Baltoji pelėda – viena didžiausių pelėdinių paukščių rūšių, puikiai prisitaikiusi prie atšiauraus klimato. Skirtingai nei daugelis kitų pelėdų, ji aktyvi ne tik naktį, bet ir dieną. Gamtoje šios pelėdos dažniausiai aptinkamos Arkties ir kituose šiauriniuose regionuose, kur peri tundroje ir medžioja smulkius žinduolius.
Baltosios pelėdos išsiskiria ne tik sniego baltumo plunksnomis – jos taip pat ypač gerai prisitaikę prie šalčio. Pelėdų kojos padengtos storomis plunksnomis, kurios padeda išlaikyti šilumą net esant itin žemai temperatūrai.

Įdomu, kad šių paukščių širdis plaka maždaug 200 kartų per minutę – net keturis kartus greičiau nei žmogaus. Dar vienas įspūdingas faktas: pelėdos galvą gali pasukti net iki 270 laipsnių kampu, todėl geba plačiai apžvelgti aplinką beveik nepajudindamos kūno.
Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše baltoji pelėda priskiriama prie pažeidžiamų rūšių kategorijos. Didžiausios grėsmės šiai rūšiai yra klimato kaita, kuri tiesiogiai veikia medžiojamo grobio populiacijas. Mažėjant grobio kiekiui, sumažėja ir sėkmingų perėjimų skaičius. Kai kuriose teritorijose taip pat pastebimi neteisėti medžioklės atvejai ar žūtys, susidūrus su infrastruktūra.
Lietuvos zoologijos sodo informacija