Suliepsnoję laužai – žemdirbių vienybės ir vilties ženklas

Koks aktyvus buvo žemdirbių įsitraukimas, galima pamatyti pačių žemdirbių sukurtame interaktyviame žemėlapyje.

Pasigenda dialogo su ministru

Panevėžio rajono žemdirbiai įsitraukė į Lietuvos žemės ūkio tarybos surengtą protesto akciją ir 14 val. susitelkė prie vieno vilties ir solidarumo laužo – didelio, kurį žadėjo kurstyti iki sutemų. Jis buvo užkurtas prie Panevėžio aplinkkelio, plačiai atvertoje ūkininko Aido Racevičiaus valdoje. Į ją suriedėjo ir žemės ūkio technikos. Jeigu nebūtų paspaudęs toks šaltis, traktorių būtų buvę daugiau.

Užtat netruko pačių žemdirbių, kurie liejo apmaudą dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje ir, jų įsitikinimu, apverktinos žemės ūkio politikos. Kritikos ietys smigo ne tik į Žemės ūkio ministeriją ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.

Augantys ir griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, painios pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklės, sumažėjusios išmokos už populiarias ekoschemų veiklas, skausminga daugiamečių pievų atkūrimo problema, iki lubų išaugęs suskystintų naftos dujų akcizas – šiuos ir dar kitokius skaudulius bėrė žemdirbiai, susirikę į protesto akciją.    

„Žemės ūkio politika baigia nuvaryti ūkininkus nuo žemės, įsivaizduokite, nusiperkate 4 kambarių butą ir namo administratorius jums pasako, kad viename kambaryje gyventi negalėsite, ji reikės laikyti tuščią. Taip atsitinka ir ūkininkų ūkiuose, kai atsiranda vis daugiau plotų, kur apribojama veikla“, – aiškino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė.

Ji minėjo, kad metų pabaigoje žemdirbių kantrybės taurę perpildė reikalavimas atkurti daugiametes pievas ir nuo 2024-ųjų pradžios įsigaliojęs neapsakomai didelis suskystintų dujų akcizas, kuris smogia ir per gyventojų, ir žemės ūkio produkcijos gamintojų kišenes.  

Dažnas kalbėjo, kad ūkininkams nebėra kur trauktis, nes yra spraudžiami į kampą. Ūkininko Antano Zopelio manymu, didžiausi bėda – dialogo su žemės ūkio politikos formuotojais stygius. „Yra Europos Sąjungos rekomendacijos, kurios pas mus tampa teisės aktais. Mes nesame prieš tam tikrus reikalavimus, bet jie neturi būti pertekliniai“, – dėstė jis.   

Grūdininkas Eugenijus Adamkevičius neslėpė nuostabos dėl žemės ūkio ministro požiūrio į žemdirbius ir svarstė, kad  K. Navickas turbūt gerai jaučiasi už premjerės nugaros.

Žemdirbių palaikyti atvykęs Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius pritarė, kad stinga susikalbėjimo tarp žemės ūkio ministro ir ūkininkų. „Darbus reikia pradėti nuo dialogo, bet kiek girdžiu, su žemės ūkio ministru sunku susitarti“, – kalbėjo meras. 

Palaikymą ūkininkams išreiškė ir buvęs Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, atvykęs į protesto akciją. 

Jaunas ūkininkas Mindaugas Stankūnas piktinosi, kad ūkininkų skauduliai ir rūpesčiai atsimuša kaip į sieną, todėl reikia protesto akcijų, kad valdžia pagaliau atkreiptų dėmesį į žemės ūkio problemas.

Daržovių augintoja Milda Mikelionienė pastebėjo, kad streikuoja ir Vakarų Europos ūkininkai, tik jie yra vieningesni: „Jų patirtis kitokia, todėl jie ryžtingiau ir organizuočiau gina savo interesus, o mums dar reikia siekti didesnio vieningumo.“

Augalininkystės ūkio savininkas Donatas Tumas minėjo, kad pastaraisiais metais viena po kitos kaupėsi žemdirbius varginančios problemos, o kantrybės taurę perpildė paliepimas atkurti daugiametes pievas.

„Juk ne iš gero gyvenimo žmonės atsisakė gyvulių, suarė pievas ir pradėjo auginti grūdus. Su gyvuliais darbas juodas, o atlygis labai mažas. Dabar reikalauja atsėti pievas, iš kurių – jokios naudos. Ir žemdirbys, ir žemės ūkio savininkas yra prikaustyti prie tų pievų ir žolės, nors jiems jų nereikia. Čia kažkokia nesąmonė“, – stebėjosi grūdininkas.

Kitas klausimas – dėl žemės ūkio ministro. D. Tumas svarstė, kad, matyt, dar nėra taip buvę Vyriausybėje, kad tiek žemdirbių priekaištų ir nepasitikėjimo sulaukęs ministras būtų toks nepajudinamas. Ko gero, visi kiti būsimieji ministrai K. Navicko galės prašyti patarimo, kaip tokiomis aplinkybėmis išlikti poste.

Vidos TAVORIENĖS inf., nuotraukos ir video

Laužai liepsnojo Sūduvoje

Šakių rajone ūkininkai būriuojasi prie 5 laužų: Šakiuose, dar yra Kazlų Rūdoje, Griškabūdyje, Lukšiuose ir Barzduose. Tačiau pasak vieno iš laužų akcijos Šakių rajone organizatorių, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės inžinieriaus Tomo Puskunigio, jų yra daugiau, nes kai kurie ūkininkai laužus uždegė prie savo ūkių.

Griškabūdyje šiuo metu prie laužo būriuojasi ir apie žemdirbių aktualijas diskutuoja apie 40 ūkininkų. „Suvažiavo beveik visi čia ūkininkaujantys žmonės. Iš kai kurių ūkių atvažiavo šeimomis, tėvus atlydėjo sūnūs, yra ir ūkių darbininkų“, – ŪP portalui pasakojo T. Puskunigis.

Kelio pakraštyje rikiuojasi ir žemdirbių technika, apie 15 traktorių. Deja, ne visiems pavyko savąją užkurti, nes koją pakišo kaip tyčia šiomis dienomis užslinkę žiemos šalčiai.

T. Puskunigis pripažįsta, kad susirinkusiųjų nuotaikos šiandien nelinksmos: „Tikimės, kad valdžia atkreips į žemdirbius dėmesį, bet kad kas nors keisis – vargu. Manome, kad gali tekti su technika važiuoti į sostinę. Dabar tikslas – suvienyti žemdirbius. Jeigu prie laužų nesusirinks, tai nebus kam ir į Vilnių važiuoti. Bet kaip matome, bent jau pas mus susirinko beveik visi šio krašto ūkininkai. O prie kitų laužų Šakių rajone ir dar daugiau.“

Su akcijos dalyviais pabendrauti ir palaikyti buvo atvažiavę Seimo narys Giedrius Surplys ir Šakių rajono administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis.

Rūtos VAITKEVIČIŪTĖS inf.

Tomo PUSKUNIGIO nuotraukos ir video

Laužai Ukmergės rajone

Ukmergės r. žemdirbiai prie pagrindinių kelių uždegė 10 laužų. Šaltas oras „pakišo koją“, ne visi žemdirbiai galėjo užvesti traktorius ir su jais atvažiuoti prie laužų. Tie, kurie buvo atvykę, ant žemės ūkio technikos buvo užkabinę plakatus, Lietuvos ir Vyčio vėliavas. Ukmergiškius aplankė kaimyninio Širvintų rajono ūkininkai.

Žemdirbių nuotaika pakili. Jie yra nusiteikę su savo „eikliaisiais žirgais“ riedėti į Vilnių. Žemdirbius prie laužų subūrė Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša.

Jolitos ŽURAUSKIENĖS inf., vaizdo ir fotoinformacija

Laužai Raseinių rajone

Kalba LŪS Raseinių rajono skyriaus pirmininkas Rimas Gunevičius.

Stasio BIELSKIO videoreportažas

Laužai Alytaus rajone

„Prie akcijos prisijungiau, kad ūkininkaujantiems būtų sukurtos normalios sąlygos veiklai. Siekiame atkreipti dėmesį, jog norint, kad ūkininkavimas neišnyktų, turime gauti  protingas kainas už užaugintą produkciją. Norime planuoti investicijas, ūkio ateitį, o tuo pačiu ir kurtis gyvenimą savo šalyje. Šiandien situacija žemės ūkyje yra sudėtinga, javų užauginimo savikaina aukšta, o supirkimo kainos žemos. Mes, ūkininkai, valstybei tapome nereikalingi “, – tvirtino Angininkų kaime, Alytaus rajone, jau dvidešimt metų ūkininkaujantis Jonas Cibulskas. Vyro ūkio valdos 200 hektarų. 

Kito Alytaus rajono ūkininko Arvydo Kėrio nuomone, paskutinės priežastys, subūrusios ūkininkus kovoti už žemės ūkio, o tuo pačiu ir kaimo ateitį – daugiamečių pievų atkūrimas, dyzelino naudojimo būdai, nelygiavertės ūkininkavimo sąlygos, palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir valdžios ignoravimas žemdirbių problemų.

„Problemos žemės ūkyje prasidėjo jau seniai – gyvulininkystės ūkių naikinimu, dabar einama prie augalininkystės ūkių naikinimo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad žemės ūkio sektoriaus problemos daugiau ar mažiau palies visus šalies gyventojus. Juk visi supranta, kad duona ant stalo atkeliauja  iš laukų.

Šiemet pasėlius turėjome deklaruoti pagal naują tvarką ir vėl buvome apgauti. Kas buvo žadėta praėjusių metų balandžio mėnesį, liko neištęsėta. Ypač liūdina mūsų valdžios požiūris į žmones, ji nenori nei matyti žmonių, nei jų išklausyti, tai pati didžiausia bėda“, – sakė Vankiškių kaime ūkininkaujantis A. Kėrys, kurio tėtis Alvydas Kėrys dėl kritusių pieno supirkimo kainų ir patirtų nuostolių turėjo likviduoti pieninių karvių ūkį.

Ritos KRUŠINSKAITĖS inf. ir nuotrauka: Alytaus rajono ūkininkai įsijungė į protesto akciją

Laužai Šalčininkų rajone

Šalčininkų rajono ūkininkai aktyviai rinkosi į žemdirbių vilties ir solidarumo laužų deginimo akciją Jašiūnuose ir prie Eišiškių.

Dainavos kaimo ekologinio ūkio savininkė Ana Dudinskė neslėpė nuostabos sulaukusi tokio būrio žemdirbių – į akciją prie Eišiškių susirinko daugiau kaip 40 žmonių. „Vadinasi, žmonėms tikrai skauda ir jie nebeturi išeities“, – aiškino ji.

Jašiūnų akcijos organizatorius Pavel Šostak pripažino, kad atėjo laikas permainoms – negali valdžia taip, kaip dabar, elgtis su ūkininkais.

Į laukus gausiai atriedėjo ir žemės ūkio technikos – nors paspaudus speigui daug kam kilo sunkumų ją išjudinti, ūkininkai pasistengė ir atvarė daug sunkiųjų mašinų, taip siekdami parodyti savo vieningumą ir galią.

Laužai Jašiūnuose

Eišiškių laužai

Lijanos CIBULSKIENĖS inf., nuotraukos ir video

Laužai Akmenės rajone

Aktyvūs buvo žemaičiai. Ryte spaudęs kone 27 laipsnių šaltis nuo planų neatgrasė, daugelis žemdirbių į akciją rinkosi su šeimomis. Akmenės rajone suliepsnojo dešimt laužų.

Apie penkios dešimtys žmonių rinkosi Smiltinėje. Čia, Viktoro Gedaminskio valdose, suliepsnojęs laužas buvo svetingas visiems, žmonės noriai dalijosi mintimis. Vyravo panašios nuotaikos, kaip ir kituose ŪP aplankytuose rajonuose. Ūkininkas V. Gedaminskis patikino, kad jis pats ir kiti susirinkusieji yra nusiteikę ryžtingai: „Žmonės pavargo kentėti, kitų klausytis – nori būti išgirsti“.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus vicepirmininkas Stanislovas Bačiulis per dieną aplankė visus rajone prie laužų susibūrusius žemdirbius. Gėrėjosi jų vieningumu ir tuo, kaip teigiamai visuomenė reagavo į žemdirbių protesto akciją – daugelis pravažiuojančiųjų sveikindami spaudė signalą.

ŪP portalo inf.

Aldonos SIREIKINĖS nuotraukos

Laužai Anykščių rajone

Jolitos ŽURAUSKIENĖS nuotr.

I. Hofmanas: premjerė mus išgirdo, žada atsižvelgti į problemas

Vilnius, sausio 8 d. (BNS). Lietuvos žemdirbiams pirmadienį pradėjus protestus ir visoje šalyje deginant laužus, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad susitikimas – sėkmingas, premjerė žada atsižvelgti į problemas.

„Buvo labai konstruktyvus darbinis pokalbis ir dialogas įvyko, premjerė mus išgirdo ir į daugelį problemų bus atsižvelgta. (...) Suskystintų dujų akcizas, saugotinų teritorijų plėtra, daugiamečių pievų problemas spręsti įpareigojo Žemės ūkio ministeriją“, – po susitikimo pirmadienį žurnalistams sakė I. Hofmanas.

„Sekantį susitikimą premjerė siūlo kovo mėnesį, bet jau dėl tolimesnių veiksmų mes tarsimės su savo bendruomene ir tarsimės, ką daryti toliau“, – teigė jis.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas taip pat teigė, kad susitikimas buvo efektyvus, pasak jo, premjerė turi „daugiau galių“ ir mato situaciją geriau negu atskiri ministrai.

„Tos temos yra daugeliui bendros ir aš manau, kad matyt yra natūralu, kad pažadai arba susitarimai yra tvirtesni, kai jie yra pas premjerę“, – žurnalistams po susitikimo teigė K. Navickas.

Ministras pridūrė, kad klausimas dėl daugiamečių pievų pirmadienį detaliai nenagrinėtas, dėl to ūkininkai šią savaitę vyks tartis su eurokomisaru, atsakingu už žemės ūkį.

„Daugiamečių pievų atstatymas čia nebuvo nagrinėjamas labai detaliai, nes premjerė sako, kad čia per daug techninis klausimas ir aš su tuo sutinku. Ūkininkai važiuoja pas žemės ūkio komisarą ketvirtadienį ir mes pasiderinome pozicijas. Yra naujas siūlymas, praeitą penktadienį buvo aptartas su ūkininkų atstovais ir mes tą siūlymą norime pateikti Komisijai, tikiuosi ir ūkininkai aptars panašius dalykus ir jeigu gaunam palaiminimą iš Komisijos, tai kai kuriais klausimais tikimės, kad problema spręsis“, – sakė K. Navickas.

Ūkininkų atstovas I. Hofmanas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad dėl pieno krizės nieko konkretaus susitarta nebuvo.

„Dėl pieno klausimas vis tik liko atviras, nieko konkretaus, padiskutavom, bet tai nebuvo iki galo, išsamiai rasti tie sprendimai“, – sakė tarybos pirmininkas.

Tuo metu į ūkininkų įtarimą, kad per Lietuvą iš Rusijos vežami grūdai patenka į Lietuvos rinką, anot jo, ketinama pažvelgti atidžiau.

„Kad pasilieka (Rusijos grūdai Lietuvoje – BNS), tokios statistikos nėra, yra tik spėliojimai ir įtarimai, kad taip gali būti. Gali būti ir sumaišomi, bet kad tranzitu keliauja apie 250 tūkst. tonų buvo perkrauta per mūsų uostą, tai taip, faktas yra šitas. Ir ką pasakė premjerė, kad jie pabandys su Baltijos šalimis susirinkti informaciją ir pažiūrėti, kokių galėtų imtis sprendimų“, – sakė I. Hofmanas.

Susitikime taip pat dalyvavo ir Aplinkos ministerijos atstovai.

I. Hofmanas anksčiau sakė, kad laužai nuo 14 valandos maždaug tris valandas degs visuose Lietuvos rajonuose, proteste dalyvaus daugiau nei 50 ūkininkų organizacijų, o kitas renginys planuojamas sausio pabaigoje.

Ūkininkai protestuoja prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Autorė Goda Vileikytė / BNS

Autoriai: Vida Tavorienė, Jolita Žurauskienė, Lijana Cibulskienė, Rita Krušinskaitė, Stasys Bielskis, Aldona Sireikienė, Tomas Puskunigis, Rūta Vaitkevičiūtė, BNS, Jolanta Kažemėkaityte, ŪP portalas

Titulinė nuotr. – Vidos Tavorienės