Suvokimas apie produktyvumo tyrimų naudą ateina skaičiuojant

„Pieno ūkyje kaip ir kiekviename versle reikia skaičiuoti, – sako Plungės r. ūkininkas Tomas Skierus, – be produktyvumo tyrimų duomenų šis verslas būtų neįmanomas. Kiekvieną dieną analizuojame kiek melžiama iš gyvulio, kiek pašaro jis suėdė, kaip įsisavino. Gera vadyba, gyvulių priežiūra, laikymo sąlygos, genetika, šėrimas – visa tai koreliuoja tarpusavyje. Apie kiekvieną galviją reikalinga individuali informacija, tik tuomet gali projektuoti bendrus bandos rezultatus, kurie lemia tvarią verslo ateitį“.

Efektyvumo linkme

T. Skierus Jovaišiškių kaime pieno ūkį nusipirko 2014 m. birželį. Tuomet iš karvės vidutiniškai per laktaciją buvo melžiama 6847 kg pieno, riebalų ir baltymų suma sudarė 507 kg. Šiandien galvijų produktyvumas siekia vidutiniškai 11 940 kg pieno, riebalų ir baltymų suma – 899 kg. Praėjusiais metais T. Skieraus pieno ūkis buvo pripažintas efektyviausiu šalyje pagal per metus išaugusį parduodamo pieno kiekį (progresas siekė 74 proc.).

„Kai įsigijome ūkį, per darbo valandą buvo pagaminama 40 kg produkcijos, dabar – daugiau nei 300 kg, – kalba T. Skierus, – planuojame pasiekti 400 kg. Tuomet priartėsime prie vidutinių Olandijos, Danijos ūkių. JAV ūkiuose pagaminama net apie 700 kg pieno per 1 darbo valandą. Paradoksas, bet Lietuvoje pieno kilogramo savikainoje darbo užmokesčio dedamoji yra didesnė nei Olandijoje, Danijoje ar JAV, nors darbo užmokestis už 1 darbo valandą – mažesnis kone dvigubai. Analizuodami procesus ir skaičiuodami, susitvarkę darbo efektyvumą, būsime mažiau jautrūs rinkoje esančioms supirkimo kainoms ir/ar valdžios sprendimams“.

„Pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimai yra nepakeičiamas įrankis pieno ūkyje skaičiuojant ir siekiant turėti produktyvią, geros genetinės vertės gyvulių bandą, – kalba UAB „Pieno tyrimai“ direktorės pavaduotoja dr. Danguolė Urbšienė, – tai viena svarbiausių priemonių siekiant sėkmingo gyvulių selekcijos proceso, racionalaus ir pelningo jų veisimo, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą. Surinkti, sukaupti ir susisteminti pirminės veislininkystės ir produktyvumo apskaitos duomenys naudingi produktyvumo tyrimus vykdančiam pieninių gyvūnų savininkui, fermos vadovui, selekcininkui, veterinarijos gydytojui. Jais naudojasi atsakingos kontroliuojančios ir pripažintos veislininkystės institucijos (galvijų gerintojų asociacijos), konsultavimo, mokslo įstaigos ir kt. Atsižvelgiant į šiuos duomenis priimami sprendimai dėl tolimesnio veislininkystės vystymo, pieninių gyvūnų veislinių savybių gerinimo, gamybos efektyvumo didinimo atskiro ūkio ir visos šalies mastu“.

Statistika liudija, jog paskutiniu metu pieno supirkimo rinkoje dalyvaujančių Lietuvos ūkių vidutinis dydis yra 10 karvių, Latvijoje – 20, Estijoje – 160. Su metais mažėjant karvių skaičiui bandos stambėja, didėja laikomų karvių produktyvumas. Atskirose šalyse šie pokyčiai skirtingi, kaip ir iš kiekvienos karvės primelžiamas skirtingas kiekis pieno. Pavyzdžiui, 2019 m. Lietuvoje vidutiniškai iš tiriamųjų karvių per laktaciją buvo primelžta 7,8 tūkst. kg pieno, Estijoje – 9,4 tūkst. kg, o ES vidurkis siekė 7,4 tūkst. kg.  Skaičiai rodo, koks svarbus Lietuvos pieno ūkiui yra veislinis darbas ir intensyvi selekcija siekiant konkurencingumo, tvarumo ir lygiavertės partnerystės su kitomis šalimis. Lietuvoje produktyvumo skirtumas tarp tiriamųjų ir netiriamų karvių, kuris šiuo metu siekia 3,5 tūkst. kg pieno per metus, yra dar vienas iš daugelio rodiklių, akivaizdžiai parodantis kodėl reikalingi ir naudingi genetiniai ir produktyvumo tyrimai, koks svarbus galvijų gerintojų asociacijų darbas.

Pieno ūkio tvarumas

Dr. D. Urbšienės teigimu, šalyje pienininkystės verslas atsidūręs tarp kintančios pasaulio rinkos bei tarptautinių ir nacionalinių politinių pokyčių. Pieno ūkių tvarumą lemia aiški strateginė kryptis ir pamatuoti taktiniai sprendimai. Pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimai turėtų būti viena iš prioritetinių priemonių priimant tokius sprendimus. Juo labiau, kad 70 proc. šių tyrimų kainos apmoka valstybė (pagal Pagalbos veislininkystei taisykles). Kaip žinia, praėjusių metų pabaigoje šalyje produktyvumo tyrimai buvo vykdomi 2847 bandose (10 proc. nuo visų), kuriose buvo 132 571 tiriamųjų karvių (56 proc. nuo visų). Vidutinis tiriamųjų karvių produktyvumas siekė 8261 kg pieno, riebalų ir baltymų suma - 636 kg. Pasak dr. D. Urbšienės, produktyvumo tyrimus pagrinde vykdo stambesnes bandas laikantys, į verslą orientuoti pieno ūkiai. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį 72 proc. tiriamųjų karvių buvo ūkiuose, laikančiuose daugiau nei 51 karvę, 18 proc. – laikančiuose nuo  21 iki 50 karvių.

Modernus tvartas, sutvarkyta aplinka, kupolu uždengtas mėšlo rezervuaras liudija apie gerą ūkio šeimininką.

„Nuosekliai vykdant produktyvumo tyrimus, pieninių gyvūnų laikytojas gali operatyviai priimti sprendimus, susijusius su atskirų karvių ir visos bandos produktyvumu, sveikatingumu ir ilgaamžiškumu“ – įsitikinusi dr. D. Urbšienė.

Ūkyje kalbinti darbuotojai pritaria, kad vykdyti produktyvumo tyrimus naudinga, nes gaunama išsami informacija apie kiekvieną bandos gyvūną. Ja remiantis taip pat galima planuoti prevencinius darbus, siekiant išvengti mastitų, nustatyti ir gydyti slaptus bei klinikinius mastitus, išvengti medžiagų apykaitos ligų. Be to, pateikiamose VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Laikytojų ataskaitose pateikiami reprodukcijai reikalingi rodikliai, kurie padeda priimti sprendimus, siekiant mažinti neproduktyvųjį karvių laikotarpį, gauti daugiau veršelių, kryptingai auginti prieauglį, optimizuoti bandos struktūrą. Kiekvienos karvės pieno riebalų, baltymų santykiai, urejos kiekis piene padeda orientuotis, ar tinkamai sudaryti šėrimo racionai, kaip galima būtų mažinti pašarų sąnaudas. Be to, vykdant produktyvumo tyrimus, iš tų pačių kontrolinių pieno mėginių galima nustatyti ankstyvąjį karvių veršingumą, atlikti pieno mėginių tyrimus sveikos bandos statusui palaikyti, o taip pat gauti kvalifikuotas konsultacijas produktyvumo ir pieno kokybės klausimais.

Jovaišiškių fermoje veikia keturi DeLaval melžimo robotai. Dr. D. Urbšienės teigimu tai vienas iš 53 Lietuvos pieno ūkių, kuriuose karvės melžiamos robotais. Tokių ūkių kasmet daugėja. Juose šiuo metu laikomos 9668 tiriamosios karvės (7,3 proc. nuo visų tiriamųjų karvių).

Bandos valdymo efektyvumas

Jovaišiškių fermoje (šalto tipo galvijų laikymo tvarte)  laikoma 240 melžiamų karvių. Bandos pagrindą sudaro holšteinų veislės galvijai, taip pat yra ir Lietuvos juodmargių, žalųjų, senojo genotipo Lietuvos juodmargių. Mišri banda įpareigoja kasdieną sekti, kaip  kiekvienas gyvulys įsisavina pašarą, juda fermoje, eina į melžimo robotą. Tuo tikslu, anot T. Skieraus, nepakeičiamas  darbo įrankis yra kompiuterizuota bandos valdymo programa „DeLaval“ „DelPro“ su „Herd navigator“.

Pastaruoju metu kalbama apie žemės ir maisto ūkio transformaciją įgyvendinant ES Žaliojo kurso tikslus bei Lietuvos iškeltą siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Prancūzų mokslininkai yra paskaičiavę, jog stambiuose ūkiuose laikomos produktyvesnės karvės, vienam galvijui tenka gerokai mažesnis išmetamų kenksmingų dujų kiekis nei smulkiuose. Prancūzų atlikti tyrimai taip pat liudija, kad geros genetikos produktyvus galvijas iš pašaro gautos energijos į orą nešvaisto. Mokslininkų pateiktais duomenimis karvė, per dieną duodanti 10 l pieno, į atmosferą išskiria 210 l anglies dvideginio, duodanti 40 l – 360 l. Daug kartų pavojingesnės už anglies dioksidą yra gyvulių išskiriamos metano dujos. Paskaičiuota, kad per parą vidutiniškai 5,0 tūkst. kg pieno duodanti karvė išskiria 300 l metano dujų, o duodanti 10,0 tūkst. kg pieno – 400 l (2018 m. IDF informacija).   Vadinasi, karvių produktyvumo didinimas yra pagrindinė sąlyga pieno ūkį orientuoti „žaliuoju kursu“. Todėl išskirtinis dėmesys reikalingas tiek gyvulių šėrimui ir genetikai, tiek produktyvumo tyrimams.

Nuolatinė stebėsena ir tyrimai

„Pieno ūkius, tame tarpe ir Jovaišiškių,  pirkome pieno krizės metais, – šiandien prisimena mišraus ūkio vadovas T. Skierus, – sujungėme ūkius, pasižiūrėjome ką įsigijome ir, palyginę su olandų ir amerikiečių pieno ūkių praktika, supratome, jog mūsų pienininkystės verslas kažkur ne ten. Su konsultantų pagalba analizavome duomenis, skaičiavome ir atsirinkome, kuriuos galvijus auginti ir veisti toliau, o kuriuos brokuoti. Šiuo metu telyčioms ir geriausių karvių sėklinimui naudojame seksuotą spermą, planuojamų brokuoti – mėsinių bulių sperma (beje, ją renkamės taip pat ne prasčiausią)“.

Pasak ūkio vadovo, kiekvieną dieną ūkyje sekamas karvių produktyvumas, tikrinami pastebėti nukrypimai. Kartą per mėnesį ūkį aplanko šėrimo specialistas, kuris sudėlioja racionus atskiroms gyvulių grupėms – melžiamoms, užtrūkusioms, tranzitinėms, telyčioms ir veršeliams. Su reguliariai atvykstančiais konsultantais ir mokslininkais analizuojami visi turimi ūkio duomenys,  daromos korekcijos. Pavyzdžiui, pašarų konversijos koeficientas Lietuvoje siekia 1,3, o Jovaišiškių fermoje – 1,6. Darbuotojai pastoviai seka riebalų ir baltymų santykio, urėjos kiekio piene pokyčius, tačiau vien dėl ekonominių sumetimų pašarų korekcijos nepraktikuoja, nes galvijams itin svarbu šėrimo ir pašarų stabilumas. „Žolė, kukurūzai, javai, sojos, rapsai – kiekvieną kartą perskaičiuojama, kaip turi būti, o ne kaip norėtume“, – pastebi ūkio vadovas T. Skierus.

Kitas svarbus ūkio atsiperkamumo aspektas – efektyvi bandos reprodukcinė būsena. Taikant rujos sinchronizaciją išvengiama produkcijos nuostolių bei patogeninių problemų, tausojama galvijų sveikata.

Siekiant geriausių rezultatų, svarbu įvertinti visus ūkio tvarumo apsektus „iš mažiau, gauti daugiau“ arba „karvę laikyti trumpiau, bet melžti daugiau“  ir panašius. Siektini ūkio rodikliai, lygiuojantis su geriausiais pasaulyje, tik parodo, kad reikės dar atidžiau skaičiuoti ir analizuoti visus turimus duomenis. Todėl pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų paslaugos reikšmė tampa dar aktualesnė.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Autoriaus nuotraukos

Nr. 245/7

2021-07-02