Susopus pilvui pagelbės žolynai

Jei virškinimo sutrikimai dar netapo nuolatiniu palydovu, pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės, galite sau padėti ir be medikamentų, bet rūpintis virškinimo traktu reikia kasdien. Jei skalsus švenčių stalas  paveikė jūsų savijautą, žolintė pataria vartoti virškinimą gerinančių kmynų, pelynų, pupalaiškių, krienų, taip pat ramunėlių, pankolių, medetkų, krapų vaisių, kiaulpienių šaknų arbatų, užpilų ir nuovirų. Rūta ANTANAITIENĖ Arbatas ir užpilus iš karčiojo kiečio žolės vartokite ne ilgiau kaip 3–4 dienas, geriant ilgiau galima apsinuodyti. Kartusis kietis D. Kunčienė sako, kad pats seniausias lietuviškas virškinamojo trakto pagalbininkas, kurį įrašytų į pirmąją sąrašo eilutę, pelynas, botaniškai vadinamas karčiuoju kiečiu (Artemisia absinthium). Visų kaime turėtas augalas laikomas karčiausiu. Pradėjus augalams žydėti, pjaunami vaistinei žaliavai naudojama jo žolė ir lapai. Lapus galima skinti ir prieš žydėjimą, nuo birželio iki liepos pradžios. Tinka vartoti iki 3 metų. Kartusis kietis, pasak žolintės, kaupia kartų glikozidą absintiną: jis dirgina skonio receptorius, didina virškinamojo trakto gleivinės sekreciją, skatina tulžies išsiskyrimą į žarnyną, gydo nuo uždegimų, veikia spazmolitiškai. Todėl pelyno užpilas ir spiritinė ištrauka vartojami apetitui žadinti, kepenų ir tulžies pūslės ligoms gydyti, užpilas padeda nuo  viduriavimo, vidurių pūtimo ir pilvo dieglių arba, kaip senovėje sakydavo, nuo pilvo vėjų. Pasak specialistės, pelynų arbatos gerina apetitą, bet labiausiai tinka skrandžio veiklai normalizuoti, pavyzdžiui, kai sumažėja skrandžio sulčių ir sutirštėja tulžis. Užpilas. Specialistė pataria arbatinį šaukštelį džiovintos, smulkintos žolės užpilti 2 stiklinėmis beveik verdančio vandens. Uždengus palikti 20 min. prisitraukti, paskui nukošti. Užpilą gerti prieš valgį po ketvirtadalį stiklinės, 3 kartus per dieną. Bandymas saldinti pelynų arbatą beviltiškas. Kartumas ir saldumas nedera, o pasaldinus – silpnina poveikį. ĮSIDĖMĖKITE. Arbatos ir užpilai iš karčiojo kiečio žolės vartojami ne ilgiau kaip 3–4 dienas, geriant ilgiau galima apsinuodyti. Karčiojo kiečio negalima vartoti nėščiosioms, sergantiesiems distonija, menstruacijų metu, dėl skrandžio ar žarnyno opų. Valgomasis krienas Žolintė ragina pamėgti lietuvių nepelnytai pamirštas krieno šaknis. Vaistams vartojamos šviežios ir džiovintos šaknys, rečiau lapai. Jos kasamos rudenį, kartais ir žiemą atlydžių metu arba anksti pavasarį, prieš sužaliuojant lapams. Daug krienų vartoti nepatartina, nes gali suskausti skrandį, prasidėti vėmimas, viduriavimas. Sveikos gyvensenos puoselėtoja teigia, kad dėl aštraus skonio ir sodraus aromato krienas vadinamas valstiečių garstyčiomis, o dėl fitoncidinių medžiagų gausos yra geriausias natūralus gamtinis antibiotikas. Krienas gerina apetitą, virškinimą, padeda nuo pilvo pūtimo, mažina cukraus kiekį kraujyje, didina organizmo atsparumą augliams. Žolintė siūlo pasigaminti „šampano“, puikiai tinkamo persivalgius per šventes – tai suaktyvins virškinimą. Valgomojo krieno sultys, vandeninė ištrauka ar košelė tinka ir virškinamojo trakto ligoms gydyti. Krienus turėtų vartoti sergantieji diabetu, besiskundžiantieji kasos negalavimais. Jis pabudina miegančią kasą. „Jei negalite valgyti šviežių krienų, dirgina skrandį, valgykite džiovintus, – siūlo žolintė.  –  Šviežio krieno šaknį sudrožkite ilgomis juostomis, išdžiovinkite ir sukarpykite nedideliais gabalėliais. Sučiulpę džiovinto krieno gabalėlį, burnoje išnaikinsite bakterijas, nuslopinsite gerklės perštėjimą.“ Vandeninė ištrauka. Specialistė pataria sutarkuotas krieno šaknis užpilti vandeniu, santykiu 1:10. Pastovėjus perkošti. Gerti po šaukštą 15 min. prieš valgį, 3 kartus per dieną. Krienų „šampanas“. D. Kunčienė siūlo 1,5 l mineralinio ar paprasto vandens sumaišyti su 100 g tarkuotų krieno šaknų, palaikyti savaitę šaldytuve. Paskui perkošti, įberti 100–150 g spanguolių (pagal skonį). Tai sibiriečių receptas virškinimui gerinti. ĮSIDĖMĖKITE. Daug krienų vartoti nepatartina, nes sudirginus skrandžio ir žarnyno gleivinę, gali suskausti skrandį, prasidėti vėmimas, viduriavimas. Jei padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, yra skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų ar uždegimų, nesveiki inkstai ar kepenys, vietoje krienų geriau vartoti švelnesnius prieskonius. Paprastasis kmynas Sveikos gyvensenos puoselėtoja kviečia prisiminti ir vaistinguosius kmynų vaisius, nes sutrikus virškinimui, tai greita pagalba. Paprastasis kmynas pjaunamas birželį–liepą, kol dar ne visiškai subrendę vaisiai, nes subrendusios sėklos lengvai išbyra. Juos galima vartoti trejus metus. D. Kunčienės teigimu, daugeliui žinoma kmynų arbata stabdo puvimo ir rūgimo procesus žarnyne, gerina virškinamojo trakto veiklą ir peristaltiką, atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus (žarnyno, tulžies pūslės, šlapimo takų, gimdos), galima vartoti sergant pankreatitu, gastritu, kolitu. Specialistė primena, kad persivalgius taip pat padės kmynų arbata. Ne be reikalo šeimininkės jų beria į rauginamus kopūstus, sūrį, duoną. Dėl švelnaus veikimo ir minimalaus toksiškumo patariama arbatą gerti vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Kmynuose gausu geležies, o gėrimas atgaivina, mažina nuovargį. Žolintė sako, kad kmynai gali būti veiksmingi metant svorį ir mažinant riebalų kiekį, nes turi daug fitosterolio. Jis neleidžia organizme kauptis cholesteroliui, greitina medžiagų apykaitą. Nuoviras. Du valgomuosius šaukštus išdžiovintų kmynų vaisių užpilkite stikline verdančio vandens ir 15 min. virkite ant lėtos ugnies. Leiskite 45 min. nusistoti, perkoškite ir papildykite išgaravusį vandens kiekį. Gerkite po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną. Vaikams nuovirą galima pasaldinti medumi. ĮSIDĖMĖKITE. Žolintė primena, kad vartojant didelius kmynų kiekius ilgą laiką, gali išsivystyti inkstų ir kepenų ligos. Jų negalima vartoti, jei kamuoja šlapimo nelaikymas, žemas kraujospūdis (ypač apkūniems žmonėms).   Pupalaiškio lapai Trilapis pupalaiškis auga pelkėse, pelkėtose pievose, užutėkiuose, užželiančių ežerų ir upelių pakrantėse, grioviuose. Žolintės teigimu, lapai renkami gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, prieš pradedant augalui žydėti ir jam žydint. Vaistinę žaliavą vartoti dvejus metus. „Pupalaiškiai pasižymi apetitą žadinančiu ir virškinimą gerinančiu (skatina skrandžio sulčių ir tulžies sekreciją) poveikiu. Jų užpilai ir nuovirai turi tulžies išsiskyrimą skatinančių savybių, padeda nuo vidurių pūtimo ir užkietėjimo, rekomenduotini žmonėms, išsekusiems po sunkių ligų, sergant anoreksija, – pasakoja D. Kunčienė.  – Išdžiovintą vaistinę žaliavą vartokite nedidelėmis dozėmis.“ Lapų nuoviras. Žolintė pataria 10 g išdžiovintų, susmulkintų lapų užpilti stikline verdančio vandens ir virinti 15 min. ant silpnos ugnies. Leisti 45 min. nusistoti, perkošti, papildyti nugaravusio vandens kiekiu. Gerti po pusę stiklinės 30 min. prieš valgį, 3 kartus per dieną. ĮSIDĖMĖKITE. Specialistė perspėja pupalaiškių nevartoti nėštumo ir žindymo metu, viduriuojant, turint skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę ar sergant uždegiminėmis virškinamojo trakto ligomis (kai padidėjęs rūgštingumas). Užpilams ir nuovirams nevartoti šviežių lapų, nes gali sukelti vėmimą.   nuo pilvo skausmo, nuo skrandžio skausmo, karčiojo kiečio (pelyno) arbata, krienų receptai, kmynų arbata, pupalaiškio nauda