Šveicarų ūkininkai augina pajamas

Šveicarijos Ūkių apskaitos duomenų tinklas neseniai paskelbė naujausius šalies ūkininkų pajamų duomenis. O jie yra pakankamai iškalbingi. Pajamų situacijos apžvalga pagrįsta 2200 atsitiktinai atrinktų ūkių apskaitos duomenimis. Tyrėjai teigia, jog atsitiktinės ūkių atrankos duomenų sudarymo procedūra leidžia tiksliau įvertinti vidutines Šveicarijos ūkių pajamas.

Pajamos augo

Remiantis šiais duomenimis, 2024 m. šveicarų žemdirbių pajamos, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 2,6 proc. ir vidutiniškai siekė 81 700 Šveicarijos frankų (88 000 eurų) vienam ūkiui. Tai atitinka 2 000 Šveicarijos frankų (2 154 eurų) metinį augimą.

Ūkiai sugebėjo gauti didesnį pelną iš kiaulių, paukštienos ir vaisių auginimo, o šiuose sektoriuose uždirbtos pajamos visiškai kompensavo dėl oro sąlygų patirtus pasėlių nuostolius lauko kultūrų, daržovių ir vynuogininkystės sektoriuose, taip pat didesnes veiklos sąnaudas.

Tačiau toli gražu ne visi ūkiai yra vienodi, ypač kalbant apie ūkininkavimo sąlygas. Taip pat fiksuojami dideli skirtumai, priklausomai nuo ūkių dislokacijos vietos.

Gyvulininkystė pelningiausia

Tyrime akcentuojama, jog visos čia minimos pajamos apima tiek paties žemės ūkio, tiek ir su žemės ūkiu susijusią veiklą, pavyzdžiui, biodujų gamybą, agroturizmą ar pajamas iš ūkio parduotuvių. Tyrimo autoriai čia neįtraukė ūkių veiklos, tiesiogiai nesusijusios su žemės ūkiu.

Pateikti duomenys rodo, jog gyvulininkystės sektoriuje per metus bendros pajamos vienam ūkiui padidėjo 4,9 proc. (19 400 Šveicarijos frankų, t. y. 20 890 eurų). Kita vertus, išlaidos taip pat išaugo, o augimas siekė apie 5,5 proc. (17 400 Šveicarijos frankų – 18 735 eurai), o taip nutiko daugiausia dėl didesnių gyvulių pirkimų ir elektros energijos sąnaudų. Nepaisant to, gyvulininkystė ir paukštininkystė išlieka ypač pelninga. Šį augimą lėmė didesnės kiaulienos kainos ir didėjanti paukštienos bei kiaušinių paklausa.

Priešingai, pieno kainos šiek tiek sumažėjo.

Augalininkystės sektoriuje dėl oro sąlygų šie metai antrus metus iš eilės buvo sudėtingi, todėl derlius sumažėjo. Dėl drėgno ir sauso pavasario buvo nuimtas mažiausias duoninių kviečių derlius per 25 metus.

Kitos lauko kultūros, pavyzdžiui, rapsai ir cukriniai runkeliai bei įvairios daržovės taip pat patyrė su oro sąlygomis susijusių derliaus nuostolių.

Vynuogininkystė, kurios derlius buvo antras silpniausias per pastaruosius 50 metų, taip pat neproporcingai nukentėjo nuo drėgnų orų. Be to, jau ir taip mažėjantis vyno vartojimas ypač smarkiai sumažėjo 2024 m., todėl sumažėjo pajamos. Tik obuolių ir kriaušių segmente derlius buvo gerokai geresnis, palyginti su 2023 m.

Lyginamieji duomenys

Geografiškai pajamos labai skiriasi. Slėnių regione pajamos buvo gerokai didesnės (75 300 Šveicarijos frankų – 81 062 eurai) nei kalnų regionuose (52 900 Šveicarijos frankų – 56 950 eurų) ar kalvotose vietovėse (44 100 Šveicarijos frankų – 47 477 eurai).

2024 m. šveicariškame ūkyje vidutiniškai dirbo 1,32 šeimos nario (1,5 proc. mažiau, lyginant su 2023 m.). Tai, be kita ko, apima ūkio vadovą ir visus ūkyje dirbančius giminaičius, tokius kaip sutuoktiniai, tėvai ar darbingo amžiaus vaikai.

Žemės ūkio darbo pajamos, atitinkančios žemės ūkio pajamas, atėmus ūkio nuosavo kapitalo sąnaudas, 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 8,0 proc. – iki 59 100 Šveicarijos frankų vienam šeimos darbuotojui. Didesnis procentinis padidėjimas, palyginti su žemės ūkio pajamomis, susijęs su šeimos darbuotojų skaičiaus sumažėjimu ir, svarbiausia, su mažesnėmis palūkanų normomis.

Kaimyniniai skirtumai

Kaip skelbia agrarheute.de, apskritai žemės ūkis Šveicarijoje nėra itin didelė ekonominė jėga. Žemės ūkio sektoriaus bendroji pridėtinė vertė sudaro tik 0,6 proc. Šveicarijos BVP. Pavyzdžiui, Vokietijoje 2023 m. ji sudarė 0,8 proc.

Šveicarijoje žemės ūkyje tiesiogiai dirba apie 100 000 žmonių. Tačiau, pasak Šveicarijos ūkininkų sąjungos, su žemės ūkiu susijusios beveik 200 000 papildomų darbo vietų kituose ekonomikos sektoriuose.

Lyginant su uždarbiais kituose sektoriuose, žemės ūkio sektorius laikosi gana vidutiniškai: sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų ir rūpybos srityse vidutinės pajamos yra 77 026 Šveicarijos frankai, arba 82 947 eurai, o paslaugų sektoriuje – 70 333 Šveicarijos frankai, arba 75 744 eurai. Lyginant su kaimynais vokiečiais, šveicarai laikosi geriau: vidutinės vieno darbuotojo pajamos Vokietijoje 2024 m. buvo 46 800 eurų.

Geri metai

2025–ieji taip pat gali būti geri metai Šveicarijos žemės ūkiui. Remiantis pirminiais Federalinės statistikos tarnybos (FSO) skaičiavimais, bendra Šveicarijos žemės ūkio produkcijos vertė 2025 m. sieks 12,5 mlrd. Šveicarijos frankų (13,5 mlrd. eurų) , tai yra 4,1 proc. daugiau nei 2024 m.

Išlaidos tarpinėms sąnaudoms (pašarams, energijai, trąšoms, techninei priežiūrai ir remontui ir kt.) sieks 7,5 mlrd. Šveicarijos frankų (8,01 mlrd. eurų), tai yra 0,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Bendroji pridėtinė vertė, apskaičiuota kaip skirtumas tarp produkcijos vertės ir tarpinių sąnaudų, pasieks 5 mlrd. Šveicarijos frankų (5,4 mlrd. eurų), tai yra 9,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Įvertinus infliaciją, tai atitinka 7,8 proc. padidėjimą.

Parengė Ričardas Čekutis