Tręšiantiems laukus mėšlu mažėja administracinė našta

Paprastesnė tvarka

„Iki šiol gyvulius laikantiems ir laukus mėšlu ir (arba) srutomis tręšiantiems ūkininkams reikėjo pildyti ir mėšlo bei srutų panaudojimo žurnalą, ir rengti laukų tręšimo planus. Atsižvelgiant į ūkininkų prašymą, buvo nutarta sumažinti perteklinius reikalavimus, todėl pastarosios prievolės nelieka – pakaks pildyti mėšlo ir srutų panaudojimo žurnalą. Taigi vietoj dviejų dokumentų lieka tik vienas, – pokyčius aiškina specialistė. – Tiesa, jei laukus planuojama tręšti mėšlu ir (arba) srutomis bei tręšiamaisiais produktais, prievolė rengti laukų tręšimo planus išlieka.“

Iki šiol tręšimo planą privalėjo rengti ūkininkai, tręšiantys mėšlu ir (arba) srutomis 30 ha ir daugiau. Atsisakius tręšimo planų prievolės siejimo su tręšiamu plotu, planą konkrečiam laukui reikės sudaryti vadovaujantis Tręšiamųjų produktų aprašo nuostatomis.

Ūkininkai, siekiantys optimizuoti bei garantuoti aukštą savo veiklos efektyvumą ir pelningumą, galės rengti tręšimo planus pasiremdami Vieninga tręšimo planų sudarymo metodika bei Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksu.

Numatoma dar viena naujovė – tręšimo planus galima bus sudaryti naudojantis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (https://paseliai.vic.lt) trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtu Tręšimo planavimo funkciniu komponentu (PPIS).

Nors tręšimo plano rengimo reikalavimai keičiasi, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo, negalės viršyti 170 kg/ha normos. Tiesa, dirvožemio tyrimai bus neprivalomi, jeigu tręšimo planas bus sudaromas naudojantis PPIS funkciniu komponentu.

Paskutinių metų statistikos duomenimis, Lietuvoje trąšų naudojimas deklaruotas 2,3 mln. ha plote.

Kompostavimo reikalavimai

ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja R. Voverytė-Šimkienė atkreipia dėmesį, kad tam tikri pokyčiai įsigalioja ir kompostuojant mėšlą. „Ieškant kompromisų su ūkininkais, buvo priimta keletas sprendimų, palengvinančių ūkinę veiklą. Naujausiame Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše numatoma, kad tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse bus galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis“, – informaciją pateikia specialistė.

Tačiau ir toliau kompostuojant reikės laikytis nustatytų reikalavimų. Kompostavimo rietuvės tręšiamuosiuose laukuose turės būti įrengiamos ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų, kuriose bus galima kompostuoti mišinį, sudarytą iš tirštojo mėšlo ir ūkyje susidariusiomis augalinės kilmės priemaišomis. Tokį mišinį laukuose galima pūdyti 24 mėnesius.

Tokiu būdu siekiama palengvinti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą ne pramoniniu būdu bei suteikti ūkininkams didesnį pasirinkimą, kaip tvarkyti tirštąjį mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis. Verta įsidėmėti, kad prievolės kompostuoti mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis nėra – ūkininkai patys renkasi, koks tirštojo mėšlo tvarkymo būdas jų veiklai yra parankiausias.

Dar apie tręšimą

ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja R. Voverytė-Šimkienė pažymi, kad keičiasi laukų tręšimo tvarka ir lapkričio 15–30 dienomis. „Šiam laikotarpiui koreguojamas nuolydžio apribojimas. Iki šiol ūkininkai lapkričio antrojoje pusėje galėjo skleisti mėšlą ar srutas daugiametėse pievose, ganyklose, ariamoje žemėje su augaline danga (apsėtoje, apsodintoje augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 5 proc. Įsigaliojus naujai tvarkai, nuolydis gali būti 12 proc. Šį pokytį lėmė pačių ūkininkų prašymas, be to, kontroliuojančiai institucijai bus paprasčiau vykdyti savo pareigas, nes tokios teritorijos aiškiai nurodytos žemėlapiuose“, – sako pašnekovė.

Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, tręšimo ir kompostavimo tvarkos pokyčiai ne tik sumažina ūkininkams perteklinius reikalavimus. „Kaip ir kaimyninėse šalyse, mūsų ūkininkai dabar galės kompostuoti mėšlą laukuose, tai sumažins mineralinių trąšų naudojimą. Atsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas dėl kompostavimo reikalavimų, atsisakyta teorinių nuostatų, kurios praktikoje būtų sunkiai įgyvendinamos“, – teigia ministras.

Nr. 313/7