Suplanavo, kaip mažinti vandenų taršą – įpareigojimų numatė ir žemdirbiams

Apie ką yra šis planas

Pasak Aplinkos ministerijos (AM) Taršos prevencijos politikos grupės vyresniojo patarėjo vandenų ir žemės gelmių apsaugos ir naudojimo, vandens telkinių valdymo klausimais Tomo Želvio, atnaujinti vandens telkinių būklės stebėsenos duomenys (2014–2019) rodo: net 64 proc. paviršinių vandens telkinių nepasiekė ekologinės būklės kriterijų; požeminio vandens būklė yra gera; bendra Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė nesiekia geros (pagal 9 tiriamus kokybinius rodiklius).

Įgyvendinamajame veiksmų plane (2022–2027) pateikiama upių baseinų rajonų būklės, jūros aplinkos, potvynių prevencijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo analizė. Nurodyti vandens telkinių kokybės gerinimo tikslai, uždaviniai ir priemonės. Galiausiai įgyvendinamasis veiksmų planas detalizuoja Planą.

Numatyti iš viso 144 veiksmai. Jie apima visas ūkio sritis, tarp jų ir žemės ūkį.

Mažinti pasklidąją taršą  

Pasklidąją tašą iš žemės ūkio šaltinių, pasak veiksmų plano, leis sumažinti pirmiausia tvarus mineralinių ir organinių trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimas.

Numatoma patvirtinti tręšimo planų rengimo gaires, įvertinti maisto medžiagų balanso skaičiavimo galimybes, skaitmenizuoti informacijos apie panaudotas trąšas teikimą, įvertinti finansines priemones tvariam maistinių medžiagų naudojimui. Taip pat – tobulinti elektroninę augalų apsaugos produktų duomenų surinkimo sistemą.

Pagal veiksmų planą, ketinama teikti finansinę ir informacinę paramą ūkininkams taikant vandens apsaugos (pelkių atkūrimo ir palaikymo), modernias vandens valdymo (reguliuojamas drenažas, nuosėdų gaudyklės ir kt.) priemones.

Į veiksmų planą įtrauktas ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas: bus vertinama, kokį poveikį vandenų būklei turi jo priemonės. Siekiant didinti jų efektyvumą, bus teikiami siūlymai dėl priemonių stiprinimo.

Pasklidajai taršai iš žemės ūkio šaltinių mažinti, pasak veiksmų plano, taip pat yra būtina sukurti dirvožemio teisinį reguliavimą, stiprinti mokymų programas, studijų rengimą, monitoringą ir kontrolę ir kt.

Upių vagų renatūralizacija sulėtės

Atskirą grupę sudaro veiksmai, kuriais bus siekiama sumažinti neigiamą hidromorfologinių pokyčių poveikį paviršiniams vandens telkiniams. Pasak AM ir ŽŪM plano, tai hidroelektrinių ir kitų hidrotechnikos statinių ar įrenginių neigiamo poveikio vandens telkiniams mažinimas, upių vagų renatūralizacija, žuvų migracijos sąlygų gerinimas.

Tačiau kaip patikino AM atstovas T. Želvys, upių renatūralizacija vyks nepalyginti lėčiau nei iki šiol. Bus stebimi 2021–2023 m. renatūralizuotų upių ruožų pokyčiai, prižiūrimi želdiniai bei sudaromos sąlygos per privačios nuosavybės žemę patekti prie valstybinių vandens telkinių, kai juose reikia atlikti tyrimus ir įgyvendinti būklės gerinimo priemones.

Anot T. Želvio, atrinkti tik keli nauji upių renatūralizacijos projektai, tačiau ir jie nesusiję su žemės ūkio paskirties žeme – bus įgyvendinami miškuose.

Atsitraukimas nuo žemdirbių bendruomenėje didelį nepasitenkinimą sukėlusios upių renatūralizacijos ir  nepageidautinų jos pasekmių, yra susijęs grynai su finansine reikalo puse. Tokiems projektams neturima lėšų. Padėtis galėtų keistis, nebent AM pavyktų rasti sprendimą – laimėtų LIFE programos finansavimą.

Lėšų perpus mažiau, bet mato ŽŪM valdomas

AM konstatuoja, kad europinių investicijų iš Sanglaudos ir Regioninės plėtros fondų vandenų sričiai numatyta perpus mažiau nei per praėjusį laikotarpį: vandenų būklei gerinti – 10 mln. Eur, potvynių prevencijai – 36 mln. Eur, vandentvarkai – 95 mln. Eur, bioįvairovei (užtvankoms) – 5 mln. Eur. Visa tai visam 2022–2027 m. veiksmų įgyvendinimo laikotarpiui.

Taip pat investicijos numatytos iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo ir Europos žemės ūkio fondo plėtrai.

Šią savaitę ši tema kaip tik buvo aptarinėjama Seimo Kaimo reikalų komitete. Parlamentinio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis AM atstovų, viceministrės Ramintos Radavičienės ir vyresn. patarėjo T. Želvio, primygtinai teiravosi: kokie įpareigojimai kils žemdirbiams ir kokios bus skiriamos lėšos. Didžiosios įmonės jau valdo tausų trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimą užtikrinančias technologijas, tačiau kas padės modernią techniką įsigyti smulkiems ir vidutiniams ūkininkams?

Atsakymas buvo, kad „aktyvių lėšų žemės ūkiui nėra numatyta, nes lėšos sumažintos 2 kartus“, tačiau pažangos tikimasi pasiekti bendradarbiaujant su ŽŪM...

„Priemonės turi būti ne vajinės, o pagal galimybes“, –gana griežtai apie nacionalinius planus švarinti vandenis atsiliepė parlamentinio komiteto pirmininkas. Jis palinkėjo matyti bei girdėti, kad daugėja kritiškų atsiliepimų apie Europos Komisijos inciatyvas.

Neseniai didžiausia Europos Parlamente Europos liaudies partijos frakcija (PPE) paskelbė pranešimą ir pareiškė, kad „Europos Komisijos iniciatyvos, pvz., Gamtos atkūrimo įstatymas ir Jūrų biologinės įvairovės apsaugos veiksmų planas, yra nesuderinamos su tikrove (...) ir su būtinybe užtikrinti aprūpinimą maistu Europoje“.

ŪP portalo informacija

123rf ir ŪP redakcijos nuotraukos