Sugalvojo, kaip mišrias komunalines atliekas panaudoti cemento pramonėje

Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos operatorė UAB „Energesman“ per metus planuoja pagaminti apie 80 tūkst. tonų specialaus SRF produkto, kuris jau pradėtas naudoti AB „Akmenės cementas“ gamykloje. Į naujo produkto gamybą ir sertifikavimą „Energesman“ jau investavo 2 mln. Eur.

„Tai puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai atliekos vėl panaudojamos naujų produktų gamyboje. Pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse sertifikavome technologinį procesą, skirtą mišrioms komunalinėms atliekoms, nes gamybai panaudojamos atliekos turi atitikti aukštus kokybinius kriterijus – tam tikromis proporcijomis sumaišome skirtingų rūšių atliekas, kurias reikia atskirti iš mišrių atliekų srauto, jas susmulkinti iki reikiamo dydžio, išdžiovinti.

Džiaugiamės, kad mums pavyko tai pasiekti. Tai yra puiki galimybė panaudoti minkštojo plastiko produktus – įvairias pakuotes, kurių perdirbimo galimybių šiuo metu nėra ir tai yra tikras iššūkis ir Europos Komisijai, siekiant savo užsibrėžtų tikslų plastiko perdirbimo srityje“, – sako bendrovės vadovas Algirdas Blazgys.

„Energesman“ yra pirmoji įmonė Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriai buvo suteiktas „Bureau Veritas“ sertifikatas, leidžiantis iš atliekų srauto gaminti specialų SRF mišinį ir tiekti jį cemento gamybos procesui į Naująją Akmenę.

Atsisako iškastinio kuro

„Akmenės cementas“ investavo apie 25 mln. Eur į naują įrangą, kuri leidžia priimti ir panaudoti didesnį iš atliekų pagaminto SRF produkto kiekį ir panaudoti jį cemento gamyboje, taip mažinant akmens anglies naudojimą gamyboje.

Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos bus atsisakyta iki 90 proc. akmens anglies, ją pakeičiant alternatyviu kuru – iš atliekų pagamintu SRF. Dar šiemet gamykla planuoja padidinti SRF panaudojimą iki 75 proc.

Cementas gaminamas iš klinkerio, o šis – iš molio, klinčių, geležies oksido turinčių medžiagų, smėlio. SRF atliekų mišinys sudaro apie 0,1 proc. klinkerio, kurį vėliau sumalus su priedais gaunamas cementas.

Atliekų tvarkymo technologijas tyrinėjantis Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorius Gintaras Denafas pasakoja: „Dalis šio SRF kuro susideda iš popieriaus, medienos bei tekstilės – fotosintezės metu iš anglies dioksido susidarančių biologinės kilmės medžiagų – todėl SRF degimo metu išsiskiriantis anglies dioksidas mažiau pažeidžia anglies pusiausvyrą gamtoje ir turi mažesnę įtaką šiltnamio efektui“ .

Kitose šalyse jau naudojama

„Kietasis atgautasis kuras, arba SRF, jau yra sėkmingai naudojamas ir kitose šalyse. Švedijoje, Elando saloje esanti cemento gamykla naudoja šį kurą klinkerio ir cemento gamyboje. Taip pat jį galima panaudoti kaip žaliavą chemijos pramonėje ir išgauti junginius, kurie įprastai išgaunami iš naftos“, – sako profesorius G. Denafas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, Lietuvoje tik maždaug 4 proc. atliekų dar kartą panaudojamos gamyboje. Tai triskart mažesnė žiedinės ekonomikos dalis nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 12 proc.

Dėl to, kad neperdirba Europos Sąjungos nustatyto plastikų kiekio, Lietuva kasmet Europos Komisijai sumoka 13 mln. Eur plastiko mokesčio. Tam, kad cemento gamyboje naudojamos atliekos – tarp jų ir neperdirbami plastikai – būtų pripažįstami žaliava, ir už juos nebereikėtų mokėti mokesčio, reikalingas Aplinkos ministerijos sprendimas. Toks sprendimas būtų tvaresnis ir draugiškesnis aplinkai – mažėtų atliekų, patenkančių į kogeneracines elektrines, kiekis, nes dalis jų taptų SRF dalimi.

Partnerio turinys