J. ir V. Trečiokai ne vienus metus, kaip patys sakė, buvo valstybės tarnautojai. Todėl ir kurti, ir užsiimti kokiu nors verslu jiems nebuvo aktualu.
Kai J. Trečiokienė išėjo į tarnybinę (policijos) pensiją, vyro paskatinta Vilniaus universitete baigė išlyginamąsias verslo ir vadybos studijas. Prieš tai moteris profesinio rengimo centre po metus trukusių užsiėmimų įgijo buhalterės-apskaitininkės kvalifikaciją. „Su vyru supratome, kad, sulaukę tokių metų, negalime ir nenorime pradėti verslo nuo nulio. Žinoma, galima būtų užsiimti perpardavimu, bet tai, mano nuomone, nėra verslas. Vyras yra baigęs Žemės ūkio akademiją, įgijęs agronomo profesiją, dirbęs žemėtvarkininku. Jam žemė artima. Abu augindavome augalus, kuriuos parduodavome. Pradėjome domėtis naujove, kuri nereikalauja daug investicijų – svirplių auginimu. Nusprendėme pabandyti šiuos vabzdžius pradėti auginti pirmiausia dėl savęs“, – pasakojo ŪP pašnekovė.
J. ir V. Trečiokai dalyvavo dviejų valandų pažintinėje ekskursijoje Vilniuje, per kurią sužinojo, kaip svirpliai atrodo, kaip ir kam auginami. Sulaukta ir ekskursijos organizatorių pažado supažindinti su jau esamais svirplių augintojais, iš kurių ir įsigijo pirmuosius šių vabzdžių kiaušinius.
Moteris redakcijai sakė, kad Lietuvoje maistinių svirplių Acheta domesticus auginimas sertifikuojamas nuo 2022 m. pagal priimtą Europos Sąjungos (ES) direktyvą. Kol kas šią vienintelę rūšį galima auginti ir naudoti tiek pašarams, tiek ir maistui. Pašarams ir jų priedams galima naudoti ir daugiau svirplių rūšių.
J. ir V. Trečiokai, besidomėdami vabzdžių auginimu, netruko išsiaiškinti, kad svirpliai yra labai vertingi, juose yra nuo 55 iki 65 proc. baltymų. Svirpliai, pasak J. Trečiokienės, tikri baltymų karaliai, turintys dar ir cinko, magnio, kalcio, B grupės vitaminų, vitamino A.
„Pasaulis eina ne ta linkme, kuria turėtų eiti, gamta naikinama. Galvijų auginimas – sunkus ir sudėtingas, be to, išmetama daug dujų, amoniakas labai kenksmingas aplinkai, žalumai. Galvijams reikia daug vandens. Svirplių auginimas – investicija ir žingsnis į naują ateitį, stengiantis kuo mažiau sunaikinti ir sugadinti tai, kas mus supa. Mes esame už tvarią ateitį“, – apie sprendimą auginti svirplius pasakojo ŪP pašnekovė.
J. ir V. Trečiokai sakė, kad svirplys užauga maždaug per 35–40 d. Tik tuomet pradeda svirpti, darytis aktyvus, ieškoti poros, pradeda dėti kiaušinius. Šie vabzdžiai gyvena tik 2–3 mėn. Jų priežiūra nėra labai sudėtinga, tačiau klaidingas dažnai pasitaikantis požiūris, kad užtenka retsykiais auginamus vabaliukus apžiūrėti, ir jau gana.
„Tikrai netiesa. Reikia ir rytą, ir vakarą svirplius lankyti. Mūsų svirpliai gyvena 72 l talpos plastikinėse dėžėse. Jiems reikalinga optimali augimo temperatūra – 26–32 °C šilumos. Žemesnėje temperatūroje jie auga lėčiau. Būtina, kad drėgmė neviršytų 60 proc. Priešingu atveju pradeda rastis pelėsis“, – svirplių auginimo subtilybes vardijo ūkininkė.
Svirplių augintojai savo vabzdžiams perka specialų pašarą, kurį gamina „Kauno grūdai“. Kiaušinių dėklai svirpliams naudojami kaip namai. Dėkluose praduriamos skylutės, reikalingos ventiliacijai, per kurias svirpliukai migruoja. Atrodytų, kad 72 l dėžė nėra labai talpi, bet ten telpa apie 10 tūkst. vabzdžių. Jei jų būtų laikoma daugiau, sutriktų augimas.
Kai svirpliai užauga, pasak J. Trečiokienės, jie užmigdomi. Šaltakraujai vabzdžiai išnešami į vėsesnę patalpą, ten pasidaro vangūs, nejudrūs. Tuomet svirpliai atskiriami į kitą dėžę, laikomi 12 val. be pašaro, tik su vandeniu, kad išsituštintų.
„Kai svirpliams sudainuojame paskutinę dainelę, sudedame juos į plastikinius maišus, pašaliname iš maišų orą ir dedame į šaldiklį, kur –18 °C temperatūroje jie laikomi iki apdorojimo karštyje. Po to sušaldyti svirpliai keliauja į SPA centrą. Šalta plyta sulaužoma, nukratomi sparneliai, ūseliai, kojelės, likusi dalis persijojama ir panardinama į karštą virintą vandenį, „maudosi“ (o jei rimtai – verda) 5 min. Galiausiai svirpliai maišomi su įvairiais prieskoniais, dedami į orkaitę. Yra ir sūrių, ir saldžių svirplių su druska, šokoladu, karamele, kondensuotu pienu, medumi ir pan.“, – vardijo redakcijos pašnekovė.
Perniek nenueina ir svirplių atliekos – atsiranda Trečiokų darže, kaip natūrali komposto medžiaga. Šeimininkai pasidarė tokių trąšų tyrimus, po kurių paaiškėjo, kad svirplių mėšle yra apie 3,2 proc. azoto, apie 2 proc. fosforo, daugiau negu 1 proc. kalio. Išsidėjusius vabzdžius kaip pašarą perka iguanų, surikatų augintojai.
Svirplių gaminiais J. ir V. Trečiokai prekiauja savo ūkyje edukacijų metų, norinčiuosius supažindina su svirplių auginimu. Priimamos tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų grupės, vienu metu apsilanko net ir po kelias dešimtis smalsuolių. Visiems šeimininkai duoda svirplių produktų išragauti. Prekiauja ir įvairiose miestų ir miestelių mugėse.
„Prieš porą metų, prisipažįstu, buvau susiėmusi už galvos dėl naujojo užsiėmimo. Visko buvo. Žmonės nesuprato, net pyko, sulaukėme įvairių atgarsių ir veiksmų dėl svirplių. Dabar situacija visiškai pasikeitė. Manau, kad taip įvyko ir dėl mūsų skleidžiamos informacijos apie svirplių naudą. Žmonės jau atrado savo skonį, nes mes siūlome daugiau kaip 10 rūšių gaminių“, – sakė J. Trečiokienė.
„JolVik“ svirplių ūkio produktais šeimininkai gali prekiauti visoje ES, nes turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą sertifikatą. Už svirplių auginimą J. ir V. Trečiokams įteiktas ne vienas padėkos raštas, apdovanojimas.
Svirplių augintojai tvirtino, jog jie patys nė dienos be svirplių produktų negyvena – deda tiek į karštus, tiek į šaltus patiekalus. Yra bandę gaminti konservus su jautiena ir vištiena, skoniu nenusivylė.
Prieš penkerius metus J. ir V. Trečiokų „JolVik“ svirplių ūkis buvo 32-as Lietuvoje. Bet, pasak ūkininkės, dabar svirplių augintojų gretos sumažėjusios. Šių vabzdžių žmonės nebeaugina todėl, kad vis dar nelengva svirplių produktus parduoti.
Dūkštiškiai sakė, kad jų verslas dar tik pirmuosius žingsnius žengia. „Svirpliai – ateities maistas be chemijos. Atsivers nauji keliai patiekalų gamybai, kulinarijai, patiekalų skonis bus pagardinamas įvairiausiais būdais. Salotos, karšti patiekalai, kokteiliai sportininkams... Perspektyva – šviesi. Svirplių auginimas, jei galima taip pasakyti, yra pensininkų verslas. Nereikia daug fizinių jėgų, užtenka pasivalyti, pasišlavinėti, pasitvarkyti. Siūlau vyresniems žmonėms, kurie nuobodžiauja ir pasiilgę nevarginančios malonios veiklos, pabandyti auginti svirplius. Pamatysite, pajausite, koks raminantis gali būti svirplių čirpimas.
Kai dirbi mylimą darbą, tai ir perspektyvą matai“, – pokalbio pabaigoje sakė J. Trečiokienė.
Jolantos ir Viktoro TREČIOKŲ nuotraukos
Projektą „Lietuvos kaimas: vakar, šiandien, rytoj“ iš dalies finansuoja