Sukčiai atakuoja žinutėmis apie neva laukiančias siuntas, internete daugėja apgaulingų pasiūlymų

Išperkamąja siunta (COD) vadinamas siuntimo būdas, kai už siuntą atsiskaitoma ją atsiimant. Sukčiai šį pristatymo būdą išnaudoja apgaulėms, siųsdami gavėjams menkavertes arba visiškai bevertes siuntas. Pavyzdžiui, tuščią dėžutę, seną daiktą ar smulkią plastikinę detalę – ir nurodydami išgalvotą siuntos vertę. Tokios siuntos siunčiamos tiek žmonėms, pirkusiems iš nepatikimų internetinių svetainių ir suvedusiems savo duomenis, tiek atsitiktiniams asmenims, kurie apskritai nieko nebuvo užsisakę.

Gavęs SMS žinutę apie paštomate laukiančią siuntą, žmogus, manydamas pamiršęs užsakymą ar gavęs siuntą iš pažįstamo, sumoka nurodytą sumą. Tik atidaręs siuntą jis supranta, kad tapo sukčiavimo auka.

„Ši sukčių schema paprasta ir, deja, veiksminga. Žmonės neretai pagalvoja: „gal užsakiau ir pamiršau“ arba „gal kas nors man ką nors atsiuntė“. Todėl gavus pranešimą apie siuntą, kurios neprisimenate užsakę, labai svarbu neskubėti jos atsiimti ar už ją mokėti. Pirmiausia reikėtų pasitikrinti užsakymus internetinėje parduotuvėje. Jei siunta pristatoma kaip išperkamoji, būtina įvertinti, ar pažįstate siuntėją ir ar tikrai sutinkate mokėti nurodytą sumą“, – sako Monika Sernovaitė, Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovė.

Jei pinigai vis dėlto sumokėti, o gavus siuntą paaiškėja, kad tai – apgaulė, reikėtų nedelsiant kreiptis į banką dėl lėšų blokavimo ir pateikti pretenziją Lietuvos pašto svetainėje www.post.lt/skundai.

Lietuvos paštas taip pat primena ir apie kitą sukčiavimo būdą – apgaulingas Lietuvos pašto vardu siunčiamas SMS žinutes. Jose teigiama apie neva nurodytą neteisingą adresą, sulaikytą ar grąžinamą siuntą, o pridėtos nuorodos nukreipia į netikras svetaines, imituojančias pašto ar kitų siuntų bendrovių puslapius. Tokiose svetainėse prašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenis, asmens kodą ar kitą jautrią informaciją.

Gavus tokį pranešimą, svarbu įvertinti siuntėjo elektroninio pašto adresą arba telefono numerį, nespausti jokių nuorodų ir nepateikti jokių duomenų. Jei nuoroda buvo paspausta ir duomenys suvesti, būtina nedelsiant susisiekti su banku, o nukentėjus – kreiptis į policiją.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tikruose Lietuvos pašto ar LP EXPRESS pranešimuose klientams nerodomas konkretus telefono numeris – vietoje jo pateikiamas pavadinimas LPASTAS arba LP_EXPRESS.

Lietuvos paštas SMS žinutėmis niekada neprašo nurodyti ar patikslinti mokėjimo kortelės ar asmens duomenų ir nesiunčia nuorodų į tiesioginius mokėjimus. Už Lietuvos pašto paslaugas galima atsiskaityti tik prisijungus prie oficialios savitarnos ir naudojantis elektronine bankininkyste.

Sulaukus įtartinos žinutės arba kilus klausimų, Lietuvos paštas gyventojų prašo susisiekti el.paštu prevencija@post.lt, kad galėtų operatyviai reaguoti ir imtis prevencinių veiksmų.

Gavęs informaciją apie sukčiavimus, vykdomus pasitelkiant bendrovės vardą, Lietuvos paštas visais atvejais informuoja Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir kitas atsakingas institucijas.

Internete daugėja ne tik nuolaidų, bet ir apgaulingų pasiūlymų

„Šiuo laikotarpiu stebime didelį e. prekybos ir siuntų augimą. Kartu daugėja atvejų, kai vartotojai susiduria su netikromis interneto parduotuvėmis, nekokybiškomis prekėmis ar dingstančiomis siuntomis. Todėl svarbu nepasiduoti skubėjimui ir atsakingai pasirinkti tiek pardavėją, tiek paslaugos teikėją“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovė Aridana Jurčiukonienė.

RRT primena kelis pagrindinius patarimus, kurie padės išvengti nesėkmių.

Apsipirkdami internete:

• Patikrinkite, ar svetainės adresas prasideda https:// ir ar nėra rašybos klaidų.
• Nepasiduokite skubos triukams – „paskutinė minutė“ ar „liko 2 vnt.“ dažnai naudojami tam, kad paskubintų jus priimti sprendimą.
• Pirkdami iš užsienio platformų, įsitikinkite, kad prekės atitinka Europos Sąjungos saugos ir kokybės reikalavimus. Visos į ES įvežamos prekės ir jų pakuotės turi būti paženklintos CE ženklu.

Siųsdami ar laukdami siuntų:

• Rinkitės sekimo paslaugą – ji leidžia stebėti siuntos kelią.
• Siųsdami didesnės vertės daiktus, deklaruokite vertę – tai būtina kompensacijai gauti, jei siunta būtų prarasta ar pažeista.
• Įsitikinkite, kad ketinamas siųsti daiktas nėra tarp tų, kurių pašto ar siuntų paslaugų teikėjai nesiunčia – šiuos sąrašus jie skelbia viešai.
• Išsaugokite siuntimo kvitą ar elektroninį įrodymą ir nedelskite pranešti paslaugos teikėjui, jei siunta vėluoja ar yra pažeista.

Pastaruoju metu RRT pastebi ir padažnėjusius atvejus, kai vartotojai gauna apgaulingas žinutes apie tariamai pristatomas siuntas. Piktavaliai apsimeta kurjeriais, o jų siunčiamose žinutėse esančios nuorodos nukreipia į netikras svetaines, kuriose prašoma suvesti banko ar asmens duomenis. Gyventojai turėtų įsitikinti, kad žinutę iš tikrųjų atsiuntė pašto paslaugos teikėjas.

„Kiekvienas turime teisę į saugią ir patikimą siuntimo paslaugą, tačiau atsakomybė prasideda nuo mūsų pačių – verta pasidomėti, ką siunčiame, kam patikime ir ar pasirinktas būdas atitinka daikto vertę“, – pabrėžia A. Jurčiukonienė.

RRT primena: už tinkamą siuntos pristatymą atsakingi tiek siuntėjas, tiek pašto paslaugos teikėjas. Kai siuntėjas yra pardavėjas, jis turi užtikrinti, kad pristatymas atitiktų vartotojo lūkesčius ir būtų įvykdytas taip, kaip buvo nurodyta užsakant prekę.  Pretenzijas dėl dingusių ar apgadintų siuntų pašto paslaugos teikėjui galima teikti per 6 mėnesius nuo siuntimo dienos. Jei nepavyksta susitarti – ginčą galima spręsti RRT. 

Lietuvos pašto ir Ryšių reguliavimo tarnybos informacija