Kaunas -12,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 15 Vas 2026
Kaunas -12,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 15 Vas 2026




Švaresnėms energetikos sistemoms pervedė beveik 3 mlrd. europinių lėšų, dalis jų – ir Lietuvai

2024/06/24


Padidink tekstą

Šiandien Europos Sąjunga iš Modernizavimo fondo išmokėjo 2,967 mlrd. EUR 39 energetikos projektams dešimtyje ES valstybių narių remti. Šiomis investicijomis bus remiamas energetikos sistemų modernizavimas, energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Tai didžiausia iki šiol iš Modernizavimo fondo išmokėta suma.

Nuo 2021 m. sausio mėn. bendra išlaidų suma siekia 12,65 mlrd. EUR. Šios investicijos padeda valstybėms narėms pasiekti savo klimato ir energetikos tikslus ir padeda siekti ilgalaikio ES tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

Pirmąją 2024 m. išmoką gaunančios valstybės narės yra: Bulgarija (65,2 mln. EUR), Kroatija (52 mln. EUR), Čekija (835,2 mln. EUR), Estija (24,1 mln. EUR), Vengrija (76,8 mln. EUR), Latvija (26,8 mln. EUR), Lietuva (59 mln. EUR), Lenkija (67,5 mln. EUR), Rumunija (1095 mlrd. EUR) ir Slovakija (35 mln. EUR). Šiandien remiamais projektais daugiausia dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui ir diegimui, energetikos tinklų modernizavimui ir energijos vartojimo efektyvumui.

Šalys narės Modernizavimo fondo panaudos:

  • Lietuvoje – kaupimo pajėgumams, siekiant subalansuoti energetikos sistemas;
  • Latvijoje – atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui daugiabučiuose gyvenamuosiuose ir viešuosiuose pastatuose bei energetikos bendruomenėse;
  • Estijoje – energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir atsinaujinančios energijos vartojimo didinimui viešojo sektoriaus pastatuose;
  • Lenkijoje – sunkiojo transporto infrastruktūros modernizavimui;
  • Čekijoje – namų ūkių rėmimui įsigyjant ir įrengiant naujas fotovoltines sistemas;
  • Bulgarijoje – elektros energijos perdavimo tinklo stiprinimui siekiant remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integraciją;
  • Kroatijoje – viešųjų vandens paslaugų tiekėjų fotovoltinės ir energijos kaupimo pajėgumams;
  • Vengrijoje – atsinaujinančių šaltinių energija grindžiamų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimui ir plėtojimui;
  • Rumunijoje – elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių skatinimui;
  • Slovakijoje – vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gamybai ir efektyviai kogeneracijai.

Fondas finansuojamas iš ATLPS

Modernizavimo fondas finansuojamas pajamomis, gautomis pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Jo tikslas yra padėti 13 mažesnes pajamas gaunančių valstybių narių pereiti prie neutralaus poveikio klimatui. Paramą gaunančios valstybės narės yra: Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija ir Slovakija, taip pat Graikija, Portugalija ir Slovėnija. Šios šalys narės nuo 2024 m. sausio mėn. pagal peržiūrėtą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) įgijo teisę gauti Modernizavimo fondo paramą.

Modernizavimo fondo lėšomis remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir naudojimą, energijos vartojimo efektyvumą, energijos kaupimą, energetikos tinklų modernizavimą, įskaitant centralizuotą šilumos tiekimą, vamzdynus ir tinklus, ir teisingą pertvarką nuo anglies priklausomuose regionuose.

 

Europos Komisijos informacija

123rf nuotr.

Dalintis
2026/02/14

Ant prekystalio – pusė valstybinės žemės

Atsiradus galimybei įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, agrarininkai nesnaudžia – per sausį pateikta daugiau nei pusantro tūkstančio prašymų. Jų, tikėtina, bus dar daugiau, nes žemdirbiai pagaliau galės įsigyti įsiterpusius...
2026/02/14

Grenlandijoje šilta, Lietuvoje šalta...

Nors kalendoriaus lapeliai jau liudija apie artėjantį pavasarį, žiema savo pozicijų apleisti neketina ir stebina keistais dalykais. Kai Lietuvą stipriai savo gniaužtuose laiko šaltis, tuo pat metu toli šiaurėje esančios Grenlandijos ...
2026/02/14

Beicuoti grūdai – rimta grėsmė sveikatai ir eksporto reputacijai

Pastarosiomis dienomis užfiksuoti keli atvejai, kai į Klaipėdos uostą buvo atvežti maistui skirti grūdai, kuriuose rasta ir beicuotų grūdų. Tokie kroviniai uoste nebuvo priimti, o juos atgabenę vežėjai turėjo grūdus išsivežti atgal. Lietuvo...
2026/02/14

Kaip Ukrainos žemės ūkis integruosis į ES?

Ukraina gali priartėti prie Europos Sąjungos (ES) greičiau, nei buvo manoma: Briuselis nagrinėja specialųjį planą, kuris suteiktų jai tam tikrų privilegijų dar prieš pilnateisę narystę. Tuo metu svarstoma: ar žemės ūkio srityje šalis...
2026/02/14

Zoologijos muziejaus ekspoziciją papildė šliužai

Lietuvoje gyvenantys „didieji“ šliužai priklauso dviem šeimoms: šliužinių (Limacidae) ir arioninių (Arionidae). Nors iš pirmo žvilgsnio abiejų šeimų gyvūnai atrodo panašūs, įsižiūrėjus skirtuma...
2026/02/14

Daugiau kaip 6 procentai melioruotų žemių – blogos būklės

Ilgus dešimtmečius melioracija Lietuvoje padėjo paversti užmirkusias teritorijas dirbama žeme – užtikrino vandens nuvedimą, sudarė sąlygas ūkininkauti ir prižiūrėti kraštovaizdį.
2026/02/14

Degalų kainos ES šalyse kilstelėjo, dyzelino ir benzino kainos Lietuvoje – panašios kaip prieš metus

Praėjusią savaitę Brent naftos vidutinė kaina mažėjo ir išliko beveik 10 proc. mažesnė nei prieš metus. Lietuvoje vasario pradžioje (iki vasario 11 d.) benzino ir dyzelino didmeninės kainos didėjo. Degalai degalinėse pabrango: benzin...
2026/02/14

Gręžinys be leidimo – problemos garantuotos

Lietuvos geologijos tarnyba reguliariai atkreipia dėmesį, kad, norint įsirengti gręžinį, svarbu kreiptis į įmonę, turinčią leidimą tirti žemės gelmes. Vis dėlto dar dažni atvejai, kai kreipiamasi į  įmones, išvis neturinčias teisės atl...