Suvaržymai žemėje: kam – bėda, o kam – uždarbis

Matėsi be aiškiaregystės

Internetinėje erdvėje galima rasti skelbimų, kur parduodant žemės ūkio paskirties žemę pabrėžiama, kad sklypui netaikomas įpareigojimas atkurti daugiametes pievas. Bet kokie apribojimai turbūt nėra patrauklūs pirkėjui, todėl pardavėjai iškart praneša, kad parduodama žemė nėra susaistyta prievolėmis.

„Tokia žemė, kurioje esama tam tikrų veiklų apribojimų, taip pat ir tikimybės atkurti daugiametes pievas, pinga – tokios nenori pirkti, nes baimina visokie suvaržymai. O ta žemė, kuriai netaikomi apribojimai, nepinga – jos kainos nekyla, nes ir taip pakankamai aukštos, bet ir nekrenta“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Telšių rajono ūkininkas Arūnas Usis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovo Raimundo Juknevičiaus visai nestebina tokios ūkininkų kalbos, nes dėl aplinkosauginių suvaržymų įtakos žemės ūkio paskirties žemės rinkai jau anksčiau buvo perspėta. „Nebuvo didelės aiškiaregystės, numatant, kad taip ir bus. Jau anksčiau kalbėjome, kad jeigu bus privalomas daugiamečių pievų atkūrimas, tai gali mažinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainą. Ta žemė, kuri nepatenka į daugiamečių pievų sluoksnį, yra paklausesnė. Suprantama, kad tie, kurie dabar bando parduoti daugiametes pievas, skelbimuose nurodo, kad nėra prievolės jas atkurti. Tiesa, šiemet atkurti nereikia, bet ateityje toks reikalavimas gali būti keliamas. Tad jeigu pirkėjas turi galimybę pirkti žemę be apribojimų, tai aišku, kokį variantą jis rinksis – žemės su tam tikrais apribojimais nepirks, kad ateityje neturėtų galvos skausmo“, – aiškino LŪS pirmininkas.

Be daugiamečių pievų, Lietuvoje dar yra natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2023 m. pabaigoje patvirtinti tokių plotų žemėlapiai apėmė apie 75,7 tūkst. ha natūralių pievų ir ganyklų bei 110,6 tūkst. ha pelkių ir šaltinynų. Yra sudarytas ir dar tikslinamas durpžemių žemėlapis, pagal kurį durpžemių plotas apima apie 425 tūkst. ha, kur irgi yra tam tikri veiklos apribojimai. Dar laukia Gamtos atkūrimo įstatymo įgyvendinimas, tad žemės plotų su specialiomis žemės naudojimo sąlygomis, tikėtina, bus dar daugiau.

„Lietuvoje yra apie 18 proc. teritorijos, kur taikomi didesni ar mažesni ūkinės veiklos ribojimai. Buvo planas, kad tokių saugotinų teritorijų Lietuvoje per trumpą laiką padidėtų iki 33 proc. Tačiau tokia idėja sunkiai skinasi kelią, nes sulaukiama didžiulio visuomenės pasipriešinimo. Lietuvoje esama neteisybės, nes žemėje apribojimai įvedami, kaip teigiama, dėl visuomenės poreikio, tačiau tų ribojimų pasekmių nenorima kompensuoti. Normalioje visuomenėje turėtų būti sutarimas: jeigu kažką saugome, turėtų būti ir atlyginama. O pas mus visuomenės poreikį norima tenkinti atskirų jos narių nuosavybės suvaržymo sąskaita“, – samprotavo R. Juknevičius.

Brangiausios natūralios pievos

UAB „Baltijos koncernas“, visoje Lietuvoje perkančios mišką bei žemės ūkio paskirties žemę, vadovas Saulius Maskaliūnas, aiškindamas apie dabartines tendencijas žemės ūkio paskirties žemės rinkoje, atskleidė įdomių dalykų. Paklaustas, kur suka pievų ir ganyklų kainos – aukštyn ar žemyn, jis pabrėžė, kad viskas priklauso nuo to, kokiai kategorijai priskiriamos tos pievos ir ganyklos.

„Pačios brangiausios – natūralios pievos, jos kainuoja tiek, kiek ir dirbama žemė, ar net dar daugiau. Už natūralių pievų ha mokama po 4–5 tūkst. Eur“, – paradoksalų dalyką akcentavo nekilnojamojo turto specialistas, kartu įvardijęs ir priežastį – už natūralias pievas mokama didelė išmoka – per 300 Eur/ha. Tiesa, jo pastebėjimu, natūralios pievos dažnai būna su šlapynėmis, pelkėmis, tada kaina krenta, nes čia apsunkinamas žolės pjovimas. O jeigu žolės nepjausi, gali negauti ir išmokų.

„Pačios pigiausios yra pievos, kurios niekad nebuvo deklaruotos, ir pievos bei ganyklos, senesnės nei 5 m., už kurias mokama maža išmoka. Jų kainos svyruoja maždaug 1 500–2 000 Eur/ha ribose, priklausomai nuo žemės našumo balo ir pan. O pievos, kur yra daugiametės žolės, kainuoja apie 30 proc. pigiau negu dirbama žemė“, – ŪP dėstė S. Maskaliūnas.

Apskritai, „Baltijos koncerno“ vadovo teigimu, visų žemių kainos yra maždaug trečdaliu kritusios, palyginti su buvusiomis prieš dvejus metus. „Jeigu tuomet gero našumo dirbama žemė kainavo 7–7,5 tūkst. Eur/ha, tai dabar maksimali kaina – 6 000 Eur/ha. O ta, kuri kainavo 5 000 Eur/ha, dabar vos siekia 4 000 Eur/ha“, – sakė žemės ūkio paskirties žemę superkančios bendrovės vadovas. Jis aiškino, kad kainų kritimą nulėmė bankų politika: „Tai lemia ne paklausa ar atlyginimai – nekilnojamojo turto kainoms įtaką daro bankų palūkanos.“

Sumažėjo sandorių

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.