Ashburn +22,7 °C Nedidelis lietus
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +22,7 °C Nedidelis lietus
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024

Subsidijos skiriamos ne žemdirbiui, o vartotojui

2021/09/23


Pasaulyje pasigirdo siūlymų peržiūrėti žemdirbiams skiriamų subsidijų tikslingumą, esą jos daro žalą ne tik aplinkai, bet ir socialinei kaimiškų regionų struktūrai.

Situaciją „Ūkininko patarėjui“ komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida MICEIKIENĖ:

Turi persvarstyti programas

„Trys Jungtinių Tautų (JT) agentūros ragina peržiūrėti, ar tikslingai naudojamos aplinkai kenkiančios žemės ūkio subsidijos. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinio direktoriaus Qu Dongyu teigimu, maždaug 500 mlrd. JAV dolerių vertės žemės ūkio subsidijos, kurias kasmet dalija vyriausybės, turi būti perorientuotos, nes daro žalą aplinkai, taip pat socialinę žalą. JT agentūrų paskelbta ataskaita yra perspėjimas vyriausybėms, kad jos turi persvarstyti savo paramos žemės ūkiui programas. FAO, JT aplinkos programos ir JT vystymo programos ataskaitoje rašoma, kad parama žemės ūkio produktų gamintojams pasaulyje siekia 540 mlrd. JAV dolerių per metus, 87 proc. tos pagalbos, arba 470 mlrd. JAV dolerių, „iškraipo kainas ir yra kenksminga aplinkos bei socialiniu požiūriu“.

„Parama žemės ūkiui neduoda norimų rezultatų tvarumo ir žmonių sveikatos požiūriu, tačiau jos perorientavimas gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles“, – rašoma ataskaitoje. Didelė dalis šių subsidijų – apie 294 mlrd. JAV dolerių per metus – teikiamos kaip kainų paskatos, kurias užtikrina importo muitai ir eksporto subsidijos. Ūkininkai taip pat gauna 245 mlrd. JAV dolerių vertės fiskalinių subsidijų, kurios gali turėti „neigiamų pasekmių aplinkai“, jeigu yra susijusios su konkretaus produkto gamyba. Ši pagalba gali skatinti nesaikingą agrochemikalų ir gamtos turtų naudojimą, taip pat vienos rūšies kultūrų auginimą.

Kiekvienas reikalavimas – papildomos išlaidos

Lietuvoje iki šiol nebuvo mokslininkų tyrimų, kurie vertintų ir pasakytų, kuri subsidija žalinga aplinkai. Viena VDU ŽŪA doktorantė rašo disertaciją, kurios pagrindinė mintis – kaip sukurti metodiką, pagal kurią būtų galima įvertinti aplinkai žalingas subsidijas. Visi tie tyrimai, kurie buvo atlikti užsienyje ir Lietuvoje, subsidijas vertino tik labai bendrais principais arba apsiribojo ekonominiu, bet ne aplinkosauginiu aspektu. Mano nuomone, dėl žalos aplinkai turėtų būti pertvarkomi subsidijavimo tvarkos principai. Reikia nepamiršti vieno: jeigu norime žalinti Europą, jeigu norime įgyvendinti žaliojo kurso reikalavimus, turime žinoti, kad su kiekvienais reikalavimais žemės ūkiui ateina ir papildomos išlaidos žemdirbiams. Tai reiškia, kad subsidijos turi likti, tik reikia labai gerai įvertinti, kurios iš jų skatina žemės ūkio gyvybingumą, konkurencingumą ir kartu nekenkia arba mažai kenkia aplinkai. Šitoje vietoje reikalingas labai kompleksinis vertinimas ekonominiu, aplinkosauginiu ir netgi socialiniu aspektu. Per artimiausią dešimtmetį sparčiau didės parama sveikiems, ekologiškiems produktams gaminti, o mažės iškastiniams gamtiniams ištekliams. Pasakyti, kurios subsidijos šiandien žalingos gamtai (ne ištekliai, o subsidijos), sudėtinga. Subsidijas reikia vertinti pagal tai, kurios žemės ūkio sektoriui padeda ir kurios kenkia.

Subsidijos skirtos kompensuoti

Dėl klimato kaitos, aplinkos taršos kažkodėl visi mato žemės ūkį. Žemės ūkis yra trečias pagal taršą sektorius. Pirmiausia turime susitvarkyti su taršiu transportu, taršia energetika ir tik tada kalbėti apie žemės ūkį. Kitas dalykas – pasaulyje trūksta maisto produktų. Ar tai reiškia, kad valgysime dirbtinę mėsą? Bet kokiu atveju gyvulininkystė šalyje turi būti skatinama, tik turi būti subsidijuojamos aplinkai draugiškos technologijos, biodujų gamyba, kad į aplinką gyvulininkystės ūkiai išmestų kuo mažiau taršiausių emisijų. Manau, kad ilgėjant gyvenimo trukmei pasaulyje ir gerėjant gyvenimo kokybei normalias pajamas turintys gyventojai tikrai nevalgys dirbtinės mėsos ir negers dirbtinio pieno. Visais atvejais mes, kaip žemės ūkio šalis, tikrai netapsime pirmaujančia pasaulyje lazerių gamintoja. Mes turime skatinti gyvulininkystę, nes tai nėra pati taršiausia Lietuvoje, juolab šalyje mažėja gyvulininkystės ūkių. Mes negalime sakyti, kad reikia mažinti gyvulininkystės ir augalininkystės apimtis, bet žemdirbius paskatinti naudoti (ir subsidijuoti, nes tam yra reikalavimai) jų naujas gamybos technologijas. O subsidijos iš principo yra skirtos ne žemdirbių pelnui (kaip netinkamai informuojama visuomenė), o visos subsidijos, kad ir kokios jos būtų, skirtos arba papildomoms išlaidoms, arba negautoms pajamoms kompensuoti, nes gamintojui keliami tam tikri papildomi reikalavimai. Subsidijos yra skirtos galutiniam vartotojui, kad galėtume valgyti pigesnį ir sveikesnį maistą. Kai šitai visuomenė supras, nesakys, kad žemės ūkis yra kenkėjas, o žemdirbiai – lobstantieji iš subsidijų.“

Parengė ŪP korespondentas

Justinas ADOMAITIS

2021-09-23

          Astrida Miceikienė, FAO, subsidijos, dirbtinė mėsa
Dalintis
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

Aplinkos ministerija nori paskatinti jaunimą rinktis karjerą miškininkystės sektoriuje: skyrė 21 stipendiją

Nuo rudens 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį. Stipendijas, skatindama jaunimą ...
2024/05/23

Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo kon...
2024/05/23

Europos ūkininkai augina sveiką maistą: ekspertai ragina jiems netrukdyti

Europos Sąjungoje auginamas maistas yra vienas saugiausių pasaulyje, patvirtino Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinė ataskaita. 2022 m. ištyrus rekordinį maisto mėginių, nustatyta, kad didžioji dalis jų neviršijo nustatytų pe...
2024/05/23

LSA patvirtino siūlymus rinkimams besiruošiančioms šalies politinėms partijoms

Gegužės 23 dieną, ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime šalies savivaldybėms atstovaujantys vietos savivaldos politikai patvirtino strateginius savivaldos siūlymus šalies politinėm...
2024/05/23

Prekyba dujomis mažeikiškius atvedė į teisiamųjų suolą

Teismą įtikino Šiaulių apygardos prokuratūros argumentai – trys mažeikiškiai ir du juridiniai asmenys pripažinti kaltais dėl finansinių nusikaltimų padarymo ir privalės į valstybės biudžetą bendrai sumokėti 100 tūkst. eurų baudų.
2024/05/23

Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių

„Šiandien biotechnologijos yra vienas iš Europos ir pasaulio ekonomikos augimo variklių: 2023 metais pasaulinės biotechnologijų rinkos dydis siekė net 1,55 trilijonų JAV dolerių. Jų pritaikymas itin platus – nuo naujų, sv...
2024/05/23

V. Janulevičius. Kelios pastabos dėl MMA: prisižaisime

Lietuvos bankas teigia, kad 2025 metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) galėtų augti iki 1070 eurų. Išgirdus tokius siūlymus, peršasi keistos analogijos. Nes 2023 metais ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau MMA augo 10 proc., o &scar...
2024/05/23

Šaulių priesaika toli nuo Tėvynės: nori stiprinti Lietuvos gynybinę galią

Gegužės 24-ąją Lietuvos šaulių sąjungos gretas papildys nauji broliai ir sesės Suomijoje – Helsinkyje, LR ambasadoje, šaulio priesaiką duos mūsų tautiečiai, gyvenantys ir dirbantys šioje šalyje. Šiemet pris...