Sveiki daigai – gardūs agurkėliai

Agronomė Danutė Plančiūnienė į vieną gražiausių Lietuvos gyvenviečių Labūnavą (Kėdainių r.) atitekėjo dar 1982 m. iš Lazdijų krašto, Šeštokų. Nenuostabu, kad tapusi kėdainiete iškart su šeima pasinėrė į agurkų verslą. Dabar tik savo šeimos poreikiams šias daržoves auginanti ūkininkė tvirtina: „Kokius daigus užauginsime, tokius valgysime ir agurkus.“ Ir priduria, kad dabar pats laikas pradėti dairytis sėklų.

Buvo metas, kai Plančiūnų šeimos šiltnamis su agurkais, pomidorais ir gėlėmis užėmė 12 arų. Jį Danutė puoselėjo kartu su vyru Algirdu, taip pat agronomu, ir sūnumi mikrobiologu Nerijumi. Nors dėl gyvenimo iššūkių sveikata jau nebe ta kaip anksčiau, D. Plančiūnienė be daržo ir nedidelio šiltnamio neįsivaizduoja savo kasdienybės, mat agurkai, pasak pašnekovės, įaugę į kraują.

Kas sunkiausia auginant agurkus, o koks momentas – maloniausias?

Aišku, sunkiausia užauginti gerus, tvirtus daigus. O smagiausia nusiskinti pirmąjį agurką. Jau kelinti metai pirmuosius agurkus skiname per Motinos dieną. Nors agurkų dabar nepriauginame daug, užtenka ir mums, ir kaimynams, ir draugams.

Kokias agurkų veisles esate pamėgusi?

Pamėgome dvi ankstyvąsias salotinio tipo veisles. Tai ilgavaisiai ‘Pony H’, ‘Iznik H’ ir jau sėkmingai išbandyta daržo naujiena – trumpavaisiai ‘Marengue’ veislės agurkai. Visų šių veislių agurkai gero skonio, neapkarsta, atsparūs ligoms, gausiai dera iki pat vėlyvo rudens.

Beje, iš šių aptartų trijų veislių konservuoti tinka tik ‘Marengue’ veislės agurkus, jie universalūs pagal naudojimo galimybes.

Kaip pavyks užauginti agurkus, labai priklauso nuo jų veislės. Svarbu rinktis savidulkių agurkų veisles, atsparias temperatūrų kaitai. Mat jie auga naktimis, o mažesnę nei 15 °C temperatūrą sunkiai toleruoja.

Ką svarbu žinoti, kad daigai užaugtų stiprūs?

Pagrindinė sąlyga – tinkamas žemės substratas. Perku durpes arba žemę, specialiai skirtą agurkams daiginti. Tame substrate būna įmaišyta trąšų ir drėkiklio. Agurkams netinka rūgšti žemė, o specialiame substrate rūgštingumas gerai subalansuotas. Ruošiant žemę namuose tai sunku padaryti.

Kitos sąlygos sveikiems daigams augti – šviesa ir šiluma. Jeigu kambaryje sėjame ankstyvus agurkus, jiems dygti ir augti labai padeda papildomas apšvietimas LED lempomis. Jų pasiūla daržininkams mėgėjams dabar gana didelė.

Dygstant sėkloms būtina 22–25 °C  šiluma: tada jos dygsta greitai ir gerai. Sudygus augalams po kiek laiko reikia juos 3–4 paras palaikyti vėsiai, kad daigai neišstyptų (trumpam pernešame į patalpą, kurioje temperatūra būna apie 15 °C).

Jeigu ir pavyksta užsiauginti daigų, ne visada jie prigyja persodinti į nuolatinę vietą. Atskleiskite savo sėkmės paslaptį.

Svarbu nesodinti daigų per anksti, kol oras ir žemė per šalta. Prieš sodinant į nuolatinę vietą reikėtų iškasti gilesnes duobes ir įdėti šiaudų ar perpuvusio mėšlo, tada užberti žemės sluoksnį, o patį daigą sodinti negiliai. Per giliai pasodintus agurkus puola pašaknio ligos.

Dar sodinant galima įberti ekologiškų žuvies miltų ar granuliuotų paukščių mėšlo trąšų.

Ir nesodinkime daigų per tankiai (reikalingi ne mažesni nei 40 cm tarpai), antraip galimas ligų pavojus. Agurkams augant neturi trūkti šviesos, augalai turi vėdintis, tad ir vėjelis ne pro šalį.

Ką tik pasodintus daigus apkloju agroplėvele. Ji apsaugo nuo saulės spindulių, padeda palaikyti drėgmę žemėje. Daigui augti tenka daugiau šilumos, jis lengviau prigyja. Pasodinusi daigus, kad šie neapvystų, nenukentėtų nuo saulės, šiltnamio pietinį ir rytinį šoną, stogą iš vidinės pusės apdengiu agroplėvele. 

Kuo tręšiate jaunus agurkų daigelius?

Nereikėtų vengti patręšti kompleksinėmis trąšomis, skirtomis specialiai agurkų daigams. Ir daigams, ir vaisiams augti reikia kalio, magnio, fosforo, azoto. Tinka ir ekologiškos trąšos iš biohumuso (pagamintos iš augalų, irgi specialiai paruoštos agurkams).

Galima pasigaminti mielių raugo, įvairių augalų raugo, dar pridedant galvijų mėšlo, tinka ir arklių, paukščių mėšlas. Tiesa, paukščių mėšlas yra didelės koncentracijos, tad geriau dažniau tręšti, bet labiau su vandeniu atskiesti pasigamintą mišinį.

Puiki priemonė – atskiestas mielių raugas. Iš pradžių reikia nupurkšti daigus, o vėliau, viso sezono metu galima purkšti derančius agurkėlius. Augalas bus stiprus ir kartu apsaugotas nuo ligų.

Kodėl kartais apkarsta agurkai ir kaip išvengti klaidų laistant daigus?

Dažniausiai agurkų vaisiai apkarsta dėl trąšų ir drėgmės stygiaus. Bet gali būti, kad jų kartumą lemia ir veislė. Savidulkiai agurkai nebūna kartūs, todėl šiuo metu auginu šias veisles.

Laistant daigus svarbu nepilti vandens ant lapų. Reikėtų laistyti toliau nuo lapų ir tuo metu, kai augalas pavėsyje.

Pagrindinė taisyklė – laistyti anksti ryte, o jeigu didžiuliai karščiai – vakare, bet tik atsargiai, nesudrėkinant lapų. Tačiau svarbiausia ne reguliarus „grafikas“, o augalo išvaizda, oro sąlygos. Palaistę agurkus vakare, paliekame pravirus langus tik iš vienos pusės, kad išvengtume skersvėjų, nes agurkams skersvėjis – didžiulis priešas.

Jei vasara karšta ir temperatūra šiltnamyje pakyla iki 30 °C, gero derliaus nesitikėkite. Esant aukštai temperatūrai, žūsta žiedadulkės, nes jos sterilizuojasi. Tokiu atveju geriau, kad vanduo patektų ant takų, bet tik ne ant pačių augalų.

Kaip genite augalus? Kokį mulčią naudojate?

Nuo agurkų genėjimo priklauso derliaus gausumas ir ligos. Niekada nepalikite nuskabytų lapų ir atžalų gulėti ant dirvos paviršiaus, nes taip prarasite dalį derliaus. Dėl pablogėjusios ventiliacijos gali įsimesti puvinių. Todėl maždaug iki pusės metro ilgio agurkų atžalas patrumpiname, palikdami tik vieną užuomazgą lapelių pažastyse, ant atžalos, o visa kita nupjauname peiliu arba nukerpame sekatoriumi. Metro aukštyje jau paliekame po dvi užuomazgas – ir taip kuo aukštyn, tuo daugiau jų paliekame. Kai agurkai užauga aukšti, jau galima viršūnių negenėti, tiesiog apvyniojame jas ant vielos. Viršuje bus tanku, o apačia gerai vėdinsis, bus patogiau laistyti ir purenti žemę.

Galima ir mulčiuoti žemę, tik mulčio nereikėtų dėti prie daigų. Tam tinka nupjauta žolė, šiaudai, bet man pačiai labiausiai patiko grikių lukštų mulčias. Gerai laikosi drėgmė, neauga piktžolės. Be to, grikių lukštų mulčio kvapas atbaido kai kuriuos kenkėjus.

Kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų?

Pirmiausia patarčiau prie agurkų pasodinti bazilikų – bus dviguba nauda, nes jų kvapo nemėgsta kenkėjai, be to, tai puikus prieskonis ir netgi vaistas.

Ligų ir kenkėjų sunku išvengti kiekvienais metais. Ypač pavojingos voratinklinės erkutės. Jos dauginasi, kai per karšta, blogai vėdinama ir labai drėgna. Kai pradeda gelsti lapai, pastebimi smulkučiai kaip manų kruopos taškeliai – tai ir yra erkutės. Su didinamuoju stiklu pažvelgę į apatinę lapo dalį, pamatysite ir voratinklį. Tokiu atveju atsargiai, kad nenubarstytume erkučių, nugenime pažeistus lapus. Tai šiek tiek sustabdo jų veisimąsi. Ir patręšiame azotu, kad augalas išleistų naujas atžalas, taptų stipresnis.

Didelė dalis augalams gresiančių ligų ir kenkėjų sunaikinama dar rudenį uždegus sieros dūmų šaškes. Tik jeigu šiltnamio konstrukcijos metalinės, sieros deginti negalima. Labai tinka su žaliuoju muilu nuplauti, nupurkšti šiltnamį ir visą žemės paviršių. Tai vertėtų pakartoti ir anksti pavasarį, atšilus orams, kol dar niekas nepasodinta. Pavasarį atšilus orui ir kol augalai nepasodinti, galite išpurkšti šiltnamį chemikalais, kuriais naikinami įvairūs kenkėjai. Jie po žiemos pradeda lįsti ir tuščiame šiltnamyje.

Parengė Jolanta Tamašauskienė

Danutės Plančiūnienės nuotraukos

2020-11-23