Susitarimas su Naująja Zelandija gali skandinti ES žemdirbius

Europos Sąjungai (ES) ir Naujajai Zelandijai po ketverius metus trukusių derybų susitarus dėl laisvosios prekybos, ES žemdirbių organizacijų atstovai nuogąstauja, kad šis susitarimas tik dar labiau apsunkins ir taip nelengvą ES žemdirbių dalią – dar labiau išaugs konkurencija, ypač pieno produktų, jautienos bei avienos sektoriuose.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen teigė turinti vilties, kad pasiektas laisvosios prekybos susitarimas sustiprins ES ir Naujosios Zelandijos ryšius. „Tai istorinis momentas mūsų bendradarbiavime“, – teigė U. von der Leyen bendrame pranešime spaudai su Naujosios Zelandijos ministre pirmininke Jacinda Ardern ir pridūrė, kad susitarimas buvo pasiektas po „sunkių derybų“. J. Ardern pasidžiaugė, kad tai yra „dar vienas istorinis tvirtos dviejų artimai susijusių bendraminčių draugų partnerystės etapas“.

Naujasis susitarimas suartins labai skirtingo dydžio ekonomikas: Naujojoje Zelandijoje gyvena vos 5 mln. žmonių, o ES – 450 mln. Susitarimu bus panaikinti visi ES eksporto į Naująją Zelandiją muitai ir atvertos rinkos tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip finansinės paslaugos, telekomunikacijos, jūrų transportas ir pristatymo paslaugos.

Abi pusės pabrėžė aplinkosaugos klausimus, nes kai kuriuose Europos kampeliuose nerimaujama, kad prekybos susitarimai kelia grėsmę klimato kaitos tikslams ir darbuotojų teisių užtikrinimui.

„Šiame laisvosios prekybos susitarime numatyti plataus užmojo rezultatai srityse, susijusiose su Paryžiaus susitarimu, veiksmais dėl klimato kaitos, darbo teisėmis, lyčių lygybe ir žalingomis žuvininkystės subsidijomis“, – po paskutinio derybų raundo Briuselyje aiškino Naujosios Zelandijos prekybos ministras Damienas O‘Connoras.

EK pirmininkės pavaduotojas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis sutartį pavadino „moderniausiu ES prekybos susitarimu“, kurio „pagrindas – bendros vertybės ir tvarumas“.

Susitarimui su Naująja Zelandija, kuris bus teisiškai užbaigtas per ateinančius mėnesius, dar turės pritarti bloko valstybės narės ir Europos Parlamentas. Nors Lietuvos politikai džiūgauja, kad naujasis susitarimas atvers dar geresnes galimybes eksportuoti lietuviškus produktus, ES ūkininkai jau išreiškė susirūpinimą, kad susitarimas su Velingtonu nesąžiningai atvers ES rinką importui iš Naujosios Zelandijos. Kaip teigiama ES žemdirbių organizacijų COPA ir COGECA pranešime, Naujajai Zelandijai buvo padaryta nuolaidų ir taip jautriuose pieno produktų, jautienos bei avienos sektoriuose.

COPA ir COGECA generalinis sekretorius Pekka Pesonenas pranešime spaudai teigė, kad, nors sutartimi su Naująja Zelandija ir buvo pasiektas susitarimas, jog šioji valstybė laikysis ES gamybos saugos standartų, tačiau tokiems pagrindiniams sektoriams kaip pieno produktų, ėrienos bei avienos ir jautienos gamyba šis susitarimas yra skausmingas ir gali turėti neigiamų pasekmių – padidės ir taip jau didžiulė konkurencija ir kai kurių šalių žemdirbiams, patiriantiems didesnius gamybos kaštus dėl objektyvių sąlygų, bus sudėtinga konkuruoti su Naujosios Zelandijos gamintojų produkcija. „Taip atsitiks, jei nebus sutarta dėl importo kvotų bei atidaus stebėjimo, kaip šio susitarimo laikomasi“, – tvirtino P. Pesonenas.

Susitarimas atvers galimybę Naujosios Zelandijos gamintojams ES šalyse parduoti savo perteklinę produkciją. Į ES rinką papildomai gali būti patiekta apie 15 tūkst. t sviesto, 25 tūkst. t sūrio, 15 tūkst. t pieno miltelių, 38 tūkst. t ėrienos bei avienos, 10 tūkst. t jautienos. Tokie kiekiai, žemdirbių organizacijų nuomone, turės didelės įtakos situacijai ES vidaus rinkoje ir ES žemdirbių pajamoms.

Naujajai Zelandijai ES ir toliau tieks vyno ir kiaulienos gaminių, ką daro ir dabar. Todėl nuogąstaujama, jog tai tik dar labiau padidins ES struktūrinį neigiamą prekybos balansą su Naująja Zelandija, kuris 2021 m. sudarė maždaug 750 mln. Eur.

ŪP informacija