Švelnūs kaip kiškio uodegėlės

Sena gėlė atnaujins darželį

Kiaušininis lagūras (lot. lagurus ovatus) L. Valaikienės akį patraukė seniai, bet vis neprisiruošdavo jų pasėti ir užauginti daigeliais. Lotyniškas ir lietuvių šnekamojoje kalboje sutinkamas pavadinimas „zuikio uodegėlė“, išverstas iš graikų kalbos, reiškia kiškį (gr. lagus) ir uodegą (gr. oura). Gėlės vaizdas iš tiesų primena mažytę, švelnią uodegytę.

Lagūrai nuo seno paplitę Pietų Europoje. Natūraliai auga akmenuotose Viduržemio jūros pakrančių vietose.

„Kai šiemet pavyko užsiauginti „zuikio uodegėlių“, supratau, kad jas mėgstančiųjų gretos didėja, – pastebėjo Loreta. – Ir nieko keista. Tai – nereiklus augalas, mėgsta saulę, šilumą ir drėgnesnį dirvožemį. Savo žiedais lagūrai džiugina liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tai idealus variantas kompozicijoms gyvų gėlių darželiuose – ypač su gumbasvogūninėmis gėlėmis, o sudžiovinus, tinkami ir gėlių puokštėms pagyvinti.“

Lysvėje ir puokštėse

Žiedas yra pilkas ir švelnus kaip kiškio kailiukas, užauga iki 4 cm, labai pūkuotas ir tankus. Pats augalas siekia iki 40–60 cm. Lapai linijiški, plaukuoti, iki 10–12 cm ilgio.

L. Valaikienė pataria augalus džiovinti šiltoje, tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, pakabinus žiedynais žemyn. Taip sudžiovinti jie gražiai išsilaiko kelerius metus. „Uodegėles“ galima ir dažyti, taip suteikiant joms naują spalvą bei praturtinant idėją.

„Neverta nusiminti, kad tai vienmetis augalas, – atkreipė dėmesį pašnekovė. – Iš žiedų subrandintas sėklas vėl galima sėti kitais metais, taip džiuginant akį ir širdį.“

Loretos Valaikienės ir pixabay.com nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.