Svajonė, kuri ganosi pievose

Miela veikla

G. Činskis kadaise savo ateitį siejo su politika. Susižavėjęs prezidento Valdo Adamkaus asmenybe, jis neabejojo, kad ir pats galėtų sėkmingai dirbti šioje srityje. Tačiau laimės profesinėje veikloje neatrado – neįžvelgė jokio apčiuopiamo rezultato. Netrukus supratęs, kad sostinė – ne jo vieta, G. Činskis pasidavė gamtos traukai ir grįžo į gimtinę Telšių r.

„Grįžęs nesėdėjau sudėjęs rankų, man trūko veiklos, todėl įstojau mokytis kaimo turizmo vadybos į tuometę Žemaitijos kolegiją. Ten besimokydamas per Pietų Baltijos mokymo programą išvykau į Vokietiją ir viename didžiausių Vokietijos ūkių pamačiau tekselių veislės avis. Jos pakeitė mano gyvenimą, nes tai – unikalūs gyvūnai“, – posūkį į avininkystę prisiminė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Viešnagė Vokietijoje jam tapo lemtingu posūkiu – grįžęs į Lietuvą, G. Činskis ryžosi auginti tekselių veislės avis, kurias įsigijo iš avių augintojos Raimondos Van Beers, vėliau – iš geriausių Nyderlandų veisėjų. Tuo jo domėjimasis avininkyste nesibaigė. Norėdamas geriau suprasti šią sritį ir įgyti daugiau žinių, vyras ryžosi studijoms tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija). Studijų metais sukauptas žinias jis pritaikė rašydamas magistro darbą. Jame ūkininkas perteikė mūsų šalies avininkystės plėtros galimybes, remdamasis Vokietijos gerosios praktikos pavyzdžiais. Pasak G. Činskio, šis darbas sulaukė itin didelio susidomėjimo – duomenų bazėje tapo vienu skaitomiausių.

Turi svajonę

Avininkystei G. Činskis savo gyvenime skiria vis svarbesnę vietą. Šiemet jo ūkyje auga 70 tekselių ir 30 Lietuvos juodagalvių avių. Norėdamas dar geriau pažinti šiuos gyvūnus ir įgyvendinti savo svajonę, ūkininkas žinias vėl nusprendė gilinti studijose – šįkart Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakultete. Rašo magistro darbą apie tekselių veislės avių tinkamumą mūsų šalies sąlygoms.

„Avių auginimas man nėra nauja patirtis, nes tėtis turi stambų avininkystės ūkį, kuriame augina Lietuvos juodgalves. Tačiau man šios avys nepatiko, nes jos – laukinio charakterio. Bet likimas ir vėl prie jų atvedė. Pasirodo, būtent jos yra geriausias pagrindas mano svajonei įgyvendinti ir siekiui išveisti Lietuvai tinkamiausias avis. Aš turiu svajonę – noriu sukurti ir padovanoti savo šaliai naują avių veislę, kryžmindamas Lietuvos juodgalves su mėlynaisiais tekseliais ir sufolkais. Jau ir pavadinimą joms sugalvojau – žemaitukės. Jau turiu trečią avių kartą, keturias žemaitukes. Kol kas sekasi gerai. Bendradarbiauju su universitetu, man padeda Gyvūnų veisimo katedros docentas dr. Evaldas Šlyžius. Atliekame kraujo tyrimus, norime išgryninti spalvą. Tai – sudėtingas, ilgas ir daug etapų reikalaujantis procesas. Jis gali užtrukti ir 10 metų. Manau, kad kai bus sukurtas naujas, lietuviškas avių variantas, jis bus tobulas. Noriu, kad lietuviškos avys būtų ir raumeningos, ir gražios, ir gero charakterio, prieraišios. Į šią veislę bus sujungta geriausia Europos avių genetika. Jei pavyks, tai bus naujas indėlis į Lietuvos avininkystės istoriją“, – tikino G. Činskis, vienintelis mėlynųjų tekselių veislės avių augintojas ir veisėjas Baltijos šalyse.

Terapinė nauda

Darbštus žemaitis atviravo, kad kaip ir kiekviena veislė, taip ir tekseliai turi savų trūkumų. „Šių avių kojos yra tvirtos, bet trumpos. Todėl esant lietingiems orams, būtina kelis kartus pereiti ganyklą ir pažiūrėti, ar visos avys gali atsistoti, ar kuri nors nėra įklimpusi kokioje nors lomoje“, – pasakojo ŪP pašnekovas.

Nepaisant to, jis negailėjo gražių žodžių tekselių veislei. Pasak Telšių r. ūkininko, šios veislės avys išsiskiria ne tik savo išvaizda, mėsinėmis savybėmis, bet ir ramiu charakteriu, prieraišumu. Jos tokios draugiškos ir mielos, kad savo elgesiu primena šunis. „Tekselių veislės avys bendrauja su žmogumi, laižo rankas. Jos – terapiniai gyvūnai. Neseniai su dėstytoju pradėjome tyrimą dėl šių jų savybių. Aišku, tekselių veislės avys dar nėra patvirtintos terapiniu gyvūnu kaip delfinai ir kt., tačiau manau, kad ateityje bus. Šiuos tyrimus atlieka ir amerikiečiai“, – vylėsi G. Činskis.

Jaunas vyras pasakojo, kad, pastebėjęs išskirtinį tekselių veislės avių gebėjimą bendrauti su žmogumi ir jų terapinį poveikį, tai pradėjo taikyti savo veikloje. Su šios veislės avimis jis apsilanko kai kuriose Telšių r. ugdymo įstaigose, taip pat susitinka su vaikais, turinčiais Dauno sindromą.

„Šviečiu jaunąją kartą. Su avimis nuvykstu į vaikų darželius, mokyklas, nes noriu, kad vaikai nepamirštų, kaip atrodo šis gyvūnas, kad jauna karta „užsikabintų“ ir norėtų ūkininkauti. Vienas mokinukas pasisiūlė atvažiuoti į ūkį ir padėti prižiūrėti avis. Tai reiškia, kad kažkam parūpo ėriukas. Šiemet važiavau ir į senelių namus, siūliau, kad jie galėtų paauginti avis per vasarą – turėtų užsiėmimą. Tačiau šis projektas kol kas neišsirutuliojo“, – dėstė avių augintojas.

Tai, kad šios veislės avys išsiskiria savo elgesiu ir gebėjimu bendrauti su žmogumi, pastebėjo ne tik pats ūkininkas. Vienoje parodoje G. Činskį užkalbinęs Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Viktoras Pranckietis teiravosi, ką ūkininkas padarė, kad paglostytos avys pradeda vizginti uodegą. „Aš labai džiaugiuosi savo avimis, su jomis nuolat bendrauju. Visos avys turi savo vardus. Anksčiau joms duodavau vardus, susijusius su mano mėgstamais atlikėjais, personažais. Šiais metais avytėms vardus rinko mano sužadėtinė Banga, kuri jas taip pat labai myli. Ji išrinko vardus, susijusius su maisto ir gamtos dalykais: Sausainis, Vanilė, Wawe, Mėta, Melisa, Kovotojas, Šafranas, Cappucino ir kt.“, – pasidžiaugė savo tikslo siekiantis vyras.

Šarūno JONKAUS nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja