Svajoji gaminti elektrą iš mėšlo? Ūkininkams – negalima!

Ūkininkai diskriminuojami

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija (LŽŪTA), išnagrinėjusi viešajai konsultacijai pateiktą investicinės paramos biometano gamybai ir biodujų išvalymui tvarkos aprašo projektą, pastabas nusiuntė ne tik Aplinkos ministerijai (AM), bet ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Negana to, kad ūkininkai nepatenkinti ŽŪM veikla, dabar jie prašo jos apginti nuo AM biurokratų.

Asociacijos prezidento Eriko Bėronto pastebėjimu, Lietuvos Vyriausybės programoje didžiulis dėmesys skiriamas aplinkos ir žemės ūkio keliui žaliojo kurso kryptimi – tam turi pasitarnauti trumposios maisto tiekimo grandinės, tvarus žemės ūkis, investicijos į inovacijas, energetikos ištekliai, aplinkosauginiai klausimai, siekiama gyvybingo kaimo, didinti konkurencingumą, mažinti sąnaudas ir t. t. Kai kurie programos punktai labai aiškiai dera su siekiu plėsti biometano gamybą, tačiau susipažinus su AM siūloma tvarka, tampa aišku, kad Lietuvos ūkininkai, kurie yra vieni didžiausių išteklių biodujoms turėtojų, tiesiog išmetami iš projekto ir iš galimybių gauti paramą statyti ūkiuose biodujų gamybos sistemas.

Projekto sąvokoje „pareiškėjas“ apibrėžta, kad paramą gali gauti tik juridiniai asmenys, bet, E. Bėronto teigimu, ne statusas lemia produktyvumą, o tokiu būdu tiesiog bandoma eliminuoti visus ūkininkus, galinčius dalyvauti projekte numatytoje paramos schemoje. Tad neaišku, kodėl ūkininkai diskriminuojami ir kokiais agropolitiniais ar rinkimų pažadų argumentais tai pagrįsta. ŪP pašnekovo teigimu, keistai atrodo ir tai, kad paramą gauti galėtų tik 5 000 Eur apyvartą turėjusios įmonės – pareiškėjas paskutinius kalendorinius metus turi būti vykdęs aktyvią veiklą, t. y. privačios įmonės metinė apyvarta turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. prašomos subsidijos dydžio ir ne mažesnė kaip 5 000 Eur per paskutinius finansinius metus prieš projekto paraiškos pateikimą arba per įmonės veiklos laikotarpį, jei ji veikia trumpiau kaip metus.

Vietoj to, kad projekte būtų numatyti prioritetai ūkio subjektams, kurie, turėdami savo išteklių (mėšlo, srutų, augalijos, želmenų ir t. t.) juos paverstų elektra ir šilumos energija, AM numato nesuprantamą prioritetą ir ketina 20 balų skirti pareiškėjams, kurie turi statybą leidžiančius dokumentus. Bet, E. Bėronto pastebėjimu, biodujų jėgainėms iki 50 kW statybos leidimai, kurių gavimas gali užtrukti iki 6 mėn., iš viso nėra reikalingi. Gali būti reikalingas tik su architektu suderintas statybą leidžiantis dokumentas, kas reiškia, kad neturint dokumentų balai nebus skiriami mažoms biodujų jėgainėms ir tik užkraunama papildoma biurokratinė našta gauti nereikalingus dokumentus. Be to, keista tai, jog projekto įgyvendinimui numatyta skirti 36 mėn., o biodujų elektrinę galima pastatyti per metus ar net per pusmetį.

Siekiant Vyriausybės programos tikslų būtų logiška, kad 20 balų ar net daugiau privalo būti skirta tiems ūkio subjektams, kurie turi išteklių. Šiuo atveju tai būtų ūkininkai, ypač gyvulininkai, pienininkai, bet jiems užtrenktos durys dalyvauti šioje paramoje. E. Bėrontas įsitikinęs, kad tokiu projektu AM akivaizdžiai skatina išteklių vežiojimą, papildomą logistiką ir taršą, kas visiškai prieštarauja tai pačiai Vyriausybės programai. Mat, atrankos kriterijus „Projekto efektyvumas“, už kurį skiriama net 80 balų, orientuotas į įmones, kurios neturi žaliavos. O žaliavą jos turės vežiotis per šalį ir nebūtinai panaudoti Lietuvoje užaugintą produkciją (žalienas) arba ne mūsų šalyje susidariusį mėšlą bei srutas.

LŽŪTA  prezidento nuomone, vieninteliu ir esminiu atrankos kriterijumi turėtų būti pareiškėjo pagaminama produkcija ar turimi ištekliai. Tai leistų spręsti gyvulininkų, pienininkų veiklos kaštų mažinimą ir užtikrintų trumpąsias maisto grandines bei elektros ir energijos gamybą aplinkai. „Manau, kad parengtas projektas yra tendencingas, nukreiptas tik į didžiuosius biodujų gamintojus, kurių investicijos ir taip atsiperka per masto ekonomiką, todėl parama jiems net nėra būtina. Didiesiems biodujų gamintojams reikės daug srutų ir mėšlo, todėl galime tapti valstybe, kuri supirkinės iš kaimyninių šalių visą š... ir veš jį į Lietu-vą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė E. Bėrontas.

Pasipiktinimas – vienareikšmis

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė irgi piktinosi AM sumanymu diskredituoti gyvulininkystės ir pienininkystės ūkių savininkus.

„Manau, tikrai yra neteisinga atimti ūkininkams galimybę pasinaudoti naujomis inovatyviomis technologijomis, prisidėti prie žaliojo kurso įgyvendinimo. Juk ūkininkai turi biometano gamybai reikalingų žaliavų – srutų, mėšlo ir įvairių kitokių atliekų. Būtų ypač tvaru leisti ūkininkams dalyvauti šitoje priemonėje“, – ŪP rėžė  V. Živatkauskienė.

Jai pritarė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius, pripažinęs, kad į pienininkus ne kartą yra kreipęsi verslininkai, ieškantys srutų, mėšlo, nors vien jų nepakanka, dar reikia kukurūzų masės ir kitokių priedų. „Labai blogai, jei ūkininkai bus eliminuoti, nes ši priemonė pirmiausia turėtų būti skirta būtent jiems. Kuo skiriasi fizinis ir juridinis asmuo? Juk didesniuose ūkiuose ir tas fizinis ūkininkas turi pakankamai daug srutų, galėtų pasistatyti jėgainę. Tikrai keistas taisyklių traktavimas, kad tik juridiniai asmenys gali tuo užsiimti. Taisyklės turėtų būti visiems vienodos. Tik mūsų šalies žemės ūkyje gali atsitikti tokių keistenybių“, – stebėjosi AM užmačiomis E. Bičius.

Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas Juozas Darbutas įsitikinęs, kad tai yra tikra diskriminacija. „Savo apimtimi ūkininkų ūkinės veiklos yra įvairios – nuo mažų iki didelių. Todėl lyginti ūkininkų su eiliniais asmenimis jokiu būdu negalima, nes jiems už nugaros stovi dideli ūkiai, kuriems kurti panaudotos rimtos investicijos“, – dėstė J. Darbutas.

Jo nuomone, ūkininkai yra subjektai, kurių darbų apimtys yra didelės, nori plėtoti savo veiklą ir neša nemažą sėkmingo ūkio vystymo riziką. Todėl jie, kaip ir visos kitos įmonės, turi turėti galimybę dirbti taip, kaip jiems atrodo tinkama ir dalyvauti investiciniuose projektuose.

 Problemų nemato

Projekto rengėja, AM Klimato politikos grupės patarėja Emilija Šaulytė ŪP aiškino, kad galutiniai sprendimai dar nepriimti. „Mes tiesiog derinimui teikėme įsakymo projektą, jau gautos visos pastabos, kurias apžvelgsime, svarstysime ir projektas bus koreguojamas. Atkreipiame dėmesį, kad aprašas buvo rengiamas pagal valstybės pagalbos taisykles, o fiziniams ir juridiniams asmenims tos taisyklės yra skirtingos“, – teigė E. Šaulytė.

Pasak jos, projektas buvo derintas tiek su visomis asociacijomis, tiek su susijusiomis institucijomis. Dešimt institucijų pateikė pastabas, todėl jų būta nemažai ir pačių įvairiausių – dėl pareiškėjų, dėl kriterijų.

E. Šaulytė atkreipė dėmesį, kad ūkininkams 2022 metais jau buvo siūloma parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, tik jie, AM patarėjos teigimu, nelabai ja naudojasi. Nacionalinė mokėjimo agentūra AM informavo, kad tik vienas fizinis asmuo (ūkininkas) pateikė paraišką pagal šią programą. „Be to, ŽŪM dar planuoja tokią paramą ūkininkams naujojoje finansinėje perspektyvoje – numatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane“, – aiškino E. Šaulytė.

E. Bėronto nuomone, apie perspektyvas galima kalbėti labai gražiai, bet svarbiau yra tai, ką šiandien ūkininkai mato.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.