Taip ir gimsta kvailos pasakos apie žemdirbius

Sulaukė akibrokšto

Visoje Lietuvoje protesto laužus kūrenę žemdirbiai sulaukė gyventojų ir verslo įmonių palaikymo. Štai panevėžiečiai būrėsi prie Panevėžio aplinkkelio, kuriuo be perstojo rieda automobiliai, vilkikai. Tąkart nemažai vairuotojų žemdirbiams siuntė palaikymo signalus, kai kurie net buvo stabtelėję pasikalbėti. Vienas jaunas vyras sakė iš ūkininkų grūdų pats kepantis duoną, linkėjo jiems geros kloties.

Protesto akcijoje aktyviai dalyvavę pakruojiškiai „Ūkininko patarėjui“ teigė sulaukę ne tik pro šalį važiuojančiųjų padrąsinimo signalų – prie laužų buvo užsukę kooperatyvų, kredito unijos, technika prekiaujančių ir kitas žemės ūkio sektoriui paslaugas teikiančių įmonių atstovai. „Jie palaiko ūkininkus ir supranta, kokia yra situacija žemės ūkyje, ir kad tai turi įtakos ir kitoms verslo sritims“, – pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas.

Jis neslėpė nuostabos dėl per protesto akciją išryškėjusių nemalonių dalykų: „Mes palaikėme mokytojų, policijos pareigūnų streiką. O dabar pareigūnai atsisuko prieš žemdirbius.“

Dar įdomesnius veiksmus, pasak A. Navicko, pademonstravo Žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Tądien, kai spaudžiant stipriam šalčiui žemdirbiai visoje Lietuvoje rinkosi į pirmąją Lietuvos žemės ūkio tarybos surengtą protesto akciją, uždegė laužus ir ėjo susitikti su premjere Ingrida Šimonyte, ŽŪR vadovybė sugužėjo į šiltą patalpą, kur surengė spaudos konferenciją... Turbūt bandyta visiems sudaryti įspūdį, kad jie ir organizavo laužų deginimo akciją. Žemdirbiai kalba, kad toks ŽŪR vyrų – vadovų elgesys yra mažų mažiausiai negarbingas.

Gamtos fotografas – apie žemdirbių protestą

Ne mažiau įdomios diskusijos įsiplieskė ir socialiniuose tinkluose. Štai gamtininkas ir fotografas, pernai iš aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjo pareigų pasitraukęs Marius Čepulis savo tinklaraštyje ,,Čepulio fotoklajonės“ parašė, ką reikia trumpai žinoti apie žemdirbių protestą: „Dėl ko protestuoja kai kurie ūkininkai: kad negali visų pievų paversti rapsų ir grūdų laukais; nori, jog neliktų atvirų vietovių įprastų kaimo paukščių, kad pelkių ir šlapžemių negalima paversti sodais, daržais, sodybomis; nori, jog būtų iki paskutinio centimetro suarti pagrioviai ir paupiai; kad ir toliau blogėtų mūsų upių ir jūros būklė; kad niekas neleidžia drabstytis mėšlu kur nori ir kada nori; kad niekas niekada nežinotų, kur ir kiek jie pila trąšų.“

Ir galop tinklaraščio autorius apibendrino: „Realiai dalis jų reikalavimų yra už tai, kad būtų kuo daugiau naikinama mūsų gamta.“

Kur argumentai, o kur – dezinformacija?

Neilgai trukus į tokius išvedžiojimus sureagavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas: „Labai gaila, kad talentingas gamtos fotografas Marius Čepulis, kurio laidos man labai patinka, visiškai neįsigilinęs į temą ir turėdamas menką supratimą apie Europos Sąjungos (ES) bendrąją žemės ūkio politiką ir Lietuvos nacionalinę žemės ūkio strategiją, vis tik ryžosi savo „burbului“ paaiškinti, kodėl protestuoja ūkininkai.“

LGAA vadovas teigė, kad iš tikrųjų ūkininkai protestuoja prieš klaidingą pasėlių deklaravimo sistemą, kuri 2014–2018 m. nei iš šio, nei iš to prigamino „popierinių“ daugiamečių pievų, kurias dabar reikia išlaikyti. Lietuvoje visais laikais buvo 500 tūkst. ha daugiamečių pievų ir tas skaičius nekito dešimtmečiais iki pat 2014–2018 m., kai jų plotai staiga išaugo iki beveik 800 tūkst. ha. Tiek pievų realiame gyvenime niekada nebuvo, tiesiog įvyko sisteminė klaida, kurią ūkininkai ir reikalauja ištaisyti.

A. Macijauskas šalyje išgarsėjusiam gamtos fotografui taip pat paaiškino, kad įprasti kaimo paukščiai gali gyventi tik prižiūrimuose agrariniuose plotuose, kuriuose vykdoma žemės ūkio veikla, o apleistuose plotuose, kuriuose auga menkaverčiai krūmai, Sosnovskio barščiai ir kurie pavirtę šabakštynais – šių paukščių nėra.

Grūdininkas išdėstė situaciją ir dėl pelkių bei šlapžemių: „Ūkininkai protestuoja prieš neteisingą šių plotų identifikavimą, kai biurokratas, sėdėdamas biure Vilniuje, užbrėžė šlapžemę dar 1972 m. numelioruotoje ir nuo to laiko ariamoje žemėje.“ Jis taip pat priminė, kokie susitarimai pasiekti dėl pagriovių ir paupių: „Dar 2021 m. sutarėme su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kad prie visų griovių paliekame 3 m apsaugos juostas, o po 2 metų ginčų tam pritarė net ir Aplinkos ministerija (AM), taigi teiginys, kad ūkininkai nori iki paskutinio centimetro suarti pagriovius ir paupius, vėl yra dezinformacija. Tarp kitko, pavasarį atkreipkite dėmesį ir pamatysite gražias prižiūrėtas apsaugines juostas prie visų griovių.“

LGAA vadovui teko paaiškinti, kad žemdirbiai diegia naujausias technologijas, investuoja į išmaniuosius tręštuvus ir purkštuvus, naudoja azoto jutiklius, atlieka dirvožemio tyrimus – visais įmanomais būdais siekia sumažinti be proto išbrangusių trąšų kiekį, nepatirdami derliaus nuostolių. Taip pat ir tai, kad Lietuvoje beveik neliko mėšlo, nes nebeliko gyvulių. „Pas mus mėšlo naudojama 5 kartus mažiau nei Vokietijoje ir net 10 kartų mažiau nei Nyderlanduose. O taisyklės pas mus – griežčiausios ES. Reikalaujame, kad jos būtų bent jau įgyvendinamos. Kaip ūkininkui užarti paskleistą mėšlą per 2 val., jei jis ir krato mėšlą, ir aria tuo pačiu traktoriumi?“ – į Lietuvos ypatumus baksnojo grūdininkas.

Jis apgailestavo, kad buvęs aplinkos ministro patarėjas nėra susipažinęs, kaip Lietuvoje yra kontroliuojamas trąšų naudojimas. „Lietuvoje, vienintelėje ES, įvestas elektroninis trąšų panaudojimo registracijos žurnalas. Nė vienoje kitoje valstybėje to nėra. Gaila, kad Marius to nežino. Taip ir plinta pasakos ir legendos apie Lietuvos žemės ūkį“, – apibendrino LGAA pirmininkas.

Neaiškūs tikslai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys  

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.