Sumažėjo avių ir jų laikytojų. Kaltas vilkininkystės „verslas“?

Prasidėjo ganiavos sezonas, po savaitės pasitiksime vasarą. Kas laukia avių augintojų? Padidėjo ar sumažėjo avių skaičius? Ar daug jų pernai išpjovė vilkai? Šias ir kitas Lietuvos avių augintojų asociacijos narius kamuojančias problemas komentuoja šios organizacijos tarybos pirmininkas Rimantas KAIRYS:

„Prasidėjo vasaros ganiava, bet ūkininkams ir avis laikantiems jų mylėtojams tai – atsakingas laikotarpis. Reikia sugrupuoti, aveles atskirti nuo avinukų, kad į ganyklas išeitų atskirai. Vienoje bandoje neturėtų būti mažesnio ir didesnio svorio gyvulių, kad nenustumtų nuo pašaro. Prieaugliui turi būti suduoti vaistai nuo kirmėlių.

Šiemet ganiavos pradžia vėlavo, nes vyravo šalti orai, žolė augo lėtai. Ganymas prasidėjo dviem savaitėmis vėliau. Tiems, kurie laiko mažiau avių, ganiava, aišku, būna ankstesnė – avys pirmiausia šienauja nedideles teritorijas prie sodybų.

Reikia paminėti, kad palyginti su 2021 m., šiemet avių skaičius Lietuvoje žymiai sumažėjo. Statistikos departamento duomenimis, 2021 metų gegužės 1-ąją turėjome 152 280, o šiemet tokiu pat laiku – 148 069 avis. Sumažėjo ne tik avių, bet ir jų laikytojų skaičius. Ūkininkų skaičius daugiausia sumažėjo tarp tų, kurie laiko 1–20 avių. Tai senyvo amžiaus žmonės, kurie pasitraukė iš aktyvaus ūkininkavimo, žemės ūkio produktų gamybos, todėl ir yra toks avių sumažėjimas. Be to, šiemet Lietuvoje pasijautė didesnis avienos skerdenų poreikis. Kadangi avininkystėje vyrauja sezoniškumas, naujasis prieauglis užauga rudeniop – rugsėjo ir spalio mėnesį – tada būna didžiausia pasiūla. O štai balandį ir gegužę avienos būna daug mažiau, restoranai ir kavinės ieško jos kiek įmanydami, kad būtų užtikrintas įprasto metų valgiaraščio pastovumas.

Prasidėjus ganiavai, atsiranda kitas rūpestis – vilkų daroma žala. Tik šaltuoju metų laiku avių laikytojai dėl jų jaučiasi ramūs. Tuoj spaudoje ir kitur atsiras skaičiai apie vilkų paskerstus gyvulius. Pradžioje jie, aišku, bus mažesni, bet liepą ir rugpjūtį vėl turėsime rimtą problemą. Štai kiek mums kainuoja kai kurių „specialistų“ vilkininkystės „verslas“ Lietuvoje: pagal Aplinkos ministerijos (AM) pateiktus faktus, 2020 m. papjautos 1 286 avys, 36 ožkos, 134 galvijai, 15 danielių. 2021 m. vilkai nugalabijo 1 134 avis, 49 ožkas, 159 galvijus ir 5 danielius. 2020 m. ūkininkams buvo atlyginta 168 058 Eur žala, o 2021 m. ji siekė jau 219 872 Eur. Nuo 2019 metų pradėti atlikti sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai parodė kokiam skaičiui skirtingų šeimų priklausė šie vilkai. 2020 m. suskaičiuotos mažiausiai 54 šeimos, 2021 m. – mažiausiai 63 vilkų šeimos. Tai rodo vilkų gausėjimą ne tik vienetais, bet ir šeimomis. Todėl ypač neramu tuose rajonuose, kur daugiau pelkių, miškų.

Vilkai ieškoti grobio sėlina ne tik naktimis, bet ir dieną. Ne paslaptis, kad nukenčia ne tik avys, bet ir kaimo gyventojų šunys, kurie tik gina avytes.

Mažai gelbsti europinės ir kitokios paramos, kad avių augintojai galėtų apsisaugoti nuo vilkų išpuolių. Atskiruose regionuose dėl vilkų daromos žalos padaugėjo išmokamos paramos sumos (skiriama iki 5 tūkst. Eur), bet ji skiriama tik tinklinėms ir juostinėms tvoroms. Deja, vilkas yra šoklus, lenda ir pro apačią, todėl ūkininkai būtų už tai, kad paramą gautų už stacionarios tvoros įsirengimą, t. y. kurios būtų ilgaamžės ir vienoje vietoje pastatytos. Bet šitų sąlygų Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai nepatvirtino. Todėl tą dalyką bandėme įtraukti į kitus projektus, bet dėl nežinomų priežasčių mums to daryti nebuvo leista.

Aišku, parama visuomet yra gerai, bet jos sąlygos turėtų atitikti ir avių augintojų poreikius bei lūkesčius. O NMA tikrina, atvažiuoja ir žiūri, kaip tie europiniai pinigai panaudoti, kokios tvoros užtvertos – ar tikrai juostinės, ar tikrai tinklinės. Galiu tik apgailestauti, kad tokia parama nuo vilkų išpuolių neapsaugo. Ūkininkai tuose rajonuose, kur gausu vilkų, savo avių apsauga nuo šių plėšrūnų turi rūpintis savo lėšomis.

Žinome, kad ne visi žmonės kreipiasi dėl patirtos žalos atlyginimo, nes yra ilgas biurokratinis procesas: reikia įrodinėti, turi atvažiuoti veterinarijos gydytojai ir surašyti dokumentus, atvykti savivaldybės specialistai dar kartą įsitikinti, ar žala tikrai padaryta. Ir tik tada teikiami dokumentai dėl žalos atlyginimo. Todėl ne visi žmonės ryžtasi tokiai ilgai procedūrai, o mes puikiai suprantame, kad į šią AM statistiką patenka ne visi.“

Komentarą parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: NMA; parama apsaugai nuo vilkų; medžioklė; vilkai; vilkų medžioklė; avininkystė; avys;