Susirūpinta augalų ir miškų genetine įvairove

Ūkininkų, vietos bendruomenių ir mokslininkų įgalinimas išsaugoti ir naudoti genetinius išteklius yra labai svarbus atsparioms žemės ūkio ir maisto sistemoms.

Kadangi pasaulis susiduria su badu, netinkama mityba ir skurdu, kurį dar labiau padidina biologinės įvairovės nykimas, klimato kaita, žemės degradacija ir konfliktai, būtina nedelsiant sustabdyti genetinių išteklių, kuriais remiamos žemės ūkio ir maisto produktų sistemos, nykimą, skelbia FAO, juolab, kad 80 procentų mūsų suvartojamo maisto yra augalinės kilmės.

FAO Maisto ir žemės ūkio genetinių išteklių komisijos parengtose ataskaitose akcentuojama būtinybė imtis skubių veiksmų.

Dvi ataskaitos

Paskelbta trečioji ataskaita apie pasaulio augalų genetinių išteklių įtaką maistui ir žemės ūkiui bei antroji ataskaita apie pasaulio miškų genetinių išteklių būklę. Abi jos atskleidžia pasaulinės augalų ir miškų įvairovės tendencijas. Pavyzdžiui, nustatyta, jog daugiau nei 40 procentų visų ištirtų taksonų (tam tikro giminingumo organizmų grupė biologinėje organizmų klasifikacijoje – red. past.) neliko bent vienoje iš vietovių, kuriose jie anksčiau buvo auginami arba buvo natūraliai augę, be to maždaug trečdaliui medžių rūšių gresia išnykimo pavojus.

Ataskaitos buvo paskelbtos per 20-ąją eilinę Komisijos sesiją, kurios metu vyriausybių bei nevyriausybinių organizacijų atstovai apžvelgė pasaulinę situaciją ir pasisakė už politiką ir praktiką, apsaugančią ir skatinančią genetinę įvairovę žemės ūkio maisto produktų sistemose.

Augalų genetinių išteklių būklė

Sąvoka „augalų genetiniai ištekliai“ reiškia bet kokią augalinės kilmės genetinę medžiagą, turinčią faktinės ar potencialios vertės maistui ir žemės ūkiui, įskaitant medžiagą iš sukultūrintų bei laukinių rūšių. Šie ištekliai gali būti naudojami maistui, gyvūnų pašarams, ne maisto produktams, tokiems kaip vaistai, kuras, pluoštas, drabužiai ar dekoratyviniai augalai.

Genetinės įvairovės rėmimas žemės ūkyje neapsiriboja rūšių ir veislių apsauga. Taip pat išsaugoma tradicinė praktika ir kultūros visame pasaulyje, apimant vietines tautas, smulkius žemės ūkio gamintojus ir vietos bendruomenes. Šie žmonės yra daugelio pasaulio genetinių išteklių ir biologinės įvairovės valdytojai.

FAO trečiojoje ataskaitoje pateikiamas visuotinis augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo būklės įvertinimas. Ataskaitoje, visų pirma paremtoje 128 šalių ir kelių tarptautinių tyrimų centrų pateikta informacija, akcentuojamas augalų įvairovės praradimas ir nerimą keliančios duomenų spragos.

Tačiau čia galima aptikti ir gerų naujienų. Pavyzdžiui, nuo 2009 m. aštuoniais procentais padidėjo sėklų ar kitų augalinių medžiagų išsaugojimas augalų genų bankuose, o tai padeda užtikrinti, kad genetiniai ištekliai, reikalingi būsimoms veisimo programoms, liktų prieinami. Pasaulinės sėklų rinkos vertė padidėjo nuo 36 mlrd. USD 2007 m. iki daugiau nei 50 mlrd. USD 2020 m., 40 šalių (daugiau nei du trečdaliai iš jų yra besivystančios šalys) pranešė apie savo sėklų sistemų patobulinimus, padedančius ūkininkams gauti tinkamų lauko augalų veislių.

Planai ir įsipareigojimai

Nors pasauliniai žmogiškieji ir instituciniai pajėgumai pagerėjo, pavyzdžiui, plačiau taikant efektyvumą didinančias biotechnologijas ir išsaugant augalų genetinius išteklius, pažanga buvo netolygi. Šių gebėjimų stiprinimas yra labai svarbus siekiant visiškai įgyvendinti antrąjį pasaulinį veiksmų planą dėl maisto ir žemės ūkio augalų genetinių išteklių ir įvykdyti kitus pasaulinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, tvaraus vystymosi tikslus ir dar 2022 m. priimtą pasaulinė biologinės įvairovės programą.

„Augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir tvaraus naudojimo stiprinimas yra ne tik žemės ūkio prioritetas – tai esminė būtinybė užtikrinti tvaresnę, atsparesnę ir aprūpintą maistu ateitį visiems“, – ataskaitoje rašo FAO generalinis direktorius QU Dongyu.

Pasaulio miškų genetinių išteklių būklė

Antrojoje pasaulio miškų genetinių išteklių būklės ataskaitoje vertinamas medžių ir kitų sumedėjusių augalų genetinių išteklių išsaugojimas, tausus naudojimas ir plėtra. Jame nustatyta, kad informacijos apie miškų genetinius išteklius prieinamumas padidėjo, tačiau tebėra nepakankamas, o tai trukdo gerinti jų valdymą.

Per pastarąjį dešimtmetį atlikti taksonominiai ir grėsmės vertinimai padidino informacijos apie medžius ir kitas sumedėjusias augalų rūšis prieinamumą. Tačiau dauguma tokių rūšių tebėra nepakankamai ištirtos.

Pasaulyje yra apie 58 000 medžių rūšių, apie 1 600 sumedėjusių bambuko rūšių ir beveik 500 rotango (vijoklinių palmių) rūšių. Invazinės medžių rūšys sudaro apie 30 procentų visų rūšių, aptinkamų visame pasaulyje, tačiau dauguma jų yra atogrąžų ir subtropikų srityse. Pavyzdžiui, Lietuvos miškuose daugiausia aptinkamos dvi invazinės medžių rūšys: baltažiedė robinija ir uosialapis klevas. 

Pasak ataskaitos, beveik du trečdaliai šalių inventorizuoja nacionalinius miško genetinius išteklius, renka informaciją iš įvairių suinteresuotųjų šalių. Pasaulio šalys pranešė apie daugiau nei 2800 medžių ir kitų sumedėjusių augalų rūšių, iš kurių beveik 1800 buvo genetiškai apibūdintos. Apytiksliai 1400 ir 1100 rūšių yra įtrauktos į jų išsaugojimo programas.

Išsaugojimo poreikis

Globalios tendencijos (miškų naikinimas ir nykimas, klimato kaita, gaisrai, kenkėjai, ligos ir invazinės rūšys) kelia grėsmę daugeliui medžių ir kitų sumedėjusių augalų rūšių bei ardo jų genetinę įvairovę. Ataskaitoje nustatyta, kad įprastos ir plačiai paplitusios medžių rūšys išlaiko didžiąją dalį savo genetinės įvairovės, tačiau prarandamos retos ir nykstančios rūšys.

Daugiau nei du trečdaliai šalių turi nacionalines medžių sėklų išsaugojimo programas, tačiau daugeliui trūksta sėklų ir kitos dauginamosios medžiagos. Tai kelia iššūkių steigti naujus miškus ir pasiekti tikslą iki 2030 m. pasaulio miškų plotą padidinti trimis procentais.

Nors šalys pranešė apie daugybę pavyzdžių, kaip miško genetiniai ištekliai prisidėjo prie tvaraus vystymosi, tarptautinis supratimas apie jų svarbą tebėra menkas. Dėl šios ir kitų spragų reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų įgyvendintas pasaulinis veiksmų planas dėl miškų genetinių išteklių išsaugojimo, tvaraus naudojimo ir plėtros.

„Investavimas į miškų genetinius išteklius ir tvarus jų valdymas leis pasaulio miškams prisitaikyti prie klimato kaitos, kartu padidins produktyvumą ir kurs naujus produktus, o tai padės apsaugoti žmonių gerovę ir išlaikyti miškų sveikatą“, – ataskaitoje teigia FAO generalinis direktorius.

Parengė Ričardas Čekutis