių įmonių privatizavimu gerokai pavėluota. Kitos posovietinės šalys, kurios vienu metu reorganizavo visą valdysenos sistemą, privatizuodamos veislininkystės įmones, pirmenybę suteikė žemdirbiams ir dabar vargo nemato.

Žemės ūkio rūmai jau seniai pasisakė už tai, kad ŽŪM atsisakytų jai nebūdingų funkcijų. Tačiau šiandien žemdirbių savivaldos organizacijų nuomonės – priešingos. ŽŪR nemato prasmės mėginti reanimuoti numirėlį.

„Viešas akcijų pardavimas, viešas aukcionas ar viešas konkursas nėra tinkama pardavimo forma, nes nusako nugalėtojus, kurie viešai pažada sumokėti didžiausią kainą, nekreipdami dėmesio į žemdirbių siekius“, – su privatizavimo formule nesutinka Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Petras Puskunigis, įsitikinęs, kad šis žingsnis kertasi su šios Vyriausybės gyvulininkystės sektoriaus programos tikslais.

Pasak jo, penkerius ar dešimt metų išlaikyti tą pačią veiklą nėra pakankamas terminas, nes jam pasibaigus naujasis savininkas gali keisti veiklą ar jos vykdymo sąlygas, bankrutuoti, likviduoti įmonę. Taryba Vyriausybei pasiūlė svarstyti koncesijos kelią, privačiam subjektui suteikti teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir teikti viešąsias paslaugas ar kitas valstybės funkcijas. Tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas.

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas veislininkystės įmonėms mato perspektyvų. „Įspūdis toks, kad mirusiam arkliui nenorima įpūsti dvasios“, – prasitarė, tačiau dvejoja ir dėl to, ar nebus padaryta klaida įmones atiduodant į aukcioną.

Išvada kiek netikėta. Žemės ūkio ministerijai Seimo komitetas pasiūlė sulaikyti visų trijų veislininkystės įmonių privatizavimą iki gruodžio mėnesio. Per tą laiką ministerija turėtų atlikti tam tikrus namų darbus ir išsiaiškinti, kodėl ūkiai nesusimoka už paslaugą, koks įmonių veiklos modelis galėtų būti pelningas.

Vyriausybės nutarimu AB „Kiaulių veislininkystė“ įtraukta į privatizavimo objektų sąrašą, tačiau KRK rekomendavo procesą stabdyti.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/12/03

Pagerbiant genijaus atminimą keliama idėja Senąją Varėną pervadinti Čiurlionio Varėna

Pagerbiant vieno iškiliausių Lietuvos dailininkų ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą svarstoma Senąją Varėną pervadinti Čiurlionio Varėna.
2023/12/03

Šiltnamių rinkai žadama šviesi ateitis, bet technologijos pasirinkimas – jau galvosūkis

Ūkininkavimas versliniuose šiltnamiuose daugelyje šalių atneša milijonines pajamas. Ekspertų prognozėmis, toks daržovių ir uogų auginimo būdas ateityje tik augs, todėl tiek valstybiniu, tiek verslo lygiu daug investuojama į na...
2023/12/03

Rudajai stichijai vis tiek, tai saugomos teritorijos ar ūkiniai miškai

Stichinė nelaimė miškuose, sukelta žievėgraužio tipografo, vaizdingai dar vadinama ruduoju gaisru, rudąja stichija. Ji pražudė jau apie 3500 ha medynų. Rudajai stichijai vis tiek, tai saugomos teritorijos ar ūkiniai miškai.
2023/12/03

Duokite psichikos ligoniams advokatą!

„Tai itin sudėtinga tema. Kiekvienu atveju tenka individualiai spręsti mįslę, kaip laviruoti“, – įsitikinęs Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius, kalbėdamas, kaip padėti namuose prižiūrim...
2023/12/03

Galima veikti inovatyviai ir efektyviai, vienas sprendimų – sėtiniai žolynai

Esamoje geopolitinėje situacijoje sunkiai prognozuojamos grūdų supirkimo kainos, augantys energetikos kaštai, dažnėjantys ekstremalūs gamtos reiškiniai, griežtinami aplinkosaugos reikalavimai – šiandienos realijos, skati...
2023/12/03

Kada reikalingas augalo pasas?

Augalo pasas yra reikalingas tiekiant rinkai savo užaugintą augalinę produkciją mažmenine prekyba užsiimantiems ūkio subjektams, taip pat savo užaugintą augalinę produkciją tiekiant rinkai galutiniam vartotojui.
2023/12/03

Seime priregistruota naujų pasiūlymų 2024-ųjų biudžetui už milijardą eurų

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų biudžeto projektą, parlamentarai vėl pateikė šūsnį siūlymų papildomai finansuoti kai kurias sritis.
2023/12/03

Kraujažolinio grublio pokštai – atsitiktinumas ar klimato kaitos pasekmė?

Pastaraisiais metais vis dažniau pavasarines daržoves atakuojantys juodi, kuproti „kirminai“ verčia nerimauti daržininkus, ypač tuos, kurie daržoves augina mažuose sklypuose ir nenaudodami insekticidų. Tai kraujažolinio grublio (Galeru...
2023/12/03

Priminimas poledinės žūklės mėgėjams: nerizikuokite

Atšalus orams ir žvejams jau ruošiantis žvejoti ant užšalusių vandens tvenkinių, aplinkosaugininkai primena, kad Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti smaigus...